NBA milijonierius dėl Lietuvos rinktinės miegotų ant šieno

Žydrūnas Ilgauskas NBA lygoje per dieną uždirba daugiau nei 60 tūkst. litų, per mėnesį - 2 mln., o per metus - 24 mln. litų. Už "Cleveland Cavaliers" vidurio puolėją daugiau negauna joks Lietuvos krepšininkas.

Bet 32 metų 221 cm ūgio milijonierius purto galvą, paklaustas, ar jam reikės išskirtinių sąlygų Lietuvos rinktinėje ruošiantis olimpiadai: "Nieko man nereikia. Atvažiuosiu būti vienas rinktinės žaidėjų".

Žydrūnas Ilgauskas apsisprendė grįžti į nacionalinę ekipą, kurioje yra rungtyniavęs tik 1993-1994 metais - prieš penkias kojų operacijas ir milžiniškas sutartis su NBA klubu.

1999-aisiais kaunietis ir "Cavaliers" pasirašė šešerių metų 70,9 mln. JAV dolerių vertės kontraktą, o 2005-aisiais sudarė naują penkerių metų beveik 53 mln. dolerių vertės sutartį.

2010-aisiais Ž.Ilgauskas turėtų būti Klivlende praleidęs 14 metų ir uždirbęs 125 mln. dolerių.

Bet aukštaūgis nesuka galvos dėl buities Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklose, nors yra įpratęs prie NBA teikiamų patogumų.

"Aš esu lietuvis, o ne amerikonas: jei reikės, ir ant šieno permiegosiu", - Ž.Ilgauskas sakė "Lietuvos rytui", praėjusį savaitgalį ilsėdamasis Niujorke.

Krepšininkas kartu su savo žmona Jennifer į Niujorką buvo atskridęs kelioms dienoms per NBA čempionato pertrauką.

Manhetene Ilgauskai įsigijo butą, bet kol kas jame vyksta remontas, todėl savaitgalį jie leido prabangiame viešbutyje.

"Viešbutyje ilsėtis yra geriau", - šyptelėjo plikai galvą nusiskutęs Ž.Ilgauskas.

Tuo metu Naujajame Orleane vyko NBA Visų žvaigždžių savaitgalio linksmybės.

Lietuvos krepšininkas nebuvo įtrauktas į Rytų rinktinės sudėtį, nors šį sezoną atrodo ne blogiau nei 2003 ar 2005-aisiais, kai buvo patekęs tarp ryškiausių NBA žvaigždžių.

"Aišku, toks įvertinimas visada geras, bet neišgyvenu nepatekęs, nes esu jau porą kartų žaidęs Visų žvaigždžių rungtynėse. Dabar man reikia kelias dienas pailsėti. Šiemet daug rungtyniauju, mače su "Denver Nuggets" pasitempiau nugarą, su skausmu žaidžiau kelerias rungtynes. Per laisvas dienas gal atsigausiu", - sakė Ž.Ilgauskas.

"Cavaliers" pagrindinis "centras" aikštėje vidutiniškai praleidžia 30,5 min. - daugiausia per pastaruosius trejus metus.

Jis pelno 13,5 taško, atkovoja net 9,5 kamuolio - tai yra Ž.Ilgausko karjeros rekordas.

"Dėl traumų ir kitokių problemų trūko kitų komandos aukštaūgių, todėl turėjau rungtyniauti daugiau nei anksčiau ir buvau gerai pasiruošęs", - aiškino krepšininkas, lapkritį rungtynėse su "Boston Celtics" aikštėje praleidęs net 45 minutes.

Tą pergalingą Klivlendui vakarą lietuvis pelnė 15 taškų ir atkovojo 15 kamuolių.

Tuos, kurie gerai žino Ž.Ilgausko traumų istoriją, stebina, kaip jis sugeba visa jėga žaisti 82 rungtynes per šešis mėnesius.

