N.Vashakidzė tikisi sulaukti kvietimo į Gruzijos rinktinės kandidatų stovyklą

"Jūs, mieli Utenos žiūrovai ir fanai, visada liksite mano atmintyje ir širdyje", - kaip visada jausmingai su "Juventus" klubu atsisveikino vienintelis iki sezono pabaigos Utenos klubo marškinėlius vilkėjęs legionierius Nikolozas Vashakidzė. Krepšininkas artimiausiomis dienomis išvyks į gimtąją Gruziją, kur tikisi sulaukti kvietimo į nacionalinės rinktinės kandidatų stovyklą, o rudenį vėl bandys prasimušti į vieną Lietuvos klubų.

- Kaip vertini pasibaigusį sezoną?

- Komandos pasiekimai šiek tiek ramina, tačiau galėjome solidžiau pakovoti dėl trečiosios vietos. Aišku, tam yra daug priežasčių, kodėl nežaidėme solidaus lietuviško krepšinio: drausmingo, protingo ir, kas svarbiausia, šaltakraujiško lemiamomis rungtynių akimirkomis. Taip žaisdami galėjome turėti lygų serijos rezultatą (2:2), o lemiamos rungtynės jau būtų būvę visai kitokios ir ten abiejų komandų šansai būtų buvę lygūs.

Tačiau yra, kaip yra. Visą sezoną žaidėme banguotai, bet iškeltus tikslus įgyvendinome. Manau, kad kaip debiutuojančiai komandai, ketvirtoji vieta LKL čempionate yra tikrai solidi.

Šį sezoną tris kartus buvau patyręs traumas, todėl nei treneris turėjo laiko manimi pasitikėti, nei aš galėjau išnaudoti man suteiktas galimybes. Nors likau šešėlyje, tačiau per šį sezoną daug išmokau būdamas šalies tokių gerų krepšininkų. Esu įsitikinęs, kad šie metai man duos daug naudos tolimesnėje mano karjeroje.

- Pats nesigaili pasirinkęs "Juventus" ekipą? Prieš sezoną tikriausiai galėjai pasirinkti šiek tiek žemesnio lygio komandą, tačiau būtum gavęs gerokai daugiau žaidimo minučių.

- Jei galėčiau iš naujo pasirinkti, vėl rinkčiausi Uteną. Tik stengčiausi labiau saugotis traumų ir įgauti trenerio pasitikėjimą. Per treniruotes savo darbu stengiausi įrodyti, kad esu vertas žaisti, tačiau rungtynių metu treneris pasirinkdavo labiau patyrusius krepšininkus. Ir nenuostabu, juk Tomas Gaidamavičius antradienį atsiėmė apdovanojimą kaip daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikęs LKL krepšininkas. Manau, turėjau neprastus konkurentus.

Gal kitoje komandoje ir būčiau gavęs daugiau žaidybinės patirties, tačiau šį sezoną turėjau daug treniruočių, kurių vertė gerokai didesnė, negu žaisti pralaimint 40 taškų. Ar žaisti komandoje, kuri kovotų dėl išlikimo čempionate.

Žmogus visada turi galimybę pasirinkti ir renkasi tai, kas jam tuo metu atrodo geriausia. Utenoje buvome tarsi šeima. Pradedant nuo valdybos ir baigiant salės aptarnaujančiu personalu. Esu visiems dėkingas už geranoriškumą ir draugiškumą.

- Šį sezoną Utenos klubo krepšininkai ne kartą gyrėsi puikia atmosfera komandos viduje. Tau, kaip visada emocijų ir geros nuotaikos nestokojančiam žmogui, sezonas šiame klube tikriausiai neprailgo?

- Kaip jau minėjau, atmosfera buvo kuo puikiausia. Esu pakeitęs daug komandų, todėl mačiau, kaip ten elgiasi valdžia, kokia vyraudavo komandos dvasia. Utenoje viskas buvo labai gerai ir dėl to nuopelnus turėtų prisiimti tris pareigas klube užimantis žmogus (Žydrūnas Urbonas, - red. past.). Be jo čia viskas būtų kitaip.

Aišku, visi daro savo darbą, bet jis buvo tarsi tėvas šeimoje: mandagus, diplomatiškas, visada išklauso, duoda vertingų patarimų.

- Ką planuoji veikti vasarą? Liksi Lietuvoje ar vyksi aplankyti namiškių?

- Artimiausiomis dienomis vyksiu į Tėvynę ir laukiu kvietimo į Gruzijos rinktinės kandidatų stovyklą. Kol kas sportuosiu vienas, o jei pakvies į rinktinę, nors statistika mano "kūda", stovyklos metu bandysiu pasirodyti taip, kad atkreipčiau trenerio dėmesį.

Kai Lietuvoje prasidės komandų komplektacija, grįšiu ir bandysiu papulti į tokią komandą, kurioje treneris išnaudotų mano sugebėjimus.

- Utenos klubo gerbėjai geriausio sezono krepšininko rinkimuose tau skyrė trečiąją vietą. Nenustebino toks fanų palankumas?

- Tai, kad rinkimuose mane aplenkė tik Pakamanis ir Gaidamavičius, daug ką gali nustebinti, tačiau man toks komandos internetinio puslapio lankytojų įvertinimas buvo labai malonus. Nors gaudavau mažai minučių, tačiau aikštelėje ypač jausdavau žiūrovų palaikymą. Net ant suolelio sėdėdamas jį jaučiau. Dėkoju visiems už šilumą, kurią man dovanojo visi sirgaliai.

Linkiu visiems geros vasaros, o jei kitą sezoną nebevilkėsiu "Juventus" marškinėlių, pasistengsiu, kad Utenos fanai mane pastebėtų. Jūs, mieli Utenos žiūrovai ir fanai, visada liksite mano atmintyje ir širdyje.