NBA klubų vadyba

NBA - tai nacionalinė Šiaurės Amerikos krepšinio asociacija, kurioje rungtyniauja stipriausi klubai ir geriausi mūsų planetos krepšininkai. Tai, be abejo, didžiausia ir pelningiausia pasaulio krepšinio lyga. 29 klubai iš JAV ir vienas iš Kanados kasmet varžosi dėl stipriausios pasaulio komandos vardo. Būtent šioje lygoje žaidžia ir garsiausi Lietuvos krepšininkai.

Turbūt ne vienam, arčiau nesusipažinusiam su šia lyga, iškyla aktualus klausimas: "Kuo ši lyga ir joje rungtyniaujantys klubai tokie ypatingi? Kaip ir kodėl šios lygos komandos sugeba suvienyti geriausius viso pasaulio krepšininkus? Ir kaipgi valdomi tokie garsūs ir turtingi klubai?”

Į šiuos klausimus aš ir pasistengsiu atsakyti šiame savo darbe. Pabandysiu bent virtualiai supažindinti su NBA klubų vidaus gyvenimu, organizacine struktūra ir ganėtinai sudėtingais vadybos sprendimais, kurie klubams ne tik kad padeda išgyventi konkurencingame sporto pasaulyje, bet kartu ir kuria didelį krepšinio verslą, iš kurio likęs pasaulis dar tik mokosi.

1. Klubo vadybos funkcijos

Daugeliui, ne itin besidominčių krepšiniu, galbūt pasirodytų pernelyg banalu nagrinėti krepšinio klubo vadybos subtilybes, tačiau pažvelgus giliau į NBA krepšinio pasaulį, tikrai pamatytume, jog tai tikrai didelė ir organizuota lyga su plačiomis funkcijomis. Kiekvieno klubo vadyba turi koordinuoti daugybę procesų ir įgyvendinti naujas idėjas, tam kad būtų įgyvendinti ambicingi klubų planai.

Komandos formavimas, kelionės, rungtynių administravimas, marketingas, reklama ir daugybė kitų funkcijų, be kurių neapsieina nei vienas stipriausios pasaulio krepšinio lygos klubas. Taigi, pagrindines NBA klubų vadybos funkcijas norėčiau nuosekliai aptarti ir išnagrinėti.

1.1. Komandos formavimas

Savaime suprantama, kiekvienos sporto komandos pamatas yra žaidėjai. Tik tinkamai suformuota komanda sugebės kažką pasiekti. Juk be darbuotojų neapsieitų jokia firma, organizacija ar įstaiga. Tačiau sporte komanda turi būti itin darni, gerai sukomplektuota, vyrauti teigiamas mikroklimatas, tik tada žaidėjai gali atlikti viską, ką jie geriausiai sugeba krepšinio aikštelėje.

Be abejo, ir jokia firma nepasieks maksimalaus rezultato, jei tarp bendradarbių vyraus tam tikra įtampa ar nepasitikėjimas vienas kitu. Tačiau firmoje, kur paprastai dirba pakankamai daug žmonių (dažniausiai tikrai daugiau nei penki) ir jei kažkuriems darbuotojams "nesiseka” bendrauti tarpusavyje, juos galima perkelti į gretimus kabinetus ar sugalvoti kokia nors kitą sprendimo variantą, o galiausiai daugumoje atveju ir tos dvi konfliktuojančios pusės vardan bendro firmos tikslo gali patys ar vadovo paskatinti rasti bendrą kalbą bei kiek galima suderinti savo interesus (savaime suprantama, ne visada).

Tuo tarpu krepšinio komandoje, krepšininkų penketukas turi veikti kaip vienas darnus mechanizmas, o bent pora konfliktuojančių asmenų šį mechanizmą gali lengvai sugriauti ir vienas pagrindinių bet kurios komandos tikslų - laimėti, subliūkš kaip muilo burbulas. Suprantama, žaidėjai gali stengtis, derinti savo interesus vardan bendro tikslo, tačiau aikštelėje, kur verda begalės emocijų, aistrų, toks vidinis priešiškumas gali bet kada išlįsti į paviršių, o tai dažniausiai baigiasi žaidimo ritmo praradimu, pralaimėjimu ar net galutiniu visos komandos dvasiniu nuosmukiu.

Tai ne kartą teko matyti, ypatingai per 2005 m. Europos čempionatą, (pvz.: Turkijos krepšininkai netgi kumščiais tarpusavyje aiškinosi santykius). Taigi net stipriausios komandos, kuriose vyrauja netinkamas mikroklimatas, neturi beveik jokių galimybių pasiekti maksimalių rezultatų.

Tad renkantis žaidėjus, yra sudaroma tam tikri prioritetai ir kriterijai. Dažnai taip nutinka, kad komandos pasirenka geriau šiek tiek prastesnės formos krepšininką, tačiau turintį tarkim teigiamų charakterio savybių ar didelę motyvaciją dirbti ir tobulėti. NBA istorijoje buvo tikrai ne vienas gabus ir perspektyvus krepšininkas, kuris dėl sudėtingo charakterio nebegalėjo tęsti karjeros stipriausiuose pasaulio klubuose.