Užtenka pažvelgti į krepšininko pėdas, kad pastebėtum operacijų pėdsakus ir skirtumą tarp kairiosios bei dešiniosios.

Nuo 1995-ųjų ir 2000-ųjų vidurio puolėjui po du kartus yra skilę abiejų pėdų kaulai. Vienoje krepšininko pėdoje yra penkios vinys, į kitą suvarytos septynios.

Vasario mėnuo Ž.Ilgauskui yra išskirtinis, nes lygiai prieš 7 metus koja buvo operuota paskutinį kartą.

Nuo 2001-ųjų letuvis krepšininkas nebeliečia 20 ramentų, sukrautų namo garaže.

"Dabar yra paskutinė galimybė sužaisti olimpinėse žaidynėse Lietuvos komandoje, sužaisti su savais vyrais. Noriu tai padaryti, - vis kartojo Ž.Ilgauskas. - Juk pasiremdamas lazda po penkerių metų neisiu į olimpiadą".

Krepšininkas nutarė nebeklausyti Klivlendo medikų, kurie daug metų po kiekvieno sezono purtė galvą vos išgirdę Lietuvos krepšinio sirgalių svaičiojimus apie tai, kad NBA lygos senbuvis vasarą turėtų žaisti Lietuvos rinktinėje.

"Jaučiu spaudimą, bet man birželį bus jau 33 metai ir pora vasaros mėnesių rinktinėje nepakenks", - likus pusmečiui iki olimpiados "Lietuvos rytui" sakė Ž.Ilgauskas, anksčiau savo sprendimą dėl atstovavimo rinktinei atidėliodavęs iki paskutinės minutės.

"Aš taip džiaugiuosi dėl Žydrūno, - šypsojosi krepšininko žmona. - Jis yra sveikas ir tai tinkamiausias metas sugrįžti į rinktinę".

Rudaplaukė 35 metų Jennifer Ilgauskas planuoja kartu su savo vyru keliauti į Pekiną. Kinijoje jie kartą yra atostogavę, o šį rudenį lankėsi Makao saloje ir Šanchajuje, kai "Cavaliers" ten žaidė ikisezonines rungtynes.

"Girdėjau, kad ir Pekinas yra smagus miestas", - sakė J.Ilgauskas.

Ji keliavo su Ž.Ilgausku ir į visas praėjusio NBA sezono atkrintamąsias rungtynes. Tuomet šeima išgyveno sunkų laikotarpį po to, kai prieš pat Valentino dieną per pirmalaikį gimdymą Jennifer neteko dvynukų. Moteris buvo nėščia penktą mėnesį.

"Esu toks žmogus, kad jei sunku, geriausiai padeda vienatvė. Tada paskęsti savo mintyse, pailsi, - pasakojo Ž.Ilgauskas. - Sunkus metas buvo. Tikiuosi, kad ateitis bus geresnė".

Savo slogias mintis krepšininkas stūmė šalin visą dėmesį skirdamas NBA kovoms. Pernai Ž.Ilgauskas tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, patekusiu į NBA finalą.

Pasibaigus nuostabiam sezonui Ilgauskai pabėgo nuo smalsių žvilgsnių į Prancūzijos pietus ir ten praleido beveik visą vasarą.

"Kai įvyko tragedija, nedaviau sau daug laiko atsipūsti ir visko apgalvoti. Po nelaimės šeimoje rinktinė nebuvo svarbiausias dalykas", - pernai prisipažino Ž.Ilgauskas, atsisakęs planų atstovauti Lietuvai 2007 m. Europos čempionate.

Kai Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovai neseniai aplankė "Cavaliers" žaidėją Klivlende ir išgirdo jo sprendimą galų gale apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą, įteikė Ž.Ilgauskui marškinėlius, pažymėtus simboliniu - 1-uoju numeriu.

Ž.Ilgauskas plačiai šypsojosi ir gniauždamas marškinėlius rankose pozavo nuotraukai.

