Naujasis "Palangos Kuršių" strategas - apie būsimą sezoną ir sirgalius (interviu)

Liko vos kelios dienos iki kol esami „Palangos Kuršių“ žaidėjai susiburs į pirmąją treniruotę kartu bei oficialiai pradės pasiruošimą ateinančiam Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonui. Šiais metais mūsų karius į priekį ves vasarą prie klubo prisijungęs 37-erių Mindaugas Janiška.

Oficialus „Palangos Kuršių“ internetinis puslapis pakalbino naująjį komandos vedlį, kuris papasakojo apie gimusią galimybę tapti vyriausiuoju kurorto komandos treneriu, Palangos sirgalius, ilgai lauktą sugrįžimą į gimtinę bei Lietuvos vyrų rinktinės perspektyvas Pasaulio čempionate Kinijoje.

– Esate kol kas ne itin pažįstamas Lietuvos krepšinio bendruomenei. Ką apie Jus, kaip buvusį žaidėją ir dabar trenerį, žmonės turėtų žinoti? 

– Manau, kad nesu visai nepažįstamas Lietuvos krepšinio bendruomenei, galbūt mažiau žinomas jaunajai kartai ir tai natūralu – Lietuvoje paskutinį kartą žaidžiau prieš daugiau nei 10 metų. Viešojoje erdvėje paskelbus, kad tapau „Palangos Kuršių“ vyriausiuoju treneriu, sulaukiau nemažai skambučių, žinučių bei sveikinimų iš daugelio buvusių komandos draugų tiek iš Lietuvos jaunimo rinktinių, tiek ir iš komandų, kuriose teko žaisti bei treniruoti.

Kaip žaidėjas, krepšinio kelią pradėjau būdamas 6-erių metų, kartu su buvusiu klasioku ir geriausiu draugu joniškiečiu Vaidotu Pečiuku. Kaip tik tuo metu į Joniškį dirbti krepšinio trenerio darbą buvo pakviestas legendinis Modestas Paulauskas, kuris treniravo ne tik Joniškio „Žiemgalą“ LKAL lygoje, bet ir mano kartos jaunimo komandą, su kuria mes, kaip mažo miestelio ekipa, pasiekėme nemažai skambių pergalių tiek Lietuvoje, tiek užsienio turnyruose. Iš šios 1982 metų kartos asmeniškai teko kartu rungtyniauti ir varžytis su Vaidotu Pečiuku, Tomu Delininkaičiu, Simu Jasaičiu, Sauliumi Kuzminsku, Tomu Gaidamavičiumi, Povilu Čukinu, Simonu Serapinu, Aurimu Kieža ir kitais gerai žinomais Lietuvos krepšininkais. 

Dar žaisdamas krepšinį visada žinojau, kad norėčiau sekti trenerio pėdomis ateityje, o tai daryti pradėjau gana seniai, nuo 2006 metų. Kaip treneriui teko dalyvauti daugelyje gerai žinomų krepšinio stovyklų, tarp jų NBA žaidėjo Luolo Dengo „TOP50“ (Jungtinė Karalystė), JAV U17 vyr. trenerio Dono Showalterio „Snow Valley“ (JAV) bei „Jam Camp“ (Italija), kur anksčiau treniravo Š. Marčiulionis, S. Kerras, D. Gallinari, L. Datome bei kiti garsūs treneriai ir žaidėjai. Per daugelį metų turiu sukaupęs nemažai treniravimo patirties, nuolat ieškau naujos informacijos, kuri praverstų ne tik tobulėjant kaip treneriui, bet ir galėtų būti perduota žaidėjams, taip skatinant jų tobulėjimą. Kaip treneris, daug dėmesio skiriu žaidėjų įgūdžiams ir jų tobulinimui. Mano įsitikinimu, norint žaisti krepšinį efektyviai ir pasiekti savo galimybių ribas, visų pirma reikia būti fiziškai ir techniškai pasiruošus. Tik tada galima taikyti žaidybinę taktiką ir schemas, kitaip jos neveiks. 

– Kaip gimė galimybė tapti vyriausiuoju „Palangos Kuršių“ treneriu?

– Labai netikėtai. Šią vasarą dalyvaujant „Jam Camp“ stovykloje Italijoje sulaukiau žinutės iš „Palangos Kuršių“ klubo direktoriaus Žygimanto Šeštoko, kuris pasiteiravo, kokie mano planai, ir pranešė, kad šiuo metu klubas ieško kandidatų užimti vyriausiojo trenerio postą. Kelių dienų bėgyje pavyko pasikalbėti telefonu ne tik su pačiu Žygimantu, bet ir su Renaldu Seibučiu, kurie plačiau supažindino su klubu, jo vizija. Man patiko kryptis, kuria žengia organizacija, o klubas norėjo matyti mane vyriausiojo trenerio kėdėje, tad ilgai nedvejodami sukirtome rankomis, o visa kita jau istorija.

 

– Kokį įspūdį paliko praėjęs NKL sezonas, dalyvavusios komandos ir „Palangos Kuršių“ pasirodymas?