NBA komandose žaidėjų paieška rūpinasi specialiai tam apmokyti žmonės - skautai. Paprastai klubai turi kelis skautus, kurių veikla apima konkrečius regionus. Vieni skautai ieško potencialių krepšininkų JAV mokyklose, koledžuose (JAV egzistuoja itin stipri studentų krepšinio lyga NCAA, o šias aukštąsias mokyklas baigę studentai dažniausiai ir sudaro NBA ekipų pagrindą). Kiti skautai žvalgosi po Europą, iš kur pastaruoju metu itin daug gabių krepšininkų išvyko rungtyniauti į stipriausią krepšinio lygą pasaulyje. Dar kiti žvalgosi po likusį pasaulį ir ieško krepšinio talentų Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir kituose regionuose. Kartais tokios paieškos tolimuose regionuose užtrunka net kelis metus, bet vienas rastas jaunas perspektyvus krepšininkas vainikuoja skauto darbą ir gali užtikrinti klubui gražią ir pergalingą ateitį. Pvz.: 2,31 m. ūgio milžinas Y. Mingas, prieš trejus metus "Houston Rockets” komandos skautų surastas Kinijoje, šiuo metu yra pagrindinis šios komandos žaidėjas ir marketingo objektas, ypatingai siekiant populiarinti krepšinį tokioje milžiniškoje rinkoje kaip Kinija.

Tačiau stipriausi krepšininkai NBA papildo būtent iš krepšinio gimtinės. Visi baigę mokslus JAV studentai, su išimtimis ir moksleiviai, norintys žaisti NBA patenka į taip vadinamą naujokų biržą. Joje faktiškai gali dalyvaut viso pasaulio krepšininkai, tačiau daugumą biržos dalyvių yra būtent iš JAV, nors pastaruoju metu itin padaugėjo ir europiečių, norinčių išbandyti savo jėgas stipriausioje planetos krepšinio lygoje.

Naujokų birža faktiškai yra sukurta skatinti konkurencingumui. Pirmieji žaidėjų šaukimai, t. y. teisė pasirinkti skautų surastą krepšininką, tenka silpniausiems praėjusio sezono klubams, taigi stiprios komandos turi mažų galimybių įsigyti jaunų ir gerų krepšininkų. Taigi realiai naujokų birža yra tam tikra loterija, kurioje pirmas šaukimas gali atitekti tik silpniausioms praeitų metų komandoms, kurios turi didelių galimybių itin sustiprinti savo sudėtį.

Tinkamai pasirinktas krepšininkas gali tapti pagrindiniu komandos sėkmės talismanu tiek sportiniu, tiek ir finansiniu atžvilgiu, todėl pirmasis šaukimas naujokų biržoje kartais būna vienas pagrindinių silpnesniųjų NBA komandų uždavinių.

Gera pavyzdys yra "Cleavlend Cavaliers” ekipa, kurioje rungtyniauja ir lietuvis Ž. Ilgauskas. Prieš keletą metų šis klubas laimėjo teisę į pirmąjį naujokų biržos šaukimą. Skautams daug darbo nebuvo, nes visų dėmesys tuomet krypo į aštuoniolikmetį krepšinio talentą L. James. Galima sakyti, jog šis naujokas prikėlė komandą iš pelenų. Iki tol pralaiminėjusi vienas rungtynes po kitų, Klyvlendo krepšininkai ne tik kad pradėjo vis dažniau laiminėti, bet ir finansiniai reikalai pakrypo į gerąją pusę. Prekyba komandos atributika išaugo kelis kartus, arena kiekvienose varžybose yra sausakimša, reklama, marketingas - viskas pasikeitė atėjus vos vienam krepšininkui. Dabar "Cleavlend Cavaliers” yra viena populiariausių komandų visame pasaulyje. Beje, prieš pora metų perspektyvi ir daug žadanti komanda buvo parduota už milžinišką $375 mln. sumą, nors 1981 m. ji buvo įsigyta vos už $20 mln.

Tačiau savaime suprantama, "žvaigždžių” pilna komanda negarantuoja sėkmės, dar viena iš svarbiausių personų komandų yra treneris, nuo kurio taktikos, mentaliteto, požiūrio taip pat didžiąja dalimi priklauso komandos sėkmės. Tad trenerių paieška - tai dar viena svarbi skautų užduotis.

1.2. Jaunimo ugdymas

NBA klubai labai didelį dėmesį skiria ir jaunimo ugdymui. Skautai, važinėdami po visą pasaulį suranda ir tokių jaunų krepšininkų, kurie turi pakankamai gerus fizinius duomenis, potencialą, bet dar yra akivaizdžiai nepasirengę rungtyniauti stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. Taigi su tokiais perspektyviais jaunuoliais yra pasirašomi kontraktai arba tam tikros abipusio įsipareigojimo sutartys ir su šiais žaidėjais klubai dirba papildomai. Jiems yra nusamdomi asmeniniai treneriai, žaidėjai ruošiami fiziškai, psichologiškai ir po poros metų jie tampa tikrai pajėgūs krepšininkai.

Tai yra labai gera ir palyginus pigi investicija į klubo ateitį. Jaunimo ugdymą krepšinio komandoje galima drąsiai palyginti su paprastos verslo firmos investavimu į potencialų savo darbuotoją, tarkim praktikantą, kuris būna apmokomas, įgauna patirties ir po kelių metų gali įdėti labai svarų indėlį į tos firmos veiklą.

Savaime suprantama, niekas nėra garantuotas, kad tas jaunas klubo išugdytas krepšininkas ar firmos išmokytas praktikantas po kelių metų jau nebus priešininkų stovykloje. Tačiau toks investavimas į jaunus ir perspektyvius krepšininkus, bent jau NBA lygoje, yra tikrai populiarus vadybos sprendimas, nes nusipirkti pajėgų žaidėja kainuoja tikrai labai daug, žymiai daugiau nei jį išugdyti savo komandoje.

Geras pavyzdys yra devyniolikmetis lietuvis M. Andriuškevičius. 2,22 m. ūgio krepšininkas Kauno "Žalgirio” komandoje žaisdavo vos po keletą minučių per rungtynes, nes jautėsi jo didelis patirties stygius, trūko fizinės jėgos. Tačiau šį žaidėja gana netikėtai įsigijo NBA klubas iš Klyvlendo. Nors, anot neoficialių šaltinių (oficialiai tokia informacija neskelbiama), už šį krepšininką buvo sumokėta apie $100 tūkst. išpirka, NBA komandai, skirtinai nei Žalgiriui, tai tikrai nėra dideli pinigai.

