Naujasis jaunasis "Žalgiris": lūkesčiai pildosi!

Ilgai, turbūt apie 2 mėnesius kaupiausi šiam straipsniui. Jau vasarą taip knietėjo pasidžiaugti kartu su visais, nes taip atsitinka ne kasmet. Pirmasis mano straipsnis į "Aistruolių balsą" dar pavasarį buvo pilnas norų ir troškimų vardan mano taip mylimos komandos ir jos fanų bei sirgaliu gerovės. Troškau, kad komandoje įvyktų didelės permainos.

Buvau aš, ir ne tik aš, pasiryžęs laukti metus, o gal ir daugiau, kol naujoji komanda subręs, įsižais. Už jauną komandą jaunam žmogui kažkaip smagiau sirgti, nes žaidėjai tokie pat veržlus, siekiantys didelių tikslų kaip ir tu pats. To aš labai norėjau pavasarį. Tai ir gavau, tačiau tikrai ne tokio kalibro ir ne taip greitai, kaip tikėjausi.

O dabar plačiau. Prisiminkime visai nesenas rungtynes su Šiauliais. Buvo mano ir mano merginos gimtadienis, tačiau aš niekaip negalėjau atitraukti akių nuo televizoriaus... Tai, ką ten mačiau, mane prikaustė prie ekrano. Ar tai tiesa?! Skirtumas augo ne minutėmis, o sekundėmis! Ar kada matėte taip uraganiškai puolantį "Žalgirį"? Kada paskutinį kartą matėme tokius užsivedusius ir dėl kiekvieno aikštės centimetro kovojančius VISUS žaidėjus? Taip, ankstesni sezonai irgi buvo gražūs, tačiau taip visko viename kažkaip nepamenu... Man net brolis(!) paskambino ir į ragelį teištarė: ar tu matai kas vyksta?

Žinoma, su Sabu mes irgi buvome puikūs, tačiau tada komanda žaidė kitaip. O dabar mes turime POPĄ! Be jokių abejonių - naują kauniečių stabą krepšinio aikštelėje. Prisiminus pernykščius "įžaidėjus" ir matant, ką išdarinėja Marko, kontrastas taip maloniai akis bado, kad net linksma darosi. Šis mažytis bet greitas kaip vėjas gynėjas sugeba viską - ką viską, tikriausiai jau matėte patys. Žmogus "aria" gynyboje, vieną po kito žudo varžovus neįtikėtinomis tritaškių tiradomis, skraido po krepšiu, dalina perdavimus... Tai yra šios vasaros žaidėjų turgaus perlas, puošiantis "Žalgirį".

Gerai atsimenu, kokio įžaidėjo norėjau. "Maklaudas", mano nuomone, turėjo būti Žalgirio variklis ir vienas lyderių. Tačiau, deja, juo tapo Popas... Manote, liūdna? Nejuokaukit! Dar geriau (kokiais 100 kartų), nes dabar turim "cielus" du "agregatus"! Kalnietis su Popu sugeba taip užpulti, kad Tanokai nereikia jau net į puolimą grįžti. Gali ramiai palaukt gynyboj ir pailsėt, ko pasekoje gali atidirbti gindamasis. Mantas patobulėjęs neatpažįstamai. Aikštės matymas pas jį gal net geresnis nei pas Popovičių, slalomas - taip pat. Nuo Packo laikų neturėjom tokio gynybą draskančio gynėjo. O dabar turim 2, ir įvairiapusiškus. Jeigu dar Mantas pataisytų metimą iki padoraus, tada jau būtų gal net per daug gerai, kad būtų tiesa...

Šių "banginių" šėšėlyje liko užgožtas Ginevičius. Ir labai smarkiai. Tačiau smagu, kad Bagis jį dažnai jau stato atakuojančiu gynėju, ir Vidas "įsmeigia" tritaškį, kada to komandai reikia. Daugiau man iš jo, bent jau kol kas, nelabai ir reikia. Patikimas atsarginis niekada nepamaišys. Tikėjausi, kad mūsų vadybininkai atsižvelgs į mano "norus" ir pasirašys sutartį su kylančia latvių krepšinio viltimi A.Vairogu. Tačiau supratau, kad mano viltims nelemta išsipildyti... Ir labai gerai! Prieš eidamas miegoti, vasarą paskaičiau telefonu krepšinio naujienas. Ir miegai išdulkėjo. Supratau, kad Marcelinho tikrai turėtų sumažinti mano liūdesį dėl Vairogo (jeigu ką, dabar tikrai plačiai šypsausi). Tokio lygio snaiperis ne kasdien atvažiuoja į Kauną.

O dar kai pasirašė sutartį su kitu "Uzzi"... Tai - Kirkas Penney - paskutinis (tikriausiai) tarpsezonio pirkinys, puikiai įsiliejęs į komandą ir dirbąs savo darbą - išnaudojantis didžiąją dalį savo šansų. Ko gi daugiau reikia iš snaiperių? Jau dabar komanda atrodo tikrai gerai, o juk rezerve sėdi tas pats Marcelo. Gynėjų reziume - 10, užtikrintai.

