Žmogus, dėl kurio šokama Argentinos gatvėse: L.Scola pasiryžęs ištaisyti 17 metų senumo klaidą

2002-aisiais, kai Argentinos rinktinė paskutinį kartą žaidė ir pralaimėjo pasaulio krepšinio čempionato finalą, jos gretose buvo ir Luisas Scola. Prabėgus 17-ai metų, veteranas atrodo geriau nei kažkada anksčiau bei turi antrą šansą atvesti savo šalį į pasaulio viršūnę, taip papildydamas įspūdingą savo trofėjų kolekciją dar vienu įrašu.

Sunkusis krašto puolėjas 2002 m. planetos pirmenybėse Indianapolyje rinko po 9,2 taško, atkovojo po 3,3 kamuolio, o šis turnyras jam buvo tik pradžia ilgoje ir turiningoje karjeroje. Nuo to laiko L. Scola spėjo dusyk laimėti FIBA Amerikos taurės turnyrą, kartą – Panamerikos žaidynes bei susišluoti net devynis medalius kituose tarptautiniuose turnyruose, rašo Alfa.lt.

Bet net ir būdamas 39-erių Kinijoje jis renka po 19,3 taško, 8,1 atkovoto kamuolio ir atrodo laimingesnis nei bet kada anksčiau.

„Jaučiuosi labai gerai ir esu labai laimingas, – po pergalės pusfinalyje prieš Prancūziją, kurios gretose yra ir dusyk geriausiai besiginančiu NBA žaidėju pripažintas Rudy Gobert‘as, sakė 28 taškus tose rungtynėse pelnęs L. Scola. – Šioje komandoje smagu žaisti, o kai laimi visada būna ypatingai linksma. Tačiau net ir nepaisant to, džiaugiuosi, galėdamas būti čia.“

„Linksma“ yra turbūt geriausias žodis norint apibūdinti tai, ką jauti stebėdamas Argentinos rinktinės pasirodymą Kinijoje. Su visais aštriai nugaląstais ir veikiančiais ginklais, tarp kurių yra L. Scola, Facundo Campazzo, Nicolas Laprovittola, Nicolas Brussino, Patricio Garino, Gabrielis Deckas ir kiti, stebėti jų žaidimą yra lyg mėgautis geriausia fiesta ar klausytis linksmos dainos bei judint koją pagal jos taktą.

Tai sugrąžina daugybę atsiminimų iš 2002-ųjų.

„Žurnalistai mums sakė, kad žmonės Argentinoje šoka tiesiog gatvėse“, – kalbėdamas su „New York Times“ prieš 17 metų sakė Pepe Sanchezas – vienas iš į finalą patekusios komandos žaidėjų.

Dabar situacija tokia pati, kadangi 39-mečio L. Scolos vedama rinktinė – ir vėl pasaulio čempionato finale. Kadangi puolėjas buvo tiek auksinės kartos, kuri ne tik pateko į finalą Indianapolyje, kuriame po pratęsimo dramatiškai nusileido Jugoslavijai, bet ir laimėjo Atėnų olimpinių žaidynių auksą, tiek yra dabartinės komandos narys, abi jas gana lengva palyginti.

„Matau daugybę panašumų tarp šios komandos ir tos, kuri buvo 2002 ir 2004 m. Ar tai reiškia, kad laimėsime finalą? Nežinau. Mes jau laimėjo bronzą... Atsiprašau, atsiprašau, sidabrą! (juokiasi) Tai – dar geriau. Ar laimėsime auksą? Nežinau, bet panašu, kad bus atkaklios rungtynės“, – po rungtynių su Prancūzija, kuriose žaidė 34 minutes, atsiduso L. Scola.

Ta pati Prancūzija ketvirtfinalyje nugalėjo JAV. Kupina žvaigždžių, ši komanda buvo favoritė ir laimėti auksą, tačiau Argentinos treneris Sergio Hernandezas turėjo atsakymus į visus prancūzų užduotus klausimus. Jo komandos gynyba buvo neįtikėtino lygio, o G. Deckas, žaidęs „centru“ didžiąją turnyro dalį, po aikštę vaikėsi atakuojantįjį gynėją Evaną Fournier. Vos šis spėjo priprasti prie beveik 2 metrų ūgio argentiniečio ūgio, S. Hernandezas griebėsi visiškai priešingos taktikos ir E. Fournier gynybą patikėjo jau 179 cm mažyliui F. Campazzo.

Puolime jie pasinaudojo tuo pačiu triuku, kurį dar antrajame turnyro etape žaisdami prieš Prancūziją išnaudojo australai. Iš toli metantys aukštaūgiai, siekiantys ištraukti R. Gobert‘ą iš baudos aikštelės, tapo puikiu planu, kurį fantastiškai išpildė L. Scola – jis pataikė du tritaškius ketvirtajame kėlinyje ir užmušė bet kokias prancūzų viltis atkurti intrigą.

Visgi, pasak 39-mečio Argentinos talismano, ne taktinės gudrybės buvo svarbiausia šiose rungtynėse.

„Manau, kad mes tiesiog žaidėm geriau už Prancūziją. Mes buvome geresnė komanda. Visi su tuo sutinka. Viso turnyro metu žaidėme puikų krepšinį, tad tikrai manau, jog nusipelnėme čia būti“, – drąsiai kalbėjo L. Scola.

Tiesa, jo darbas dar nepadarytas. Taip, argentiniečių sirgaliai jų gimtojoje šalyje jau šoka gatvėse ir taip, jie šoka ir Pekino „Wukeong“ arenos tribūnose. Tačiau tik pasiekti finalą nebuvo L. Scolos tikslas. Nors daugeliui tai atrodo kaip netikėtumas, puolėjas būtent to tikėjosi iš savo komandos.

„Galbūt kai kurie žmonės prieš turnyrą manė, kad neturėtume čia būti, bet aš jų nesmerkiu. Vos prasidėjus čempionatui žaidėme pagal planą, laikėmės savo kelio visose rungtynėse ir sukėlėme daugybę triukšmo. Niekas negali pasakyti, kad nenusipelnėme čia būti“, – aiškino veteranas.

39-metis žaidėjas jau pagerino daugybę pasaulio čempionato rekordų. Jis žaidžia savo penktajame tokiame turnyre, o visų laikų rezultatyviausiųjų sąraše užsiropštė iki antrosios vietos, atsilikdamas tik nuo brazilo Oscaro Schmidto. Tai, kaip jis žaidžia per pastarąsias dvi su puse savaitės, leidžia spėti, jog L. Scola gali pagerinti ir dar vieną rekordą, kurį sumušti po to būtų beprotiškai sunku.

Vyriausiu pasaulio čempionato MVP yra tapęs 30-metis slovėnas Ivo Daneu, tą padaręs dar 1967-aisiais atstovaudamas Jugoslavijai. Netrukus 40-ąjį gimtadienį švęsiantis L. Scola jį gali pranokti kone dešimtmečiu, o tai – pati geriausia šio turnyro istorija.

Ar L. Scola ir Argentinos rinktinė sugebės perrašyti planetos pirmenybių metraščius, paaiškės sekmadienį. Pasaulio čempionato finalas tarp argentiniečių ir ispanų bus žaidžiamas 15 val.