Naujoko temos vengęs Trinchieri: tai – vienas labiausiai komplikuotų sezonų mano karjeroje

Kauno „Žalgiris“ (12-14) po pertraukos grįžta į Eurolygos kovas – ketvirtadienį Belgrade mes iššūkį vienai karščiausių turnyro komandų „Crvena zvezda“ (16-10). Prieš akistatą spaudos konferencijoje vyr. treneris Andrea Trinchieri vengė kalbėti apie galimą papildymą ir išsiplėtė apie komandoje patirtus sunkumus, rašo Krepšinis.lt.

„Žalgiris“ per paskutinius dešimt mačų tarptautinėje arenoje laimėjo vos dukart, o pastarąjį sykį namuose pralaimėjo (87:89) paskutinių sekundžių dramą prieš Milano „Olimpia“. Tuo tarpu Serbijos ekipa šventė aštuonias pergales per pastaruosius dešimt susitikimų.

„Mano prigimtis yra svajoti, o svajonės nieko nekainuoja. Žinome, kad prieš juos bus labai sunku, nes tai yra viena karščiausių lygos komandų, žaidžianti nuostabioje atmosferoje. Mums reikia svajoti, mums reikia galimybės – kiekviena diena yra gera diena kovoti dėl galimybės ir išlikti pozityviems, alkaniems bei konkurencingiems.

Tai gali būti vienos sunkiausių rungtynių, ypač kai neturime visų žaidėjų, tačiau tikėjimas viduje gali padėti peržengti savo galimybių ribas, – savo mintimis dalijosi italas. – Kiekviena ataka bus labai svarbi, turime išlikti kartu ir žaisti kietą bei geriausią įmanomą krepšinį.“

A. Trinchieri taip pat papasakojo, ką komanda nuveikė per pertrauką nuo Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) iki dabar ir pavadino šį sezoną sunkiausiu savo ilgoje karjeroje.

„Po puikaus savaitgalio Vilniuje turėjome kelias laisvas dienas ir tada pradėjome dirbti. Vis dar turime traumuotų žaidėjų, tačiau komanda psichologiškai yra pasiruošus. Krepšinio prasme, tai vienas labiausiai komplikuotų sezonų mano trenerio karjeroje, nes „Žalgiris“ per metus pasikeitė keturis sykius – turėjome vieną ekipą pasiruošime, pirmus septynis Eurolygos turus žaidėme su kita, tada vėl pasikeitėme ir dabar darkart darome tą patį.

Tokia yra realybė, niekas nėra kaltas, taip jau nutiko, nes krepšininkų pasiūlos tiesiog nėra. Situacija labai sunki, bet turime su tuo susidoroti, tikiu, kad iki šiol mums pavykdavo atsakyti. Galutinis rezultatas švieslentėje 100 procentų nepriklauso vien tik nuo žaidėjų bei trenerių. Mano vienintelė atsakomybė ir noras yra padėti šiai vyrukų grupei vyrukų, nes jie nusipelno geriausios mano versijos.

Praėjome daug dalykų kartu, o kai kurie net buvo virš mūsų galvų, todėl jie nusipelnė didžiausių mano pastangų, kad sukurtume naują chemiją. Kad ir ką darysiu, tai bus dėl šių žaidėjų. Kokiame uoste prisišvartuosime sezono pabaigoje nuspręs būtent šie krepšininkai“, – tikino specialistas.

Tiesa, paklausus apie galimai iš NBA į Kauną atvykstantį naujoką Isaiah Wongą, kauniečių vairininkas plačiai to komentuoti nenorėjo.

„Esu susitelkęs į žaidėjus, kuriuos turiu. Nebandykite pagauti manęs nepasiruošusio, nes jums nepavyks, – atsakė A. Trinchieri. – Mums reikia kojų, energijos, tačiau kartu žinau, jog rinka dabar yra tragiška.“

Žalgiriečiai per 26 Eurolygos turus iškovojo 12 pergalių ir žengia 13-oje vietoje. Iki įkrintamųjų zonos (10 poz.) juos skiria dvi pergalės.

– Kaip reagavote į Lonnie Walkerio išvykimą į NBA? Ar tai buvo netikėta?

– Niekas nėra netikėta, tai buvo vienas iš scenarijų ir jis išsipildė. Tačiau esu visiškai susitelkęs atiduoti visas geriausias savo pastangas šiems žaidėjams, kurie yra čia. Nors jie ir stringa, bet kovoja bei randa būdus funkcionuoti kartu.

– Kaip Walkerio išvykimas pakeitė komandos paveikslą?

– Pamatysime. Tai yra ketvirtas kartas, kai turime iš naujo išmaišyti savo kortas, bet paasitikiu šiais vyrukais. Kartais mažiau yra daugiau.

– Kokia yra Luko Lekavičiaus ir Dovydo Giedraičio traumų situacija?

– Lukas yra iškritęs – dabar vyksta terapija, nežinome, kada jis sugrįš, tai reta trauma. Šiuo metu esame etape, kai ieškome tinkamų būdų jį gydyti. Dovis pamažu sveiksta... Dažniausiai būna taip, kad vieną mėnesį esi iškritęs, o kitą mėnesį grįžinėji į savo formą. Lėtai, žingsnis po žingsnio žiūrėsime, ką jis gali duoti komandai.

