NBA reguliaraus sezono tvarkaraščio bėdos ir idėjos, kaip jas išspręsti

NBA reguliariojo sezono metu kiekviena komanda sužaidžia 82 rungtynes vos per 170 dienas. Iš viso reguliariajame sezone sužaidžiamos net 1230 rungtynių. Tai sunkiai įsivaizduojami skaičiai. Vis garsiau kalbama, kad pernelyg intensyvus reguliariojo sezono tvarkaraštis (o ypač naktiniai skrydžiai) neigiamai veikia žaidėjų sveikatą ir NBA produktą. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai. ESPN apžvalgininkas Tom Haberstroh nuodugniai išnagrinėjo šią problemą. Jo įžvalgos ir siūlymai gali būti įdomūs ir lietuviškajai auditorijai, tad pasistengsiu trumpai perteikti pagrindines mintis.

Neseniai pasirodęs 2014-2015 NBA reguliariojo sezono tvarkaraštis sukėlė prieštaringus vertinimus. Žaidėjai palankiai sutiko žinią, kad Visų Žvaigždžių renginių pertrauka (All-Star break) truks visą savaitę. Tačiau pats reguliarusis sezonas nepailgėjo, o tai reiškia, kad likusiu sezono metu tvarkaraštis taps dar intensyvesnis ir komandoms teks žaisti dar daugiau vadinamųjų „back-to-back“ (situacija, kuomet komanda turi sužaisti dvi ar daugiau rungtynių per tiek pat dienų). Praėjusį sezoną NBA komandos sužaidė nuo 15 iki 22 „back-to-back“. Net 96 procentai jų reikalauja naktinių skrydžių, kurie neleidžia žaidėjams išsimiegoti ir neigiamai veikia žaidimo kokybę kitos dienos rungtynėse. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas stipriai veikia žaidėjo savijautą (nemiegotos ar prastai miegotos naktis poveikis palyginamas su apsvaigimu nuo alkoholio), sulėtina reakciją puse sekundės. Jeigu blogai miegama keletą naktų iš eilės, testosterono kiekis vyro organizme gali nukristi iki vienuolikmečio berniuko lygio. Kita vertus, geras miegas padidina baudų ir tritaškių pataikymą vidutiniškai 9 procentais. Galų gale, poilsio trūkumas bei dideli krūviai reguliaraus sezono metu didina riziką patirti traumą. Nenuostabu, kad nemažai NBA žaidėjų naktinių skrydžių metu geria migdomuosius, tačiau miegas lėktuve niekad neatstos miego lovoje. Po tokių kelionių treneriai neretai nusprendžia leisti pailsėti vienam ar kitam žaidėjui. NBA vadovybė ir žiūrovai dėl to pyksta, bet mažai ką gali padaryti. Ir vargu ar galima dėl to kaltinti trenerius ar žaidėjus – būtent perkrautas tvarkaraštis verčia taip elgtis. Dar galime pridėti, kad perkrautas tvarkaraštis menkina rungtynių vertę, nepalieka laiko treniruotis, lieka labai mažai laiko ruoštis rungtynėms. Visa tai blogina žaidimo kokybę, kitaip sakant – NBA produktą.

Neseniai atlikti tyrimai atskleidė dar vieną įdomų niuansą, kuris menkina NBA reguliariojo sezono vertę ir paverčia jį neįdomiu bei nuobodžiu. Pasirodo, komandų pajėgumas išaiškėja maždaug po 22 rungtynių. Jeigu pasižiūrėtume į NBA turnyrinę lentelę per praeitas Kalėdas (sužaidus maždaug po 28 rungtynes), komandos tuomet buvo išsidėstę labai panašiai kaip ir pasibaigus reguliariajam sezonui. Pogrupių lyderiai ir autsaideriai liko tie patys, Vakarų konferencijos pajėgiausių komandų aštuntukas taip pat liko iš esmės tas pats (tik Gizzlies ir Suns susikeitė vietomis). Ironiška, kad nors dažnai sakoma jog „NBA reguliarusis sezonas prasideda nuo Kalėdų“, iš tikrųjų po Kalėdų vykstančios rungtynės turnyrinės padėties požiūriu yra beveik bereikšmės. Kyla natūralus klausimas: kam kankinti žaidėjus ir žiūrovus, jeigu komandų pajėgumas išaiškėja vos po 22-28 rungtynių? Iš tiesų, NBA reguliarusis sezonas gali būti trumpesnis ir... Įdomesnis!

Jeigu perkrautas reguliaraus sezono tvarkaraštis neigiamai veikia žaidėjus ir NBA produktą, kaip galima būtų spręsti šią problemą? Remdamasis savo ir kitų specialistų įžvalgomis, T.Haberstroh siūlo keletą idėjų.