Taip ši NBA komanda investavo į jauną perspektyvų krepšininką, pasirašydama su juo ilgalaikį kontraktą. Tačiau Andriuškevičius vėliau buvo išmainytas į "Bulls” komandą.

Jis turi specialius fizinio pasirengimo trenerius, klubas rūpinasi juo ir ugdo ateičiai galbūt būsimą komandos žvaigždę.

1.3. Treniruočių stovyklų organizavimas

Taip pat kasmet tarpsezoniu kiekvienas NBA klubas rengia vasaros krepšinio stovyklas, kuriose skautai taipogi "medžioja” potencialius savo komandos žaidėjus, o krepšininkams tai yra puiki proga įrodyti, ko jie iš tikrųjų yra verti. Taipogi tai yra ir gera vieta klubo rėmėjų reklamai, nes dažniausiai tokie turnyrai būna vadinami rėmėjų vardais, pvz.: "Nike krepšinio stovykla" ir pan.

Iš viso pasaulio suvažiavę krepšininkai per šias klubų organizuojamas stovyklas turi galimybe parodyti save ir taip galbūt atkreipti to klubo skautų ar trenerio dėmesį ir jau ateinantį sezoną rungtyniauti stipriausioje pasaulio lygoje. Ypatingai tokiose stovyklose yra pageidaujami jauni, perspektyvūs krepšininkai.

Taigi treniruočių stovykla yra tarsi dar vienas žaidėjų "filtravimo” etapas, kur yra suburiamos komandos ir stebimi krepšininkai - ne tik jų fizinė forma, bet ir charakterio savybės, įvairių situacijų sprendimo galimybės. Taip yra atrenkami geriausi ir labiausiai klubo poreikius atitinkantys krepšininkai. Taip pat gerai rungtyniavę krepšininkai patenka į klubo duomenų bazę ir įvykus tam tikroms aplinkybėms (pvz.: žaidėjų traumoms) su jais taipogi pasirašomos sutartys.

1.4. Tikslų nustatymas

Prieš pradedant bet kokia veiklą, vienas iš svarbiausių uždavinių, be abejo, turėtų būti tikslų nustatymas, t.y. ką mes norime padaryti ir kokį rezultatą planuojame gauti. NBA lygoje klubo tikslų nustatymas taip pat yra labai svarbi klubo vadybos funkcija. Jei tarkim įprastoje verslo firmoje dažniausiai siekiama tikslų, susijusių su pelno maksimizavimu, apyvartos ar rinkos dalies didinimu, tai jau NBA visų pirma yra sporto organizacija. Taigi ir tikslai yra daug įvairesni. Šiuos tikslus galima būtų suskirstyti į tokias 2 grupes: finansiniai ir sportiniai.

Finansiniai tikslai - su klubo pajamomis ir išlaidomis susiję tikslai, t. y. kiek klubas ketina šiemet ar kelis metus į priekį uždirbti, galbūt planuojamas naujos arenos statyba ar marketingo planų vystymas ir pan. Taigi kiekvienas klubas stengiasi numatyti tam tikras pajamas ir išlaidas, savaime suprantama, siekdamas ilgalaikio pelno.

Sportiniai tikslai - su klubo sportiniais rezultatais susiję tikslai. T. y. tarkim, kurią vietą klubas turėtų užimti šiame sezone arba būna formuojama tam tikra ilgalaikė strategija (pvz.: jaunų žaidėjų ugdymas ir pan.), vardan kurios paaukojami klubo rezultatai šiandien vardan sėkmingesnio žaidimo ateityje ir pan. Savaime suprantama, sportiniai tikslai glaudžiai susiję ir su klubo biudžeto. Jei tarkim klubas stato naują sporto areną, tai jis jau finansiškai nepajėgus įsigyti geresnių krepšininkų, tad ir sportiniai rezultatai bus kur kas prastesni.

Tačiau dažniausiai klubų tikslai būna orientuoti į ateitį, į ilgalaikes perspektyvas. Turbūt natūraliai iškyla klausimas, kokiems tikslams klubai teikia pirmenybę - sportiniams ar finansiniam. Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti turbūt neįmanoma, nes NBA istorijoje buvo įvairiausių nutikimų, kai tarkim sėkmingai rungtyniaujanti ekipa patiria nemažų nuostolių, nes jos savininkams svarbiausia pergalės ir nesvarbu, kokia sąskaita. Būna ir atvirkščiai, kai tarkim praeitų metų čempionai nesugeba sėkmingai rungtyniauti dėl apkarpyto klubo biudžeto ar prarasto komandos lyderio, kuris nesutiko su mažesnėmis kontrakto sąlygomis.

Taigi verslas ir krepšinis kartais būna nesuderinami. Vardan galimybės ateityje pasiekti pergalių, dažnai būna paaukojami sportiniai interesai arba norint nugalėti išleidžiami milžiniški pinigai ir kartais net įklimpstama į skolas. Tačiau yra klubų, kurie ne tik sugeba laimėti, bet ir dirba itin pelningai, o tai visų pirma itin geros ilgametės klubo vadybos darbo pasekmė.

1.5. Rungtynių administravimas

Kiekviena Nacionalinės krepšinio lygos komanda turi vadybininkus, atsakingus už rungtynių administravimą. Šią veiklą galima būtų suskirstyti į kelis pagrindinius etapus:

1) Klubo arenos parengimas rungtynėms.