– Komanda praėjusią savaitę paliko ir Tomas Dimša. Kaip įvyko tas sprendimas? Jį priėmėte jūs, vadovybė ar visi kartu?

– Ne, tokių sprendimų nepriiminėju, nes hierarchija šioje organizacijoje yra vertikali – vadovybė daro sprendimus dėl sudėties. Tomas yra neįtikėtinas žmogus, smagu būti aplink jį. Klubas praėjusią vasarą nusprendė pasukti kitu keliu dėl jo ilgalaikės traumos, tad dabar vienintelis dalykas, kurio jam reikia yra žaidimo laikas. Tikiu, jog persikėlimas yra geriausias jam nutikti galėjęs dalykas. Apie jį galiu pasakyti tik gražius žodžius ir linku jam didžiausios sėkmės. Žinote, tai sprendimas, kuris nebuvo priimtas šiandien, vakar ar prieš tris dienas – šis sprendimas brendo jau ilgą laiką. Petys yra labai specifinė trauma, ypač krepšininkams, todėl jam reikia laiko aikštėje bei treniruočių su kontaktu, o mes beveik nesitreniruojame. Buvo labai sunku jį įvesti atgal, nes treniruojamės kartą per savaitę, vos 40 minučių.

– Sezoną pradėjote su 13 žaidėjų, dabar turite 10 sveikų ir kelis jaunuolius. Kaip tai keičia jūsų planus?

– Darau viską dėl šių vyrukų, tik su šiek tiek kūrybos ir neįprastų sprendimų. Šie žaidėjai tikrai nusipelno geriausio įmanomo treniravimo. Aikštėje turėsime penkis žaidėjus, nepasiduosime, esame svajotojai, norime svajoti, šis sezonas buvo ir bus amerikietiški kalneliai. Turime Mantą Juzėną ir Dovydą Buiką, jie su mumis treniruojasi, turi atsidavimą, aistrą bei energiją, kažką sugalvosime. Ar tai komanda, kokią ir projektavome? Ne, tačiau gyvenimas yra apie iššūkių sprendimus.

– Kalbant apie būsimą varžovą – „Crvena zvezda“ per paskutines 10 rungtynių laimėjo 8 kartus ir turi geriausią gynybos reitingą Eurolygoje. Kaip jiems tai pavyko?

– Keičiant gynybas. Kartais pamirštame, kad jie pakeitė savo komandos veidą, kai pasirašė du naujus žaidėjus: Johną Browną ir Filipą Petruševą. Tikiu, jog jie abu yra potencialūs starto penketo žaidėjai. Nors F. Petruševas kyla nuo suolo, tačiau yra žaidimą keičiantis krepšininkas ir turi nuostabų sezoną. Jie turi dydį, žaidžia su Nikola Kaliničiumi antroje pozicijoje, o kai turi dydį, gali labai gerai išpildyti visko keitimosi gynybą, kuri neutralizuoja pagrindinį puolimo pasirinkimą. Tada turi galvoti kažką naujo, bet tikrai nevisada tai pavyksta. Labai karšta komanda, labai pavojinga komanda bet kuriam klubui.

– Joelis Bolomboy nežaidė pirmajame tarpusavio mače, bet jis yra vienintelis Eurolygos žaidėjas, kuris turi mažesnį nei 100 taškų gynybos reitingą per 100 atakų. Ar galite apie jo įtaką gynyboje?

– Jis mobilus ir labai atsidavęs gynyboje. Sunku jį įveikti, nes sugeba išlikti prieš gynėją, kartu yra ir puikus metimų blokuotojas. Šiuo metu visa tai padaro jį geriausiu aukštaūgiu gynyboje visoje Eurolygoje. Jis perėmė Kyle’o Hineso vietą, nes daro jo dalykus.

– Minėjote, kad rinka yra tragiška, tačiau jei galėtumėte pasirinkti, kokio tipo žaidėjo norėtumėte? Panašaus, kaip L. Walkeris ar labiau kuriančio žaidimą?

– Atsakysiu paklausdamas jūsų vieno dalyko: kiek gynėjų atvyko į Eurolygą nuo tada, kai prie mūsų prisijungė L. Walkeris? Pasipildymas L. Walkeriu nebuvo pasirinkimas, nes reikėjo pakeisti žaidėją, nebenorėjusį žaisti dėl asmeninių priežasčių. Tada tyrinėji rinką – jei pagalvoji apie didžiuosius klubus, kaip Madrido „Real“, kuris pasirašė sutartį ir po vienerių rugtynių supranto, kad tai neveiks. Sprendimas yra tuomet, kai turi kelis variantus. Mums reikėjo žaidėjo, buvo logiškas sprendimas jį įsigyti. Tai galėjo suveikti geriau, galėjo suveikti blogiau, turime visokių pavyzdžių. Tačiau dabar noriu žaidėjo, kuris gali padėti šiems krepšininkams, nes eisime ten, kur šita grupė vyrukų mus nuneš. Kryptis bus nustatyta šių žaidėjų, o ne to, kuris atvyks, todėl norėčiau žaidėjo, gerai valdančio kamuolį, galinčio žaisti vienas prieš vieną ir gintis. Jei tai įmanoma, būsiu labai laimingas. Pamatysime.