Nuostabos neslėpusi Vokietijos žvaigždė pabrėžė tradicijas ir atsakė Atamanui

„Kai augi Vokietijoje ir žaidi krepšinį, tokios svajonės yra pernelyg nerealios“, – tik nulipęs nuo Europos čempionų pakylos sakė Franzas Wagneris, kuris neslėpė nuostabos kalbėdamas apie varžovų stovyklos peripetijas: nuo prognozių iki skambių trenerio pasisakymų, rašo Krepšinis.lt.

Visas devynias pergales nuskynusi Vokietijos rinktinė didžiajame finale 88:83 palaužė Turkijos komandą ir antrą kartą šalies istorijoje užsidėjo Senojo žemyno karūną.

Nors šioje akistatoje sąlygas diktavo Ergino Atamano auklėtiniai, lemiamu metu čempionišką charakterį pademonstravę vokiečiai atėmė titulą praktiškai varžovams iš rankų.

Šviežiai iškeptiems čempionams tai jau trečias medalis per pastaruosius ketverius metus – 2022-aiais jie nuskynė Europos batalijų bronzą, o kitąmet triumfavo pasaulio pirmenybėse.

Ar tai geriausias būdas visiems priešininkams nusiųsti žinutę, jog Vokietijos krepšinis yra aukščiausiame savo taške?

„Buvau šiek tiek nustebęs, kad daugelis tikėjosi Turkijos pergalės, – neslėpė F. Wagneris. – Pas pastaruosiuos kelerius metus įrodėme, jog esame gera komanda. Esame verti tokių šansų. Tačiau nukeliu kepurę prieš varžovus – jie pasirodė velniškai gerai.“

„Esame geriausia šių metų komanda – tai yra pats svarbiausias dalyjas“, – pastarajam antrino snaiperis Andy Obstas.

„Nuostabu vienu metu būti ir pasaulio, ir Europos čempionais, – estafetę perėmė dėl traumos vokiečių stovyklą palikęs, bet vėliau kaip sirgalius prisijungęs Johannesas Voigtmannas. – Vyrukai visas tris savaites atliko puikų darbą.

Grupių etape triuškinome visus, bet ketvirtfinalyje turėjome šiek tiek problemų. Tačiau nepasidavėme, nenuleidome galvų ir išlikome kartu. Šią vasarą susidūrėme su daug sunkumų: dėl trenerio ligos įvykusi rokiruotė štabe, kelios traumos. Labai didžiuojuosi jais.“

Iš karto po finalinio teisėjo švilpuko F. Wagneris „pasipuošė“ savo brolio Moritzo marškinėliais, pažymėtais 14-uoju numeriu. Jis taip išreiškė palaikymą pernai metų pabaigoje kryžminių raiščių traumą patyrusiam šeimos nariui.

„Todėl ir vilkiu šiuos marškinėlius, – paaiškino 24-erių krepšininkas. – Akivaizdu, kad trauma buvo sunki, bet jis stengiasi grįžti kuo greičiau. Dabar negalėjo būti su mumis, bet visi žinome, kad jis yra šios komandos dalis. Tai dalis to, ką mes kuriame.“

Ar šiuo metu NBA lygoje spindintis puolėjas kada nors galėjo pagalvoti, kad į savo gimtinę parveš tiek Europos, tiek ir pasaulio čempionų titulus?

„Ne... Kai augi Vokietijoje ir žaidi krepšinį, tokios svajonės yra pernelyg nerealios, – pabrėžė F. Wagneris, kurio gimtinėje tvirtai dominuoja futbolas. – Matant, kaip mūsų komanda tobulėjo, tai tikrai buvo mūsų tikslas. Tačiau ne tada, kai buvau mažas vaikas.“

Jis taip pat sureagavo į E. Atamano žodžius. Varžovų treneris prieš finalą sakė, kad jo auklėtiniai yra geresni ir tikrai laimės aukso medalius, dėl to net nereikėtų jaudintis.

„Na, jis nežaidžia. Jo žodžiai mane nustebino, tačiau spėju toks yra jo elgesys. Galiausiai viskas sprendžiasi aikštėje. Manau, kad jie turėjo gerą komandą, sužaidė geras rungtynes. Jiems jaučiu tik pagarbą“, – tikino F. Wagneris.

Galiausiai pastarasis atidavė duoklę komandos kapitonui Dennisui Schroderiui, per savo gimtadienį tapusiam ne tik turnyro čempionu, bet ir naudingiausiu žaidėju (MVP).

„Vokietijos krepšinio istorijoje dar nebuvo žmogaus, pasiekusio tiek daug – jis nuvedė komanda iki trijų prizinių vietų, iš kurių dvi buvo auksinės, taip pat geriausio pasirodymo olimpinėse žaidynėse, – teigė F. Wagneris. – Jis gerai žaidžia ir NBA lygoje. Rungtyniavo nepaisant sunkumų. Vokietijos jaunimui jis yra autoritetas. Tačiau kartais lieka nesuprastas.“