"Dabar marškinėlius laikau po pagalve ir ant jų miegu, - juokavo krepšininkas. - Jei rimtai, pasidėjau savo darbo kambaryje. Reikės įsirėminti, tik dar nebuvo laiko".

- Visą gyvenimą rungtyniaujate 11-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais, bet rinktinėje jis jau užimtas. Ar atimsite numerį iš Lino Kleizos? - "Lietuvos rytas" paklausė Ž.Ilgausko.

- Ne, jam jau sakiau, kad tegul turi. Neturiu jokios teisės nieko atimti. Man tas pat, kokį numerį nešiosiu. Svarbu, kad apskritai pavyktų žaisti rinktinėje.

- Ar jau įvyko jūsų pokalbis su "Cavaliers" vadovu Danny Ferry dėl dalyvavimo olimpinėse žaidynėse?

- Aš su juo šnekėjau net kelis kartus ir pasakiau, kokie mano vasaros planai, kad noriu žaisti Pekine.

Danny man tiesiai šviesiai sakė, kad jis nenori, kad žaisčiau, kad jam svarbūs komandos interesai. O komandai jokios naudos nebus, jeigu aš vasarą žaisiu Lietuvos rinktinėje.

- Tačiau D.Ferry turėtų jus suprasti kaip žmogų, juk esate seni pažįstami, prieš dešimtmetį dar kartu rungtyniavote.

- Taip, jis supranta mano priežastis ir mano norus. Bet kuriuo atveju paskutinį žodį tars NBA. Lyga turės nuspręsti: ar aš, ar komanda. Jeigu NBA atstovai mane palaikys, man niekas nebesukliudys atvažiuoti į rinktinę, kadangi FIBA ir NBA yra pasirašiusios susitarimą, pagal kurį NBA klubai negali uždrausti žaidėjams žaisti savo šalių rinktinėse, jei jie yra apdrausti.

Tik mano situacija visai kitokia. Kai prieš trejus metus pasirašiau naują kontraktą su "Cavaliers", klubo vadovai negalėjo apdrausti mano kojų ir nugaros.

Todėl jei kas atsitiktų, draudimo kompanija klubui nieko nemokėtų.

Esu vienas iš keturiolikos NBA žaidėjų, kurie turi tokias kontrakto sąlygas. Dabar man lieka išsiaiškinti, ar tai sutrukdys dalyvauti olimpiadoje, ar ne. Kol kas laukiame skambučio iš NBA žaidėjų sąjungos.

- Kodėl "Cavaliers" negalėjo apdrausti jūsų kojų ir nugaros?

- Man atrodo, kad daugiau nei pusę mano pirmosios sutarties su "Cavaliers" sumos sumokėjo ne komanda, o draudimo kompanijos. Todėl atėjus laikui sudaryti naują kontraktą, draudikai nebenorėjo rizikuoti.

- Kaip reikės rasti draudimo bendrovę, kuri imtųsi rizikos? O gal ir olimpiadoje galėsite žaisti be draudimo?

- Žaisti be draudimo niekas neleis. Manau, kad galima surasti, kas apdraustų mane porai vasaros mėnesių.

Klubui buvo sunkiau, nes sutartis - penkeriems metams.

- Ar jums rinktinėje reikės specialios sveikatos priežiūros?

- Nieko man nereikia. Jau šešerius metus net kojų nesiteipuoju, esu sveikas. Svarbu tik šaldyti kojas po kiekvienos treniruotės, po kiekvienų rungtynių. O ko nors specialaus nereikia.

- "Cavaliers" pernai nužygiavo iki NBA finalo, todėl sezonas užtruko iki birželio vidurio. Kiek reikės laiko atsigauti po sezono?

- Labai noriu atvažiuoti į rinktinę nuo pat treniruočių stovyklos pradžios, birželio 20 dieną.

Pats suprantu, kad man reikės daugiau laiko pasirengti, nes seniai esu žaidęs pagal FIBA taisykles. Jos truputį kitokios nei NBA, kitoks žaidimo stilius. Noriu priprasti prie komandos.

