NUOMONĖ: Lietuva: Va, čia tai bus

Sekmadienio vakaras, kai buvo traukiami "Eurobasket 2011" burtai, sujudino visą šalį. Visus tuos tris milijonus gyventojų, kaip sakė premjeras... Nors kažin, premjere, ar turime čia tuos tris milijonus. Bet juk dabar ne apie tai.

Dabar apie tai, kas vyksta šalyje. Visi aptarinėja rezultatus, džiaugiasi, liūdi, trina rankomis. Dar kartą matome, kad krepšinis – tautą vienijanti tema. Vėlų sekmadienio vakarą ramiai neleido miegoti "Skype" ir trumposios žinutės, kuriose vienas klausimas: "Ar matei?"

Mačiau.

Kita žinutė: "Mirtininkų grupė, bus sunku." Tai populiariausia frazė po sekmadienio, ji galvoje skamba iki šiol, ją girdime visur: namie prie pusryčių stalo, darbe, gatvėse, kavinėse, mokyklose.

Vėl linksniuojame visiems gerai pažįstamas pavardes ir spėliojame ateitį. Vienintelis ramus žmogus šioje situacijoje, atrodo. yra vyriausiasis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra, kuris pasakė, kad nėra nė vienos silpnos komandos Europoje ir nėra ko aikčioti dėl ispanų ir turkų.

Bijoti juk iš tiesų nėra ko – lietuviai jau seniai yra pamėgę lankytis Ispanijoje, ne vienas yra pasakęs, kad tai jo svajonių šalis. Vadinasi, ispanus mylime. Tik reikia prisiminti, kad krepšinio aikštelėje mes nemylim nieko. O dėl turkų irgi nebaisu. Ne vienas jau juokauja, kad kebabai taps dar populiaresni.

Kita žinutė: "Manau, lietuviai neturi šansų patekti į kitą etapą." O aš tik pečiais galiu gūžtelėti, nes nesu orakulas. Kiekvienas iš tos milijoninės krepšinio ekspertų armijos puikiai supranta, kad kamuolys apvalus... Kad ir kaip banaliai ši frazė skamba iš sportininkų lūpų, tai yra tiesa, tiesiog žvelgti į tai reikia plačiau. Galima cituoti tą patį K.Kemzūrą: "Jei duos Dievas ir visi būsime sveiki, dirbsime sunkiai, manau, turime neblogų šansų ką nors gražaus nuveikti." Štai ir atsakymas į replikas apie šansus. Atsargus ir protingas.

"Skype" žinutė nuo draugo, kuris prakaitą lieja Didžiojoje Britanijoje: "Anglus ir lenkus tai tikrai patvarkysim." O aš tik šypseną gražią nupaišau. Lenkai vieną kartą jau sugebėjo mus pamokyti, o Didžioji Britanija – juodasis arkliukas. Žinome, kad turi jie puikių žaidėjų, bet nežinome, kokią komandą jie sugebės iš to sulipdyti.

Tik paklausiau draugo: "Ką palaikysi? Anglus ar lietuvius?" Sulaukiu atsakymo, kuris tik dar kartą patvirtiną tiesą, kad krepšinis suvienija. "Žinoma, savus", – parašo draugas ir nupaišo tris šypsenas.

Pradėjau skaičiuoti. Vis dėlto gal yra tie trys milijonai "neklystančių" ekspertų, nesvarbu, kur jie lieja prakaitą.

Džiugu už visus Lietuvos miestus: už Panevėžį, kuris matys mūsų rinktinę, už Alytų, už Klaipėdą, už Šiaulius. Ir patys jie džiaugiasi. Ypač Alytus, kuriame vyks balkaniškosios grupės kovos. "Čia tai gavome, čia tai bus", – po burtų traukimo ceremonijos sakė Alytaus savivaldybės atstovai.

Bus visur...

Teisingas ir legendinio krepšininko Arvydo Sabonio džiaugsmas: "Nemažai krepšinio sirgalių važiuoja komandos palaikyti ir į užsienį. Džiaugiuosi, kad jiems niekur nereikės važiuoti, tėvai galės nuvesti savo vaikus į rungtynes ir parodyti patį geriausią krepšinį."

"Eurobasket 2011" burtų traukimas – tarsi sapnas, kurį sapnavo visa tauta kartu. Visų prisiminimai tokie patys, kalbos sukasi ratu apie tą patį. Visi gyvename kartu – bent vienam vakarui visi pamiršome, ką turime, ko ne, kas kainuoja daug, o kas neskanu.