Paprastai per 20 000 žiūrovų talpinančiose arenose rengiamos ne vien tik NBA lygos varžybos, bet ir kiti renginiai, todėl prieš kiekvienas varžybas atsakingi vadybininkai pasirūpina arenos pritaikymu krepšinio varžyboms, taip pat koordinuoja tvarką, apsaugą, pasirūpina teisėjų, svečių komandos, ypatingai svarbių svečių (VIP) priėmimu, įvairių suplanuotų renginių ir atrakcijų rungtynių metu rengimu ir kita panašia veikla. Kitaip sakant, jie turi koordinuoti visą procesą, kad arena ir arenos personalas būtų nepriekaištingai pasirengę rungtynėms.

2) Komandos kelionių administravimas.

NBA lygoje per sezoną vienas klubas minimaliai sužaidžia 82 rungtynes (neskaitant atkrentamųjų rungtynių), iš jų pusę kituose JAV miestuose ir Kanados mieste. Taigi žaidėjams ir komandos personalui tenka keliauti tikrai labai daug ir dažnai. Visomis šiomis kelionėmis ir turi pasirūpinti klubo vadybininkai. Praktiškai visi NBA klubai turi nuosavus arba nuomoja lėktuvus, todėl problemų dėl bilietų užsakymo, kaip tarkim Lietuvos ar Europos klubų vadybininkams nekyla. Tačiau kelionės yra gana ilgas ir sudėtingas procesas, todėl klubo vadyba tiesiog privalo pasirūpinti, kad žaidėjams nekiltų jokių kelionės rūpesčių, o didžiausias galvos skausmas būtų ateinančios rungtynės.

Taigi vadybininkai koordinuoja transporto priemonių paruošimą kelionei (kartais NBA klubams per savaitę tenka nuvykti į 5-6 skirtingus miestus, todėl preciziškas laiko planavimas ir transporto priemonių koordinavimas yra tiesiog būtinas.). Taip pat vadybininkai rūpinasi ir kitais su kelionėmis susijusiais rūpesčiais - tai bagažo pristatymas, komandos apgyvendinimas svetimame mieste, maitinimas (su komanda keliauja ir speciali virėjų komanda), aptarnavimas, apsaugos organizavimas kelionės metu ir pan.

1.6. Visuomeninė veikla

Kiekvieno NBA klubo vadyba itin didelį dėmesį sutelkia į visuomeninių poreikių tenkinimą. Netgi kiekvieno žaidėjo sutartyje su klubu yra numatyta jo pareiga dalyvauti įvairiose renginiuose.

JAV labai populiaru skatinti vaikus ir studentus mokytis. Todėl kiekvienos NBA ekipos krepšininkai važinėja po įvairias JAV, Kanados mokyklas ir vaikams veda skaitymo pamokėles, kas Amerikoje yra labai populiaru. Taip pat rengia užsiėmimus krepšinio aikštelėse, mokydami jaunimą krepšinio pagrindų, o dovanomis, premijomis yra skatinami geriausi mokytojai, dėstytojai, studentai, moksleiviai.

Taip pat sportininkai aplanko įvairius vaikų, neįgaliųjų namus, kuriems krepšinio žvaigždžių apsilankymas yra tikrai įspūdingas gyvenimo momentas, paskatinantis vaikus sportuoti, domėtis krepšiniu, užsibrėžti bei siekti tam tikrų gyvenimo tikslų.

Savaime suprantama, taip klubo vadovybė stengiasi ne tik ugdyti jaunąją kartą, skatinti jaunimą, bet ir populiarinti komandos brendą, žaidėjus. Š. Amerikoje į krepšinio rungtynes dažnai renkasi visa šeimyna, todėl tokia klubo vadybos organizuojama visuomeninė veikla kartu yra ir investicija į ateitį, nes vaikai yra potencialūs komandos sirgaliai, atributikos pirkėjai, o galbūt net ir rėmėjai.

Dar viena visuomeninės veiklos sritis, kuria užsiima praktiškai kiekvieno klubo vadybininkai yra įvairių labdaros ir paramos fondų steigimas. Šiuo metu beveik kiekvienas klubas renka lėšas nukentėjusiems nuo uragano Katrina. Apskritai yra daugybė įvairios paskirties labdaros fondų, o populiaresni krepšininkai įsteigia ir specialius savo vardo fondus.

1.7. Klubo ryšiai su visuomene (PR)

JAV visuomenėje NBA klubai yra vertinami teigiamai, o tai visų pirma, didelio klubų vadybos darbo pasekmė. Klubų žaidėjų bendravimas su vaikais, jų mokymas, skatinimas, labdaringa veikla, kontaktavimas su visuomene yra tikrai pozityvios ir kiekvienam individui gerbtinos veiklos. Tačiau savaime suprantama, jog visur egzistuoja ir tam tikros išimtys. Pasitaiko, kai krepšininkai sulaikomi neblaivūs vairuojantys automobilius ar turi problemų su narkotikais, dopingu ar kitų atvejų, kurie prieštarauja civilizuotoms visuomenės gyvenimo normoms, tačiau tai tik pavieniai atvejai. NBA klubų vadovybė sudaro specialias sutartis su krepšininkais, pagal kurias yra griežtai reglamentuojama net ir jų gyvenimo būdas, t.y. elgsena už krepšinio aikštelės ribų.

NBA klubai visada stengiasi vadovautis viešumo principu. Po kiekvienų krepšinio rungtynių vyksta spaudos konferencijos, interviu su krepšininkais, treneriais, vadovais visuomenės informavimo priemonėse yra itin populiarūs.