Aišku, jei NBA sezonas pasibaigs birželio 15-ąją, o stovykla prasidės jau po penkių dienų, - vėluosiu.

Visiems reikia poilsio. Jei atvažiuočiau visas nuvarytas ir apdaužytas, iš manęs būtų mažai naudos.

- Ar tai, kaip ilgai truks "Cavaliers" sezonas, gali keisti jūsų sprendimą žaisti rinktinėje?

- Ne, ne, ne.

- Ar dar prisimenate, kaip Europoje taikoma aikštės gynybos sistema? Kokie dar skirtumai tarp NBA ir tarptautinio krepšinio kelia nerimą?

- Nėra ko prisiminti, nes NBA lygoje aikštės gynyba yra kur kas sunkiau įkandama nei Europoje. NBA taisyklės yra sunkesnės, turi visą laiką būti prie savo dengiamo žmogaus, negali nuo jo toli neiti. O europietiškajame krepšinyje - kur nori, ten ir stovi.

Man atrodo, europiečiams būna daug sunkiau priprasti prie NBA krepšinio nei atvirkščiai. Bet tiek europiečiai sėkmingai žaidžia JAV, tiek amerikiečiai - Europojoe. Taisyklės skiriasi, bet žaidimas - vis tiek tas pats.

- Kaip įsivaizduojate savo vaidmenį Lietuvos rinktinėje?

- Niekuomet nebuvau savanaudis žaidėjas. Man svarbiausia - kad komanda laimėtų.

Jokio skirtumo, kiek laiko aš žaisiu.

Tą nuspręsti reikia ne man, o treneriui.

Nuo manęs priklausys tik tas laikas, kurį praleisiu aikštėje. Atiduosiu visas jėgas, darysiu, ko reikės ginantis ir puolant, kaip ir visi kiti žaidėjai.

Man nesvarbu, kiek pelnysiu taškų ar atkovosiu kamuolių. Svarbiausia, kad nuaidėjus rungtynių pabaigos sirenai turėtume daugiau taškų nei kita komanda. Tai viskas, ko noriu.

- NBA esate pripratęs prie patogumo. Kaip įsivaizduojate buitinius dalykus Lietuvos rinktinėje, kuri dažnai skraido reisiniais lėktuvais, krepšininkai spaudžia savo ilgas kojas tarp sėdynių, o viešbučių kambariuose gyvena po du?

- Man - tas pat. Esu lietuvis, o ne amerikonas: jei reikės, ir ant šieno permiegosiu. Užaugau neišlepintas ir man mažiausiai galvą skauda dėl to, kur reikės miegoti ar kaip skristi.

- Prisimenate savo debiutą Lietuvos rinktinėje 1993 metais, kai ekipa kovojo 1995-ųjų Europos čempionato atrankos turnyre?

- Mažai, bet truputį prisimenu. Žaidžiau kelerias rungtynes, bet viskas vyko taip seniai.

Man buvo didelė garbė treniruotis kartu su Arvydu Saboniu. Juk jis buvo visų Lietuvos krepšininkų idealas. Labai gaila, kad po to nebepavyko kartu pasitreniruoti ir pažaisti.

- Tuomet Lietuvos rinktinės treneris buvo dabartinis LKF prezidentas Vladas Garastas, prieš išvažiavimą į NBA jus išvadinęs simuliantu, nors tuo metu buvote patyręs traumą. Kaip įsivaizduojate susitikimą su V.Garastu šią vasarą?

- Aš atvažiuoju žaisti rinktinėje, o ne politikuoti. Gyvenimas yra per trumpas, kad ilgai pyktum ant žmonių. Viską seniai esu pamiršęs, Reikėtų visiems tai pamiršti. Užteks.

