Nusivylę makedonai: FIBA sudarė palankesnes sąlygas Pietų Amerikos ekipoms

Prognozės, kad paskutinius tris kelialapius į Londono olimpinių žaidynių krepšinio turnyrą tarpusavyje dalinsis keturios Europos rinktinės, nepasitvirtino. Olimpinės atrankos varžybų pusfinalį pasiekė perpus mažiau europiečių, o už borto likę Makedonijos krepšininkai neslepia apmaudo dėl kvalifikacijos sistemą nustačiusios Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sprendimų.

Kelią į Londoną makedonams Venesueloje pastojo Dominikos respublika, laimėjusi ketvirtfinalio mačą 86:76 ir pusfinalyje stosianti į kovą su Lietuvos rinktine.

„Pirmoje rungtynių dalyje žaidėme puikiai, deja, tik iki pertraukos... Vėliau varžovai ėmė labai tiksliai pataikyti, nesugaudėme Francisco Garcios, kuris mums buvo tiesiog negailestingas. Be to, dėl greitai susirinktų pražangų įprastos savo taškų dozės neįnešė Pero Antičius. Tiesiog nesužaidėme protingai, ir tai mums kainavo pergalę. Panašu, kad Dominikos krepšininkai labiau norėjo laimėti“, – nesėkmės priežastis po rungtynių vardijo Makedonijos ekipos įžaidėjas Vlado Ilievskis.

Veterano, užsiminusio apie artėjantį pasitraukimą iš nacionalinės komandos, nuomone, prie makedonų fiasko prisidėjo ir Europos komandoms nepalankus varžybų kalendorius.

– Kaip manote, kodėl visus svarbiausius krepšininkus išsaugojusi Makedonijos rinktinė šiemet buvo prastesnės formos nei praėjusiame Europos čempionate? – DELFI paklausė V. Ilievskio

– Visi žaidėjai į rinktinės stovyklą susirinko likus tik 5 dienoms iki šio turnyro pradžios. Aš pats dėl traumos pradėjau treniruotis tik birželio 20 d. Mums paprasčiausiai reikėjo daugiau laiko. Patys matėte, kad aikštėje mes neatrodėme taip, kaip pernai – noras ir motyvacija išliko ne ką mažesni, bet susižaidimo trūko.

– Galima sakyti, kad panaši problema kamuoja visas Europos komandas, išskyrus galbūt Rusiją, kurios nacionalinis čempionatas buvo gerokai sutrumpintas?

– Turbūt taip. Pavyzdžiui, Pietų Amerikos rinktinės galėjo ruoštis šioms varžyboms kur kas ilgiau, be to, jos dar ir stygavo žaidimą kontinento pirmenybėse, kurios vyko prieš olimpinės atrankos turnyrą. Tai tikrai matosi aikštėje. Neseniai žaidėme draugiškas rungtynes su Puerto Riko krepšininkais – jie buvo ir greitesni, ir tikslesni, o mes tegalėjome tiesiog žvalgytis jiems pavymui. Nežinau, kodėl FIBA taip elgiasi, kodėl sukuria nevienodas sąlygas. Kai kurie žaidėjai sezoną baigė tik birželio antroje pusėje – kaip tuomet reikia pasiruošti atrankos turnyrui? Šiaip ar taip, tai – ne pasiteisinimas. Svarbiausia, kad bandėme prasimušti į olimpiadą iš visų jėgų.

– Turėjote šansą tapti pirmaisiais Makedonijos istorijoje komandinės sporto šakos atstovais, patekusiais į olimpines žaidynes. Nepasinaudoti tokia proga – labai skaudu?

– Labai... Kita vertus, galbūt geriau pralaimėti dabar nei pusfinalyje, paskui rungtynėse dėl trečios vietos ir likti be nieko. Ką gi, gyvenimas tęsiasi. Manau, ši žaidėjų karta pakankamai išgarsino Makedonijos krepšinį pasaulyje. Abejoju, ar kitais metais mūsų komanda išliks panaši į dabartinę, kadangi nemažai veteranų ruošiasi pasitraukti. Todėl iškovoti pasiekimai ir man, ir visiems komandos nariams yra itin svarbūs.