Taip pat apie krepšinio talentus yra kuriamos specialios laidos, rašomi straipsniai, netgi kuriami filmai, taigi visuomenėje nuolatos gausu informacijos, paskalų, gandų apie NBA "žvaigždes”. O klubai, savaime suprantama, stengiasi, jog šis tiek žaidėjų, tiek paties klubo įvaizdis visuomenėje būtų visada daugiau pozityvus, nes JAV žiniasklaidos dėmesys šiai sporto šakai yra tikrai didelis ir yra labai svarbus faktorius populiarint klubą. Tuo tarpu negatyvi informacija adekvačiai paveiktų ir to klubo populiarumą bei įvaizdį visuomenės akyse. Tad klubo vadybininkų darbas stengiantis formuoti teigiamą komandos įvaizdį yra tikrai labai svarbus uždavinys, siekiant klubo užsibrėžtų tikslų.

1.8. Rėmėjų paieška ir biudžeto formavimas

Dauguma NBA klubų priklauso pavieniams asmenims, milijonieriams, tačiau išlaikyti ir vystyti stipriausioje pasaulio lygoje rungtyniaujančią komandą - tikrai brangiai kainuojantis "malonumas”. Vien žaidėjų ir personalo išlaikymui per sezoną išleidžiama mažiausiai 50 mln. dolerių, o tai net ir tokioje išsivysčiusioje valstybėje kaip JAV nėra maži pinigai. Todėl beveik kiekviename NBA klube yra atsakingų žmonių už komandos rėmėjų paiešką.

Rėmėjai paprastai būna trijų tipų: ketinantys įsigyti tam tikrą kiekį klubo akcijų arba finansuojantys klubą ir už tai gaunantys išskirtinę teisę reklamuotis su to klubo brendu, krepšininkais (su jais pasirašomos atskiros sutartys) arba pats klubas įsipareigoja reklamuoti ta firmą. Dažniausiai sudaromos sutartys su sportinės avalynės, aprangos, atributikos gamintojais, taip pat įvairiomis maisto, gėrimų kompanijomis bei kitokia veikla užsiimančiomis ne tik JAV, bet ir užsienio firmomis, nes NBA krepšinis yra populiarus visame pasaulyje.

Kaip dar vieną klubo rėmimo formą galima įvardinti ir savanoriškus klubo sirgalių įnašus į klubo sąskaitą, o tai JAV yra tikrai gana populiaru. Taigi bet kuris žmogus internetu gali pervesti atitinkamą pinigų sumą savo mėgstamai komandai ir taip prisidėti ne tik morališkai, bet ir finansiškai prie klubo sėkmės..

Tačiau NBA lyga yra labai sudėtingos struktūros organizacija ir joje yra tikrai daugybė apribojimų. Tarkim Lietuvoje ar kur nors kitur Europoje krepšininkai rungtyniauja su marškinėliais ant kurių puikuojasi rėmėjų firmos ar gaminių pavadinimai ir tai yra bene populiariausias reklamos būdas, tuo tarpu NBA lygoje tokia reklama yra uždrausta, tačiau nepaisant to klubų vadybininkai sugeba gauti maksimalią naudą iš rėmėjų.

Pagrindinių rėmėjų stendai kabo NBA klubų arenose, krepšininkai rungtyniauja tik su rėmėjų pasiūtais marškinėliais ar sportine avalyne, per rungtynių pertraukas rengiamos įvairios rėmėjų akcijos (kartais net per rungtynių pertrauką į aikštę įrieda naujutėlis automobilis ir pan.), arenose prekiaujama tik komandos rėmėjų gėrimais ar mėsainiais, milžiniškuose ekranuose, kabančiuose arenų palubėse, rodomi ne tik gražiausi rungtynių epizodai, bet ir pristatomi rėmėjai ir t. t.

Per daugelį metų NBA lygoje buvo išvystyta tikrai galinga struktūra, marketingas, o šiomis dienomis klubai juda vis toliau ir pateikia vis daugiau naujovių. Tuo tarpu Europoje ar juo labiau Lietuvoje klubų vadovai dar tik mokosi vadybos subtilybių iš kolegų stipriausioje ir turtingiausioje krepšinio lygoje.

1.9. Žiūrovų ir sirgalių pritraukimas

Per sezoną viena NBA komanda mažiausiai sužaidžia po 82 dvejas rungtynes, iš jų 41, t.y. lygiai puse, savo namų arenoje. Be abejo, kiekvieno klubo vadybininkai nori, kad į visas rungtynes pritraukti kuo daugiau žiūrovų ir sirgalių, o tai jiems pavyksta tikrai puikiai. Pirmiausia, viso tarpsezonio ir net sezono metu pasitelkus įvairias marketingo priemones stengiamasi parduoti kuo daugiau abonentų. O tų abonentų rūšių būna įvairiausių, tai ne tik sezonui, bet ir tarkim mėnesiui, trejoms rungtynėms ir panašiai.

Taip stengiamasi tarsi pririšti sirgalių, kad jis stengtųsi ateitį į kiekvienas rungtynes. Tokie abonementai paprastai būna pigesni nei paprasti bilietai, taigi žmonės sutaupo, o kartu laimi ir klubas, nes jis gali būti beveik įsitikinęs, jog ta vieta tribūnoje nebus tuščia.

Dar vienas klubo vadybos triukas yra tam tikra bilietų į rungtynes loterija, tai yra galimybė per įvairias žiniasklaidos priemones ar loterijas laimėti pakvietimus į rungtynes, taip pat bilietai dalinami renginiuose, akcijose, kuriose dalyvauja klubas. Tai, be abejo, yra marketingo priemonė, kuria tikimasi, kad žmogus, galbūt ir nelabai besidomintis krepšiniu, nuėjęs vieną kartą į rungtynes, galbūt nueis ir kitąkart, o gal net ir nusipirks abonentą, taip pat jis gali pasikviesti ir draugų ar šeimos narių (beje, JAV yra gana populiaru į rungtynes atsivežti ir visa šeima), taigi tai gali būti netgi ir grandininė reakcija, ko klubų vadybininkai ir tikisi.

