Nemuno saloje piešiamas prancūziškas aisbergas

Kauno "Žalgiris” ir Prancūzijos kompanija "Bouygues Batiment International” vakar sausakimšoje Savivaldybės didžiojoje salėje pristatė naująjį sporto arenos Nemuno saloje projektą.

"Pristatoma sporto rūmų architektūrinė dalis, todėl nemanau, kad tai tinkamas metas gvildenti koncesijos sutarties peripetijas”, - vakar tarsi apsidrausdamas nuo nepatogių klausimų sakė Kauno mero pirmasis pavaduotojas Antanas Balutis.

Bando išsaugoti natūralų vaizdą

Naująjį projektą parengė prancūzo Mišelio Režembalio vadovaujama grupė. Joje dirbo ir kaunietis architektas Gintautas Natkevičius.

"Kūrybinė grupė atsižvelgė į miesto architektų pasiūlymus ir kiek įmanoma būsimąjį objektą patraukė į salos gilumą. Taip pat vadovavomės principu, kad, be arenos, saloje nebūtų kitų urbanistinių dalykų. Nėra aukštybinės automobilių stovėjimo aikštelės, betoninių krantinių. Tik aisbergo formos arena”, - teigė G.Natkevičius.

Prancūzų architektas akcentavo, kad aplink 38 metrų aukščio areną turėtų būti pasodinta nemažai medžių, išsaugotas natūralus krantas. Tiesa, pačioje saloje planuojama įkurdinti 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelę bei pastatyti du naujus tiltus: pėstiesiems ir automobiliams.

Fasadas iš stiklo ir metalo

M.Režembalio teigimu, ypatingas dėmesys skirtas sporto rūmų fasadui. Jam siūloma panaudoti įvairias medžiagas: permatomą ir dažytą stiklą, metalą. "Mums svarbu, kad nuo šviesos kiekio ir paros laiko keistųsi ir arenos vaizdas. Dieną šis objektas primintų skulptūrą, o sutemus būtų apšviestas iš vidaus”, - sakė architektas.

Naujame projekte išliko U formos tribūnos. "Tai suteiktų lankstumo rengiant koncertus”, - tikino prancūzas. Numatyta, kad krepšinio arenoje varžybas galėtų stebėti 12500 žiūrovų. Dar daugiau jų galėtų susirinkti į koncertus.

Specialistai išanalizavo įvairiausius arenos pritaikymo variantus. Uždengus dalį tribūnų, arenoje galima sukurti net jaukią teatro atmosferą.

Sporto rūmuose žadama įrengti ne tik VIP ložes, bet ir prezidentinę tribūną. Tiek į ją, tiek į ložes bus galima pakilti specialiai įrengtu liftu.

Taip pat numatyti specialūs įėjimai komandoms, oficialiems asmenims. Pasak projekto rengėjų, atkreiptas dėmesys ir į neįgaliuosius. Į areną jie galėtų patekti per atskirą įėjimą, o šalia aikštelės jiems numatoma įrengti 60 vietų tribūną.

Platūs išėjimai turėtų garantuoti, kad po renginių publika išsiskirstytų per 10-15 minučių, o ekstra atveju - per 3 minutes.

Kitą savaitę sporto rūmų projektas bus svarstomas Kauno architektų taryboje. Šiame renginyje žada dalyvauti specialistai iš visos Lietuvos.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis vakar atkreipė dėmesį į planuojamų statyti sporto rūmų aukštį. Jo teigimu, patvirtintame detaliajame plane buvo numatytas kur kas mažesnis statinys.

Kaina tampa didžiausia paslaptimi

Pagal Koncesijos įstatymą sporto rūmų statybos Nemuno saloje sutartis negali viršyti 200 milijonų litų. Vakar nei Kauno valdžios, nei Prancūzijos kompanijos atstovai neįvardijo galimos naujosios arenos kainos. Iki šiol buvo teigta, kad ji neviršys įstatyme numatyto limito.

Vyriausybei Kauno sporto rūmams suteikus nacionalinės svarbos objekto statusą, pasigirdo užuominų, kad bus bandoma gauti lėšų iš ES fondų.