Pirmiausia, galimi nedideli pakeitimai. Pavyzdžiui, komandoms galėtų būti leista keliauti rungtynių dieną. Šuo metu NBA taisyklės tai draudžia, nes bijoma, kad lėktuvo gedimas arba prastos oro sąlygos gali sutrukdyti laiku atvykti į rungtynes. Be abejo, tokia rizika yra žiemą, kuomet kontinentinėje JAV dalyje dažnai siaučia pūgos. Tačiau pūgų sezonas juk nesitęsia penkis mėnesius. Vis dėlto taisyklė yra griežta, nenumato jokių išimčių. Ją pažeidus tektų sumokėti septynženklę baudą. Todėl jeigu komanda žaidžia kelias rungtynes iš eilės skirtinguose miestuose, ji yra priversta keliauti naktį, nors tyrimai aiškiai rodo, kad žaidėjai geriau pailsėtų ir demonstruotų geresnį žaidimą, jeigu keliautų kitos dienos ryte.

Kita idėja – to paties diviziono komandos galėtų tarpusavyje žaisti iškart po dvi rungtynes tame pačiame mieste. Tai nėra kažkas naujo – panaši praktika yra taikoma kai kuriose kitose lygose. Tokiu būdu būtų sumažintas nebūtinų kelionių skaičius ir komandos geriau pailsėtų, nes tarp šių rungtynių joms nereiktų keliauti.

Taip pat galima būtų šiek tiek pailginti reguliarų sezoną, tokiu būdu sumažinant tvarkaraščio intensyvumą.

Tačiau pasigirsta vis daugiau siūlymų spręsti problemą iš esmės – mažinti rungtynių skaičių. ESPN apžvalgininkas Kevin Arnovitz siūlo 44 rungtynių reguliarųjį sezoną, Shane Batier norėtų 50 rungtynių, George Karl siūlo 62 rungtynes, Jeff Van Gundy – 70, Bill Simmons – 75. Apskritai, nemažai NBA apžvalgininkų, žaidėjų ir trenerių mano, kad 82 rungtynės reguliariajame sezone yra gerokai per daug.

Kiek rungtynių turėtų būti žaidžiama NBA reguliariajame sezone? Natūralus atsakymas – rungtynių turi būti tiek, kad komandoms iš viso netektų žaisti „back-to-back“ išvykoje. Skaičiavimai rodo, kad laikantis tokios prielaidos maksimalus rungtynių skaičius reguliariajame sezone galėtų siekti 70. Tuo tarpu sumažinus rungtynių skaičių iki 60, komandos žaistų 2 (retkarčiais 3) rungtynes per savaitę. T.Haberstroh nuomone, tai būtų idealus variantas.

Tačiau NBA yra biznis. Joks komandos  savininkas nesutiks savanoriškai susimažinti pajamas. Tačiau ar mažesnis rungtynių skaičius  reiškia mažesnes pajamas? Visiškai nebūtinai. Sumažinus rungtynių skaičių, padidėtų atskirų rungtynių svarba. Tai padidintų televizijos reitingus ir bilietų kainas, tad lygos ir klubų pajamos vargu ar sumažėtų. Įdomus faktas: amerikietiškojo futbolo lyga lenkia NBA pajamomis, nors NFL komandos reguliariajame sezone sužaidžia vos 16 rungtynių. Yra dar vienas siūlymas, kurios dėka NBA galėtų padidinti populiarumą ir pajamas. Amerikoje sekmadieniais karaliauja NFL, o šeštadieniais – NCAA amerikietiškasis futbolas. Tuo tarpu NBA dėl perkrauto, komplikuoto tvarkaraščio neturi konkrečios vietos savaitės tinklelyje, rungtynės vyksta kiekvieną dieną. Tokį tvarkaraštį sudėtinga sekti. Kevino Arnovitzo nuomone, NBA niša galėtų apimti antradienius, ketvirtadienius ir sekmadienius. Tokiu būdu būtų lengviau „pririšti“ žiūrovus (sukuriamas įprotis, „socialinė rutina“), o paskui žiūrovus viena ar kita forma ateina ir pajamos. Be to, mažiau intensyvus tvarkaraštis bei didesnė rungtynių svarba savaime išgyvendintų praktiką, kuomet treneriai neišleidžia komandos žvaigždžių į aikštelę (net jeigu rungtynes rodo per nacionalinę televiziją), taip sukeldami žiūrovų ir lygos vadovybės nepasitenkinimą.

Kol kas NBA vadovybė ir klubų savininkai nusiteikę skeptiškai. Tai natūralu – lygai ir klubams sekasi puikiai, o 82 rungtynių sezonas yra savotiška lygos tradicija, kuriai daugiau metų, nei žymiajam NBA logotipui. Yra ir objektyvių kliūčių. Didžiausia jų – arenų užimtumas. Vargu ar sulauksime pokyčių iki 2017 metų, kuomet pasibaigs galiojanti kolektyvinė sutartis. Tada lyga ir žaidėjai gali ryžtis didesnėms permainoms.