Milžiniškuose sporto rūmuose, kuriuose rungtyniauja NBA klubai, žiūrovus traukia ne vien tik sportas, bet ir galimybė kitaip praleisti laiką. Visose arenose yra įvairios maitinimo, pramogų įstaigos. Taigi žmogus po sunkios darbo dienos gali užkąsti, galbūt papramogauti kazino ar pažaisti pulą, o po to stebėti krepšinio rungtynes. Taip pat minutės pertraukėlių ir pertraukų tarp kėlinių metu aikštelėje rengiami įvairūs šokėjų, artistų, klounų pasirodymai, vyksta loterijos, akcijos, kurių metu galima laimėti netgi ir automobilį, o visų rungtynių metu nuolatos vaikšto padavėjai su įvairiausiais užkandžiais ir gėrimais.

Taigi JAV yra stengiamasi maksimaliai patenkinti susirinkusius sirgalius, kad galbūt net ir prastas komandos žaidimas, nebūtu pretekstas neiti į rungtynes. Todėl yra visiškai nenuostabu, kad net ir pačių silpniausių lygos komandų arenos niekada nebūna tuščios. Beje, praėjusį sezoną, NBA lyga pasiekė lankomumo rekordą, kai kiekvienas rungtynes vidutiniškai stebėjo beveik 18 000 sirgalių, o šiais metais ketinama ši rodiklį netgi dar labiau pagerinti.

1.10. Komandos mikroaplinkos organizavimas ir kontrolė

Krepšinis - tai komandinė sporto šaka, kurioje visa komanda turi veikti kaip vienas darnus mechanizmas, nes tik tada įmanoma laimėti ir pasiekti teigiamų rezultatų. Taigi dar viena svarbi bet kurio sporto klubo vadybos funkcija - formuoti tinkamą mikroaplinką, kitaip sakant, stengtis, kad žaidėjams ir treneriams nieko netrūktų siekiant sportinių tikslų. O NBA komandų mikroaplinkos organizavimui ir kontrolei skiriamas ypatingai didelis dėmesys.

Kiekvienu klubo žaidėju yra išties uoliai rūpinamasi: klubas suteikia automobilį, išnuomoja žaidėjo pageidaujamą butą ar namą, jei reikia pasirūpina apsauga, krepšininko šeimos viešnage ar kitais buitiniais reikalais. Yra visapusiškai stengiamasi, kad žaidėjui nerūpėtų jokie buitiniai ar kiti banalūs reikalai, o jo pagrindinis rūpestis būtų krepšinio rungtynės.

Taip pat klubuose dirba ne tik asmeniniai žaidėjų treneriai (taktikos rengimo, metimų, fizinio parengimo ir kt.), bet ir gydytojai, fizioterapeutai, psichologai, netgi vyrėjai, kurie komandoms keliaujant gamina maistą, kartais netgi pagal specialius žaidėjų pageidavimus.

Ypatingai svarbų vaidmenį klubo mikroaplinkos kontrolėje atlieka treneriai ir psichologai. Kaip jau minėjau, yra itin svarbu, jog klube vyrautų tinkama atmosfera, žaidėjai ne tik gerai sutartų vienas su kitu, bet ir tinkamai nusiteiktų rungtynėms. Tad vienoje komandoje esant keliolikai aukšto lygio ir skirtingų pažiūrų, tautybių krepšininkams be specialistų pagalbos išlaikyti tą psichologinę pusiausvyrą kartais labai sunkiai pavyksta.

Taigi, klubo vadybininkams yra tikrai nelengva užduotis parinkti ir kontroliuoti tokį didelį klubo personalą. Tačiau komanda, kurioje vyrauja geras mikroklimatas, būdama net ir silpnesnė gali labai daug pasiekti ir laimėti. Per daugiau nei 50 metų NBA lygos istorija, buvo ne vienas atvejis, kai net ir daug silpnesni klubai sugebėdavo laimėti čempionatus, akcentuodami, kad jų komandų pamatas buvo ne "žvaigždės" ar didelis biudžetas, tačiau gera komandos dvasia ir pasiaukojantis žaidimas.

2. Organizacinė struktūra

Jei tarkim Lietuvoje LKL (Lietuvos krepšinio lygoje) rungtyniaujančiam klubui visiškai pakanka vos poros vadybininkų ir buhalterio atlikti organizavimo, marketingo, personalo valdymo ir apskaitos funkcijas, tai stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje tuo užsiima net kelios dešimtys darbuotoje, savo sferų specialistų, suskirstytų į tam tikrus skyrius.

NBA klubo "galva" - valdyba, kuriai pavaldžios visos komandos vadybos grandys. Vadybai įprastai vadovauja vadybos pirmininkas, nors yra ir klubų, kurių akcijos priklauso vieninteliam savininkui. Klubo valdybos dešinioji ranka yra generalinis vadybininkas, kurį galima sutapatinti su įprastos verslo firmos direktoriumi. Jis dažniausiai būna pagrindinis vadovaujantis asmuo klube ir teikia ataskaitas klubo vadybai.

Dar viena itin svarbi figūra komandoje yra treneris. Trenerio pasirinkimas didžiąja dalimi lemia komandos taktiką, žaidimo braižą. Geras ir patyręs treneris dažnai yra tiesiausias kelias į sportinę sėkmę. Dažniausiai treneris savo nuožiūra aplink save suburia savo pagalbininkų komandą, kurios vienintelė ir svarbiausia užduotis - gerų sportinių rezultatų siekimas.

Funkcijos, susijusios krepšiniu ir visais kitais vadybos klausimais (tokiais kaip marketingas, buhalterija ir kt.) yra griežtai atskirtos. Taigi nei vienam treneriui, masažuotojui ir žaidėjui tikrai nerūpi ar arena paruošta varžyboms, ar bus anonsuojamos šios dienos varžybos. Visi šie sprendimai ir funkcijos organizuotai atliekamos, o žaidėjams, treneriams bei visam su jais susijusiam personalui turi terūpėti vienintelis dalykas - rungtynės ir pasiruošimas joms.