Vakar Prancūzijos kompanijos atstovai pareiškė, kad jie nėra investuotojai, o tik projekto vystytojai. "Žalgirio” klubo viceprezidentas G.Navikauskas užsiminė, kad į konsorciumą turėtų įsijungti "vietinis finansinis investuotojas”. Kas jis toks - mįslingai nutylima.

Kol kas lieka laukti, kada prancūzai pateiks verslo planą ir sužinosime sporto arenos kainą. Tada gali paaiškėti, kad sporto rūmų projekte sąlygas diktuos ne "Žalgiris” ar prancūzai, o "vietos investuotojas”.

Prancūzai pristatydami arenos projektą užsiminė, kad reikės pastatyti du tiltus. "Tai ne koncesininko darbas. Tai jau bus miesto rūpestis. Apie tai kalbėta ir Vyriausybėje”, - teigė Kauno sporto rūmų koordinatorius Kęstutis Kriščiūnas.

Preliminariais apskaičiavimais, du tiltai ir kita infrastruktūra kainuos apie 60 milijonų litų. "Apie tai kalbėta su Vyriausybės atstovais ir jie žadėjo pagelbėti”, - tikino K.Kriščiūnas.

A.Sabonis: "Nekiškite pagalių į ratus”

Vakar surengtame pristatyme dalyvavo ir "Žalgirio” klubo prezidentas Arvydas Sabonis. "Gaila, kad jau matant šviesą tunelio gale vėl kišami pagaliai į ratus. Noriu tikėti, kad visi nesusipratimai išnyks ir tai netrukdys konkretiems darbams. Šios arenos reikia ne tik "Žalgiriui”, bet ir miestui”, - sakė A.Sabonis.

"Dabartinė situacija, kai prieš pat sutarčių pasirašymą kai kas nutaria keisti derybų grupę, kelia rimtą pavojų šio projekto ateičiai”, - tvirtino "Žalgirio” viceprezidentas Gediminas Navikauskas.

Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas vakar net nebuvo pakviestas į spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo buvusios derybų grupės nariai A.Balutis ir A.Kriščiūnas.

Meras Arvydas Garbaravičius susierzino išgirdęs klausimą, kodėl nėra naujosios derybų grupės vadovo A.Keserausko. "Prašom nenukrypti nuo temos”, - išrėžė A.Garbaravičius.

Prancūzijos kompanijos atstovai vakar nebuvo linkę gilintis į politines miesto peripetijas. "Jūsų klausimą supratau net nemokėdamas lietuvių kalbos. Mes turime aiškų vaizdą, kaip įgyvendinti šį projektą. Pramogos ir sportas turi vienyti žmones. Konfrontacija yra tam tikra kliūtis, bet geriau kalbėkime apie sportą”, - šypsojosi komercijos direktorius Fransua Legrenas.

Teko aiškintis ir dėl akcijų pasiskirstymo

"Kauno diena” rašė apie G.Navikausko pareiškimus, kad būsimajame konsorciume "Žalgiris” iš pradžių gali valdyti 80 procentų akcijų, o vėliau dalis jų bus perleista koncertiniam operatoriui ir "vietiniam finansiniam investuotojui”. Vakar "Žalgirio” viceprezidentas teigė, kad žiniasklaida jį neteisingai suprato, nes konsorciumas dar nėra įsteigtas, o pasirašyti tik preliminarūs susitarimai. Tačiau pradinio akcijų pasidalijimo į dvi dalis: 80 ir 20 - nepaneigė.

Tuo tarpu sporto rūmų koordinatorius Kęstutis Kriščiūnas vakar aiškino visai kitokį galimą akcijų pasiskirstymą.

"Koncesijos sutartį pasirašęs konsorciumas gali įsteigti specialios paskirties įmonę, kuri naudotų naująją areną. Joje "Žalgiris” ir galėtų turėti lemiamą balsą”, - tikino K.Kriščiūnas.

Konsorciumo dalyviais pretenduoja tapti "Žalgiris”, Prancūzijos kompanija, tarptautinis koncertinis operatorius ir kol kas nežinomas galimas finansinis investuotojas.