Moterų krepšinio garsenybė sezonu Kaune nenusivylė

Kauno „Viči-Aisčių“ ekipa baigė debiutinį sezoną. Krepšininkės atostogų išsiskirstė ramia sąžine – jos įvykdė visas keltas užduotis.

Jurgita Štreimikytė pastarosiomis dienomis ramiai šeimininkauja savo jaukiame name Trakų rajone. Intensyvaus sezono išsunktai 38 metų Lietuvos krepšinio garsenybei geriausios atostogos – namuose prie šeimos židinio.

„Viči-Aisčių“ ekipos trenerio Manto Šerniaus asistentė šį sezoną neišbėgo į aikštę, tačiau nuvargo ne mažiau nei tuomet, kai gainiodavo kamuolį stipriausiuose Europos klubuose ar už Atlanto pajėgiausioje pasaulio lygoje – WNBA.

Alytiškės, didžiąją gyvenimo dalį praleidusios Vilniuje, visą 2010 – 2011 metų sezoną keliai vedė į Kauną. Mūsų mieste pernai vasarą įsikūrė nuo bankroto bėgusi pajėgiausia Lietuvos moterų krepšinio komanda. Drauge su ja į Kauną persikėlė ir J.Štreimikytė.

„Iki kaunietės man dar labai toli, – šyptelėjo trenerė, paklausta, ar jau jaučiasi tikra kauniete. – Aš, išskyrus A.Sabonio krepšinio centro salę, Kaune nelabai ką ir mačiau. Privalumas tik toks, kad susipažinau su miesto gatvėmis ir aplinkkeliais. Sezono pradžioje buvo sunkoka susiorientuoti, tekdavo nuolat važinėti su žemėlapiu.“

– Jurgita, krepšinio specialistų nenustebino „Viči-Aisčių“ pergalingas žygis šalies čempionate. Tačiau kaip jūs paaiškintumėte naujai suburtos ekipos solidų pasirodymą Eurolygos ir Baltijos lygos varžybose?

– Didžiausias šio sezono laimėjimas yra ne mūsų pergalės, o tai, kad komanda nesubyrėjo. Smagu, kad daugelio metų įdirbis Vilniaus „Teo“ klube nenuėjo vėjais. Būtent tas ankstesnių sezonų darbas ir lėmė gerus rezultatus. Komanda juk nenukrito iš dangaus. Iš sostinės į Kauną persikėlė ir nemažai žaidėjų, ir treneriai, ir administracija. Jau sezono pradžioje matėsi, kad komanda turi nemenką potencialą. Svarstėme tik tai, kada ji pagaliau parodys savo galimybes.

– Jau per pirmąjį sezoną tapote LMKL ir BWBL pirmenybių nugalėtojomis, nesubyrėjote ir Eurolygos varžybose. Tikriausiai šie rezultatai komandą įpareigoja kitąmet siekti dar didesnių aukštumų?

– Pirminis klubo tikslas – išlaikyti ekipos branduolį. Kad būtų galima apie jį lipdyti kito sezono komandą. Tuo klausimu užsiima mūsų klubo vadovybė. Mums, treneriams, tikrai nesinorėtų pradėti formuoti kolektyvą nuo nulio. Tai būtų sunku ir pačioms žaidėjoms. Manau, kad dauguma krepšininkių liks komandoje. Girdėjau, kad sparnus pakels tik Marina Solopova (21 metų gynėja, tapusi viena ekipos lyderių. – Red.). Matyt, jai norisi išbandyti naujus iššūkius.

– Sakoma, kad trenerio asistento pareigos – geriausios komandoje. Juk nesėkmės atveju atsakomybę už rezultatus prisiima pagrindinis treneris ir žaidėjos, o po pergalių šlovės pakanka visiems. Ar daug nervų jums kainavo šis sezonas?

– Patikėkite, nemažai. Juolab kad šitoje komandoje Vilniuje aš žaidžiau 6 metus. Daug ką vertinau žaidėjos akimis. Mačiau, kaip ši ekipa lipdėsi, kaip formavosi jos braižas.

Pasakysiu atvirai: pirmąjį sezoną Kaune pasitikau su baime. Ir vaizdas, kurį ekipos treniruotėse mačiau rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, manęs nežavėjo.

Vis dėlto vyliausi, kad panelės patikės savo jėgomis ir viskas pasikeis. Ir iš tiesų, jos greitai suprato, kad gali įveikti net tituluočiausias varžoves. O kai tiki savimi, pasiekiama bet kokia viršūnė.