Taigi skyrius, atsakingas už organizacinę veiklą, pagrinde rūpinasi visais organizaciniais ir administraciniais klausimais, tokiais kaip rungtynių, kelionių administravimas, įvairių renginių organizavimas, klubo tikslų nustatymas ir pan.

Marketingo padalinys visų pirma rūpinasi įvairiomis marketingo akcijomis, žiūrovų ir sirgalių pritraukimu, rėmėjų paieška, klubo visuomeninės veiklos ir ryšių su visuomene koordinavimu.

Personalų skyrius, be abejo, didžiausią dėmesį skiria žaidėjų ir kito pagalbinio personalo paieškai ir atrankai, taip pat stengiasi palaikyti teigiamą mikroaplinką komandoje ir koordinuoja visus su tuo susijusius procesus.

Klubo buhalterinė apskaita, biudžeto tvirtinimas, atlyginimai, kontraktų sąlygos ir kitos finansinės operacijos koordinuojamos finansų skyriuje.

1. NBA klubų pajamų struktūra

NBA klubų pajamų struktūra yra labai įvairi ir toli gražu nepriklauso nuo vieno kurio nors veiksnio kaip tarkim Europos klubų, kurių praktiškai vienintelis pajamas nešantis šaltinis yra parduodami bilietai. Visi nacionalinės krepšinio lygos klubai gauna dideles pajamas ne tik iš prekybos bilietais, bet ir iš televizijos transliacijų sutarčių, prekybos klubo atributika, žaidėjų mainų ir net tokių veiklų kaip klubui priklausančio turto nuoma ir pan.

Tuo tarpu Europos klubai ar juo labiau Lietuvos tokia labai diferencijuota pajamų struktūra pasigirti tikrai negali. Pajamos už parduodamus bilietus, rungtynių transliacijas, atributikos pardavimus nors ir pastaraisiais metais gana ženkliai auga, tačiau bent priartėti prie Š. Amerikos krepšinio klubų lygio prireiks dar tikrai nemažai laiko.

Taigi trumpai norėčiau pristatyti pagrindinių NBA klubų veiklų pajamų šaltinius.

3.1. Prekyba bilietais į rungtynes

Savaime suprantama, jog visų NBA pirmenybėse dalyvaujančių komandų vadybininkų vienas pagrindinių uždavinių - pritraukti kuo daugiau sirgalių į kiekvienas rungtynes. Galima drąsiai teigti, jog tai jiems pavyksta puikiai. Net silpniausių klubų arenos, vidutiniškai galinčios sutalpinti apie 15000-20000 žiūrovų, niekada nebūna apytuštės. Sirgaliams, susirenkantiems į rungtynes, siūloma daug papildomų paslaugų. Krepšinio arenose yra įsikūrę įvairios maitinimo įstaigos (tai galime matyti ir Siemens arenoje Vilniuje), netgi kazino. Rungtynių metu žiūrovams yra nešiojami įvairūs gėrimai, užkandžiai, saldumynai. Taip pat yra rengiamos įvairiausios akcijos, atrakcijos, šokėjų, gimnastų, klounų ir kt. pasirodymai. Iš rungtynių klubo sirgalius gali grįžti net ir su solidžia pinigų suma ar nauju automobiliu, kuriuos galima laimėti per įvairias rengiamas loterijas.

Taigi žmogus atvykęs į rungtynes, gali tikrai maksimaliai gerai praleisti laiką, o klubas nemažai uždirbti. Kartais sirgaliai, nusipirkę sezoninius krepšinio abonementus, nors ir ne itin patenkinti savo komandos pasirodymu, stengiasi nepraleisti mėgiamos komandos rungtynių vien todėl, kad tai jau yra jų gyvenimo būdas. Todėl, kad jiems patinka sėdėti savo vietose, gurkšnoti Coca Cola ir stebėti jiems kuriamą reginį. O visa tai yra sunkaus klubo vadybos darbo pasekmė. Darbo, už kurį didžiausias atpildas yra sirgalių lojalumas klubui.

3.2. Prekyba komandos atributika

Kiekvienas NBA klubas turi nuosavų arba dažniausiai frančizės principu veikiančių parduotuvių, prekiaujančių tik tos komandos atributika ir tą klubą remiančių firmų sportiniais drabužiais ar avalyne. Paprastai tokių parduotuvių būna toje valstijoje, kur yra įsikūręs klubas, tačiau didesni ir populiaresni klubai prekiauja savo atributika net ir užsienyje - Europoje, P. Amerikoje, Azijoje.

JAV turėti mėgstamos komandos atributikos yra labai populiaru, ypatingai jaunimas gatvių krepšinio aikštelėse vilki mėgstamų krepšininkų marškinėlius ar avalynę, sirgaliai į rungtynes ateina su vienodais klubo marškinėliais, o kai kuriems amerikiečiams mylimos komandos marškinėliai - net ir kasdieninio stiliaus dalis.

Prekyba komandos atributika nepaliaujamai tęsiasi ištisus metus, o suaktyvėja prasidėjus naujajam sezonui. Ypatingai didelio populiarumo klubo atributika susilaukia komandą pakildžius naujiems krepšininkams, o juo labiau "žvaigždėms". O tokių garsių krepšininkų kaip M. Jordanas marškinėliais, sportiniais bateliais sėkmingai prekiaujama visame pasaulyje dar ir šiandien, nors šis krepšinio talentas karjerą baigė jau prieš keletą metų.

