Milaknis skyrė patarimą Lukošiūnui: turi nueiti duobėtą kelią

Kauno „Žalgirio“ snaiperis Artūras Milaknis iki antradienio Eurolygos rungtynių su Vitorijos „Baskonia“ klubu per šešių susitikimų atkarpą turnyre buvo pataikęs vos 2 tritaškius iš 17. Kalbas apie nusimušusį taikiklį krepšininkas nuvijo šalint realizavęs 5 tolimus metimus į Ispanijos čempionų krepšį. 

Kauniečių metikas įnešė didžiausią indėlį į didžiulį „Žalgirio“ tritaškių kraitį dvikovoje su „Baskonia“, rašo LRT.lt.

Iš viso žalgiriečiai realizavo net 18 tolimų metimų iš 26 (69,2 proc.). Martino Schillerio auklėtiniai pasiekė geriausią sezono rezultatą ir buvo tik per vieną pataikytą tolimą metimą nuo pakartoto klubo rekordo turnyre.

Mače bent po vieną tritaškį pataikė 8 žalgiriečiai. Pirmąjį sezono tolimą šūvį po prieš tai buvusių dešimties nesėkmingų bandymų realizavo kapitonas Paulius Jankūnas, po dvikovos juokavęs, kad savo užtvaromis ir atkovotais kamuoliais puolime padėjo ir A. Milakniui.

Du tritaškius iš dviejų galimų pataikė ir rungtynių pabaigoje laiko pasireikšti gavęs A. Milaknio įpėdiniu klube tituluojamas Karolis Lukošiūnas, žaidęs tik treičiąjį šio sezono susitikimą Eurolygoje.

Svarbiausia, kad tiek A. Milaknio, tiek kitų žalgiriečių tritaškiai šūviai bei patikimas žaidimas gynyboje leido įveikti Duško Ivanovičiaus auklėtinius (93:72) bei turnyre iškovoti antrąją pergale iš eilės.

Po dvikovos žalgirietis su žurnalistais kalbėjosi apie svarbiausius pergalės akcentus.

– Artūrai, Paulius (P. Jankūnas) po rungtynių minėjo, kad už didžiąją dalį jūsų pataikytų tritaškių laurai turi priklausyti ir jam. Kaip galite pakomentuoti šią situaciją?

– Taip, tai tiesa. Ačiū Pauliui. Jis kaip senosios krepšinio mokyklos šalininkas stato geras užtvaras. Neturiu problemų. Kai jis pastato užtvarą, žinau, kad bus metimas. Atkovoja kamuolį ir numeta. Pasitikiu Pauliumi 100 proc., neturiu problemų.

– Kurie tritaškiai jums geriau krenta per treniruotes – išbėgus iš užtvaros ar po klaidinančio judesio ir žingsnelio į šoną?

– Treniruotėse nevedama statistika, bet, manau, kad visi vienodai.

– Ar jums ir trūko, kad Paulius Jankūnas pataikytų iš toli ir pats atsigautumėte?

– Visada džiaugiuosi už Paulių. Kiekviename jo sezone jam sunkiai sekasi atsidaryti su tritaškiais. Kažkiek laukėm ir anksčiau. Juokavome, kad jis atsidarys po Naujųjų metų. Šįkart atsidarė prieš Naujuosius metus, prieš šventes. Padarėm visiems šventes. Buvo laiko klausimas, kada jis atsidarys. Per treniruotes dirbame abu. Būna dienų, kai meta labai rimtą iššūkį.

– Artūrai, Paulius minėjo, kad po tos pralaimėjimų serijos klubo žaidėjai turėjo vidinį pokalbį. Kiek tas pokalbis, tikriausiai apie komunikaciją ir pastangas gynyboje, padėjo pakeisti kryptį, kurioje dabar atsidūrė „Žalgiris“?

– Visų pirma, turiu pasakyti, kad tas pokalbis neturėjo išeiti iš rūbinės ribų. Gal geriausiai į šį klausimą galėtų atsakyti gerbiamas „15min” žurnalistas. Ką šnekėjome, tą šnekėjome. Gaila, kad viskas išėjo į viešumą. Daugybę metų viskas likdavo už uždarų durų. Pokalbių buvo daug – apie viską, ne vien apie krepšinį. Į detales nenoriu leistis.

– Jums pritrūko vieno pataikyto tritaškio iki asmeninio karjeros rekordo Eurolygoje. Galbūt Paulius ne viską padarė iki galo?

– Kaltinkime Paulių, tubūt ne viską. Perlaužėmė anksti rungtynes ir anksčiau teko atsisėsti ant suolo. Gerai jaučiasi, tad rekordai gal ir būtų kritę.

– Turėjote nesėkmingą seriją rungtynių atakuojant iš toli. Kaip tokių serijų metu stengiatės patobulinti savo metimą ir išlipti iš duobės?

– Kitas klausimas. Čia galima įsitraukti į šią temą, apie kurią kalbėta praėjusiais ir užpraėjusiais metais. Sutaupysiu laiko tiek tau, tiek sau – tai kartojasi kiekvienais metais ir visi reaguoja į tai labiau nei į pandemiją. Lygiai tas pats buvo pasakyta daugybę sezonų prieš tai.

– Artūrai, kaip tokių nesėkmingų serijų metu prie jūsų bando prieiti ir paskatinti Martinas Schilleris?

– Nežinau, nėra nieko kažko tokio ir vieno recepto ar pokalbio, kurio metu pasakysi, kad bus vienaip ar kitaip. Kiekvienos rungtynės yra atskira istorija. Atkarpų būna visokių – ir gerų, ir blogų. Visi dažniausiai mato blogas atkarpas. Dirbu, kaip dirbęs. Vienos serijos užtrunka ilgiau, kitos – trumpiau. Taip ir gyvename. Pasižiūrėkite, kokie rekordai krenta ir be mano tritaškių. Sočiai yra, kas primeta.

– Karolis Lukošiūnas rungtynėse pasižymėjo dviem tritaškiais. Kiek didžiuojiesi tais jo veiksmais ir judesiais, po kurių jis pataikė metimus? Kaip auga antrasis Milaknis, auginamas „Žalgirio“ arenoje?

– Ypač patiko, kai jis tą „diržą“, nežinau, atsisegė ar nusisegė. Buvo juokingas epizodas. Džiaugiuosi už jį. Prieš jam išeinant sakiau – gauni ir meti. Kai pirmauji dvidešimt taškų, daugiau nėra, ką daryti, ir niekas nepasikeis. Turi mesti, o tai kelią jo pasitikėjimą.

Dirba vaikis, stengiasi. Turėtų ateiti tas laikas. Nėra taip, kad ateisi į „Žalgirį“ ir visi padės, o tu pradėsi mesti, būsi metikas. Žinau iš savo patirties, kokį nelengvą ir duobėtą kelią turi nueiti, kol užsitarnausi savo vietą. Jam linkiu nesustoti, eiti tuo duobėtu keliu, koks jis dabar atrodo jam, vis tiek kažkur tolumoje bus lygi autostrada.