- Pastarąjį kartą Lietuvoje buvote prieš porą metų, kai dalyvavote NBA projekte "Krepšinis be sienų". Tuomet lankėtės Pagynės vaikų namuose pakaunėje ir užsiminėte, kad galvojate apie įsivaikinimą. Galbūt jau pradėjote procesą?

- Ne. Jei ką nors pradėsime, tai liks mano šeimos asmeninis reikalas.

- Kadangi taip seniai esate rungtyniavęs Lietuvoje, čia bus sekamas kiekvienas jūsų žingsnis. Ar nebijote milžiniško dėmesio?

- Atvažiuoju būti vienas rinktinės narių. Man nebaisu pabendrauti su sirgaliais. Esu suaugęs žmogus, galėsiu savimi pasirūpinti.

- Ką žinote apie tuos rinktinės žaidėjus, kurie nerungtyniauja NBA?

- Tiek, kiek esu matęs per televizorių Eurolygos rungtynių - Ramūną Šiškauską, Arvydą Macijauską, Rimantą Kaukėną. Bet pats daug ko nesu sutikęs. Toks gyvenimas. Susitiksime, kai bus lemta.

- Augote Kauno krepšinio mokykloje rungtyniaudamas su Šarūnu Jasikevičiumi.

Ar pasikalbate, kaip vėl galėsite pulti du prieš du?

- Dar nesikalbėjome. Bet abudu visą gyvenimą žaidžiame krepšinį: aš žinau, kaip užtvarą pastatyti, o jis žino, kaip kamuolį perduoti. Manau, kad to užteks. Kartu rungtyniavome apie 10 metų, visa tai esame darę.

- Neseniai Š.Jasikevičius atidarė savo barą Barselonoje. Ar jūs neplanuojate panašių investicijų?

- Man nereikia. Aš geriau prie baro sėdėsiu, o ne jam vadovausiu.

- Ar sakėte "Cavaliers" žvaigždei LeBronui Jamesui, kad susitiksite Pekine?

- Sakiau jam, kad norėčiau atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Jis atstovaus Amerikai, todėl bus įdomu.

Jei turėsiu rungtyniauti prieš LeBroną, jausmas bus keistas, nes penkerius metus atstovaujame vienai komandai. Kita vertus, vienas prieš kitą žaidžiame kiekvieną dieną per treniruotes, tad tai nebus visai nauja.

- Kinijoje esate buvęs per atostogas ir prieš šį sezoną su komanda. Ar jums patinka ši šalis?

- Kinija labai didelė, ten labai daug žmonių. Esu atostogavęs Honkonge su Jennifer, o pernai su komanda treniravomės Makao saloje ir Šanchajuje. Tuomet neturėjau laiko ką nors apžiūrėti. Vyko rungtynės, daug treniruočių.

- Ar mėgstate kinų maistą?

- Kai kuriuos dalykus mėgstu, kai kurių ne.

- Labiau patinka cepelinai?

- Taip, lietuviškas maistas geresnis. Žmona kartais pagamina ką nors lietuviško, bet namie būnu nedaug, todėl namie valgome nedažnai.

- Jūsų niufaundlendų veislės šuniui Beckhamui atlikta trūkusių kryžminių kelio raiščių operacija, balandį tas pat laukia ir kitos jo užpakalinės kojos. Kas prižiūrės šunį per olimpines žaidynes?

- Šuo nepražus. Kas nors iš draugų jį prižiūrės. Dabar jis irgi liko namie, kol mes ilsimės Niujorke.

- Ar jau laukiate vasaros?

- NBA žaidžiame kas antrą dieną. Kai tiek daug rungtynių, turiu būti susikaupęs tik šiam sezonui.

Kai ateis vasara, dėmesį galėsiu skirti rinktinei.

Kol kas nesinori žiūrėti per daug toli į ateitį.

Be to, liko daug nesutvarkytų draudimo reikalų.

Tik tikiuosi, kad viskas susitvarkys ir man nebus kliūčių atstovauti Lietuvai. Svarbu, kad yra noras.