Dar vienas pajamų šaltinis - NBA klubų sutartys su sportinių darbužių, avalynės, netgi maisto ar gėrimų gamintojais iš viso pasaulio, kuriomis klubai leidžia naudotis savo brendus, logotipus ir už tai gauna tam tikrą procentą nuo pajamų.

3.3. Pajamos už televizijos transliacijas

Dauguma NBA rungtyniaujančių klubų ne tik kad turi milžiniškas krepšinio arenas, talpinančias daugiau nei 20 000 žmonių, bet ir nuosavas televizijas, radijo stotis, kurios tiesiogiai transliuoja visas rungtynes, kuriose rungtyniauja komanda, taip pat transliuoja kitas įdomias rungtynes, įvairias laidas krepšinio tematika. Šios televizijos dažniausiai yra mokamos, taipogi klubas gauna pajamas iš reklamos, taigi, kaip matome, iš TV transliacijų pajamos tikrai nėra menkos.

Taipogi pastaraisiais metais itin populiarėja krepšinio varžybų žiūrėjimas per internetą, o tai yra dar vienas itin ateityje daug žadantis pajamų šaltinis. NBA klubų rungtynes galima gyvai girdėti ir per klubo radiją, nors šia informacijos priemone susidomėjimas ir nėra itin didelis, tačiau tam tikra dalis pajamų nubyra į klubo sąskaitą (nors pastaruoju metu vis daugėja nemokamų radijo transliacijų).

Taip pat NBA lygos vadovybė yra pasirašiusi ilgalaikes sutartis su tokiomis TV rinkos gigantėmis kaip ESPN ar CBS, kurios taip pat tiesiogiai transliuoja įdomiausias rungtynes. Dabar galiojančios penkerių metų sutarties tarp NBA lygos ir TV kompanijų vertė viršija 3 mlrd. JAV dol., o tai net ir Š. Amerikoje - milžiniški pinigai. Savaime suprantama, nuo šios sutarties didžioji dalis "nubyra" ir kiekvienam klubui.

3.4. Pajamos iš kitos veiklos

Taip pat stipriausios pasaulio krepšinio lygos klubai sugeba uždirbti ir iš kitos, su krepšiniu visiškai nesusijusios veiklos. Tai tarkim klubui priklausančio turto nuoma (dažniausiai nuomojamos nuosavo krepšinio arenos), pardavimas. Taip pat talentingi vadybininkai klubų tarpusavio žaidėjų mainuose sugeba išsiderėti nemažų piniginių kompensacijų.

Kiekvienas NBA klubas taip pat turi savo specialų fondą, į kurį bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali pervesti tam tikrą pinigų sumą, taip padėdamas finansiškai savo mėgiamai komandai.

4. Skirtumai tarp verslo firmos ir krepšinio klubo

Tarp krepšinio klubo ir įprastinės verslo firmos galime įžvelgti tikrai labai daug panašumų, tačiau yra keli esminiai skirtumai, kurie krepšinio bizniui suteikia tam tikrų privalumų ir trūkumų.

4.1. Didelė žaidėjų motyvacija

Visų pirmiausia, bet kurios firmos, įstaigos, organizacijos ar sporto klubo varomoji jėga yra darbuotojai. Vienas išskirtinis privalumas, kurį galime pastebėti ne vien tik krepšinyje, bet ir daugelyje sporto šakų - didelė motyvacija.

Tikri sportininkai yra profesionalai, todėl svarbiausias jų tikslas - nugalėti krepšinio aikštelėje ir jie rungtyniauti niekada neina prievarta. Todėl klubo vadybai praktiškai netenka prasmės tokia bet kuriai įmonei itin svarbi užduotis kaip darbuotojų motyvacijos skatinimas. Žaidėjai, kuriems krepšinio rungtynės yra tik darbas - nėra profesionalai, todėl tokie žaidėjai komandose ilgai neišsilaiko. Turbūt kiekvienas iš mūsų pripažins, kad mes mielai darytume tai, kas mums priimtina, tarkim žvejotume, medžiotume, sportuotume su didele motyvacija ir dar už tai netgi sumokėtume.

Taip yra ir su krepšininkais, prie kurių pagrindinio stimulo - aistros krepšiniui dar pridedamas ir nemažas atlygio paketas (minimalus privalomas NBA žaidėjo atlyginimas $225 000 per sezoną), o viso to "mišrainė” - bekompromisinės kovos krepšinio aikštelėje siekiant vienintelio tikslo - pergalės. Todėl krepšinis ir žavi sporto mėgėjus, o NBA lyga, kur rungtyniauja patys geriausi pasaulio krepšininkai, susilaukia išskirtinio dėmesio sporto pasaulyje.

4.2. Didėlė sėkmės įtaka

Tačiau krepšinyje skirtingai nuo įprastos verslo firmos labai svarbi "fortūnos ranka”, tai yra sėkmė. Savaime suprantama, visose veiklose reikalingas pasisekimas, tačiau tokios didelės priklausomybės nuo sėkmės tikrai neturi jokia kita verslo firma.

Juk krepšinyje vienas taiklus ar netaiklus metimas gali lemti labai daug - tiek sportine, tiek finansine prasme. Kai komandai nesiseka, ji pralaimi, tai ir žiūrovai mažiau ją palaiko, mažėja atributikos pardavimų pajamos bei mikroklimatas komandoje krenta, kas yra tikrai svarbūs faktoriai. Taip pat kelių ar net vieno krepšininko trauma gali sugriauti viso sezono komandos planus, derinius ir rezultatus, nes geriems krepšininkams surasti pamainą sezono eigoje yra praktiškai neįmanoma.

Taigi sportas yra labai abstraktus dalykas, kuris yra neįsivaizduojamas be sėkmių ir nesėkmių, o tai gali labai atsiliepti bet kurios komandos rezultatams.