Lipame komandos pozicijomis aukštyn - lengvieji puolėjai. Gan lietuviška pozicija, ir tai džiugina. Tačiau ar ji bus lygi kitoms - pamatysime. Kodėl? Lengva paaiškinti. "Maironis" jau tikrai tapo brandžiu krepšininku, mano galva, jis jau "tempia" ir iki startinio penketo. Vaikinas numetęs svorio, įgavęs greičio, staigumo, tačiau nepraradęs savo pitbuliškų savybių, o tai ir yra svarbiausia. Turėdamas tvirtą užnugarį, Jonas turėtų jaustis dar drąsiau ir nebijoti imtis iniciatyvos. Antrasis lietuvis šioje pozicijoje - komandos naujokas V. Pečiukas. Tikiu, kad jis tinkamas pakeisti išvykusį Serapiną. Žinoma, kol kas jam sunku, tačiau rungtynėse prieš Atletą ir jis prisiminė, kad pernai Neptūne ne tik prieš Atletą jis gerai žaisdavo. Žinau, kad jis dar parodys ką moka. Pridėjus šioje pozicijoje galintį žaisti Marcelinho, duočiau šiai pozicija tvirtą 8 (kol kas, ir tikiuosi, kad pavasarį ramiai galėsiu parašyti bent jau 9).

Ir pagaliau mūsų didieji vyrai. Pavasarį jau ir aš gujau Tanoką lauk... Nepatiko jis man tada visiškai... Tačiau LKL finaluose jis vėl buvo senasis gerasis meškinas, kuris traiškė varžovų gynybą. Amžius daro savo, tačiau matosi, kad jis dar turi parako ir gali grumtis su bet kuriuo centru Eurolygoje. O Lietuvoje jam ir toliau nėra lygių. Toliau - skaudžiausia tarpsezonio netektis - Darjušo karjeros posūkis Rusijos link. Esu labai dėkingas šiam žmogui už tai, ką jis davė "Žalgiriui", tačiau šventa vieta tuščia nebūna. Vėlgi, ramią ir karštą vasaros dieną, bemirkstant vandenyje, sumąsčiau užmesti akį į laikraštį. Ir vėl lengvas šokas! Kauno Žalgiryje - Hanno Mottola! "Čia tai geras", sušukau. Šis vžaidėjas tikrai tinkamas pakeisti Darjušą, nes turi aibę savybių, kurios jam padeda išsilaikyti aukščiausiame lygyje. Taikli ranka, protinga galva, nekarštakošiškas charakteris, ne egoistas. Tai pagrindinės suomio savybės, dėl kurių mes nejausime skylės po krepšiu, išėjus Lavrinovičiui.

O dar žinant mūsų tylųjį kovotoją Jankūną ir jo talentą, kuriam net treneris jau numatęs tvirtą vietą starto penkete, priekinė linija kažin ar susilpnėjo. Juo labiau, kad Lietuvoje pasireikšti gaus ir jaunieji Šilinskis bei Štimacas, leisdami pagrindiniams aukštaūgiams atsipūsti ir išsilaižyti žaizdas po sunkių kovų Eurolygoje. Didiesiems - 9.

Na ir, žinoma, - trenerių štabas. Jis atjaunėjęs ir atnaujėjęs kaip ir visa "Žalgirio" komanda. Pradžioje apie naująjį žaidėjų "siaubą" - fizinio rengimo trenerį. Pirmiausia, kad nepamirščiau, noriu padėkoti ir stipriai paspausti ranką "Žalgirio" simboliui - treneriui Kosauskui už ilgus metus, atiduotus "Žalgiriui". Jo darbų niekas tikrai neužmirš. Tačiau ateina laikas, kai vietą reikia užleisti jaunąjai kartai.

Sužinojęs naująjį Žalgirio fizinio rengimo trenerį nesužinojau nieko, nes tai buvo man visiškai negirdėtas žmogus, tačiau jau po pirmųjų komandos treniruočių ir gerų žaidėjų atsiliepimų supratau, kad komandai bus tik į naudą S.Kavaliausko atėjimas.

O tikrieji treneriai, ant kurių pečių gula visa taktika ir nemaža dalis atsakomybės už komandos rezultatus - taip pat nauji ir jauni. Vienas jų - netgi labai jaunas. Bagis - mūsų visų draugas, numylėtininis, geriausias krepšininkas - čia jau kaip kam, tačiau abejingų jam vargu ar yra daug. Lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad naujuoju komandos treneriu bus jis. Tačiau aš neišsigandau ir visada tikėjau, kad Bagis nuves "Žalgirį" į rimtas pergales, nes jo potencialas tikrai didelis. O dar žmogus nesėdi rankų sudėjęs, vasaras skiria ne poilsiui, o rimtam darbui, semiantis trenerių darbo paslapčių.

Jo dešinioji ranka - ilgametis jaunimo komandos treneris R.Grigas - patyręs strategas, puikiai žinantis komandos virtuvę ir į didijį krepšinį išleidęs dabartinius "Žalgirio" jaunuosius talentus, todėl tiek jam, tiek Bagatskiui dirbti dėl to dar lengviau.

Ypač matant, koks užsidegimas yra žaidėjų akyse (kai jie žaidžia rimtai). Tuomet varžovams nebelieka vilčių pasipriešinti. Toks "Žalgiris" buvo mano svajonė. Kas sako, kad svajonės nesipildo?! Aš, Batista, žinau, kad jos tikrai pildosi. Reikia tik didelio noro ir pastangų.