– Daug laiko praleidžiu stebėdamas įvairius krepšinio čempionatus sezono metu, NKL nėra išimtis. Lyga atrodo atjaunėjusi bei žengianti teisinga linkme tiek žaidybinio lygio prasme, tiek kalbant apie pačią rinkodarą ir lygos žinomumą, daugelis rungtynių transliuojamos arba per televiziją, arba internetu. Palangos komanda tikrai nustebino savo pasiekimais sezono metu ir patekimu į NKL finalo ketvertą, kuris buvo įdomus ir permainingas. Jei aplinkybės būtų susiklosčiusios kiek palankiau, galbūt „Palangos Kuršiai“ šį sezoną būtų galėję ginti lygos čempionų titulą.

– Kaip įsivaizduojate savo komandą, jos žaidimą ateinančiame sezone?

– Manau, kad daugelis trenerių turi vienokią ar kitokią žaidimo viziją prieš naują sezoną, tačiau viskas priklauso nuo to, kokius žaidėjus pavyks surinkti į galutinę komandos sudėtį, tuomet jau galima kurti žaidimo braižą. Šiuo metu tikrai sunku kažką pasakyti, nes dar nesame pilnai susikomplektavę, taip pat reikia gyvai išbandyti turimus žaidėjus, jų galimybes. Visgi tikiu, kad gerai prisitaikysime prie turimų sąlygų ir demonstruosime akiai patrauklų krepšinį, kuris turėtų patikti mūsų sirgaliams.

– Kas jūsų, kaip trenerio, nuomone lemia komandos sėkmę ir aukščiausius rezultatus?

– Labai daug smulkių dalykų. Pradedant nuo komandos žaidėjų meistriškumo, noro tobulėti, asmeninių ambicijų, klubo personalo, trenerių štabo, jų darbo ir kitų aspektų. Jei būtų vienas tobulas atsakymas, manau mes visi juo remtumėmės, tačiau kiekvienas klubas turi atrasti savo formulę, kuri padėtų siekti aukščiausių rezultatų. Asmeniškai, visada akcentuoju angliškus žodžius „accountability“ ir „trust“, nes jie reprezentuoja platų spektrą dalykų, galinčių nulemti sezono eigą ir baigtį.

– Ar daug teko girdėti apie Palangos krepšinio sirgalius? Kiek jų susitelkimas ir palaikymas bus svarbus komandai ir jos žaidimui?

– Teko stebėti ne vienerias Palangos komandos rungtynes praėjusiame NKL sezone. Pastebėjau, kad palangiškiai gausiai rinkdavosi į areną bei nestokodavo dėmesio komandai, kas parodo meilę krepšiniui ir savo miestui. Pats užaugau mažame Joniškio miestelyje ir žinau, ką reiškia vietinių miestiečių ir aplinkinių palaikymas. Todėl tikiuosi, kad ir šiame sezone mūsų komanda džiugins savo žaidimu bei rezultatais, o sirgalių gretos vis didės. Sirgaliai yra neatsiejama sporto dalis, bet kuri komanda turi didžiuotis jų turėdama, kadangi tai iš tiktųjų gali būti vadinamasis „šeštasis žaidėjas“, galintis užvesti komandą ar suteikti emocijų dozę tada, kai to reikia labiausiai. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pakviesti visus palangiškius, krepšinio mylėtojus prasidėjus sezonui atvykti į Palangos areną ir palaikyti „Palangos Kuršių“, o mes, savo ruožtu, stengsimės savo žaidimu džiuginti visus susirinkusius.

– Ar pačiam jau norisi sugrįžti į Lietuvą?

– Nuo pat jaunystės tekdavo daug keliauti, tėvų namus palikau būdamas vos 16-os, kai išvykau studijuoti į JAV, gavęs krepšinio stipendiją. Nuo to laiko teko pagyventi skirtingose šalyse bei kultūrose, todėl atsisakyti galimybės grįžti į gimtinę ir daryti tai, ką mėgstu ir myliu, būtų buvę mažų mažiausiai nelogiška. Esu labai dėkingas likimui, kad galimybę sugrįžti į Lietuvą suteikė būtent krepšinis, dėl kurio teko nemažą laiko tarpą praleisti atitrūkus nuo savo gimtinės.

– Artėjant Pasaulio čempionatui visų akys krypsta į Lietuvos rinktinę. Jūsų rinktinėje – kam iš kandidatų atitektų paskutinės dvi vietos? Kaip vertinate Lietuvos rinktinės galimybes Pasaulio čempionate?

– Sunku pasakyti. Bendra mintis, kurią girdime, yra tokia, kad 11-12 žaidėjai krepšinio komandose dažniausiai esmės nepakeičia, nes tai – atsarginio plano žaidėjai. Žinoma, dėl to nereikėtų į šį pasirinkimą žiūrėti pro pirštus ir tikiu, kad Lietuvos rinktinės trenerių štabas priims sprendimą, kuris bus gerai pasvertas ir apgalvotas. Dėl perspektyvų – visi žinome, kad grupės etapas nebus lengvas, daug priklausys nuo to, kokią vietą grupėje pavyks užimti, nes tai nulems mūsų tolimesnius varžovus. Kaip bebūtų, tai yra Pasaulio čempionatas, todėl nei viena komanda nepalengvins darbo Lietuvos rinktinei. Įvairiuose krepšinio čempionatuose esame sukūrę nemažai netikėtumų, todėl, norisi tikėti, kad ir šiame čempionate galime nustebinti skeptikus. Linkiu rinktinei pademonstruoti tą žaidimą, už kurį mus vertina ir myli krepšinio pasaulis, o sirgaliams linkiu gerų ir sveikų emocijų.