Olimpinėms žaidynėms pasibaigus

Baigėsi dar viena olimpiada, atnešusi Lietuvos žmonėms tiek daug diskusijų dėl mūsų krepšininkų pasirodymo. Vieniems ketvirta vieta yra puiki, nes mes - tarp keturių stipriausių pasaulio komandų. Kiti galvoja, jog tai - nesėkmė, juk turėjom būti finale.

Krepšininkams tenka išgirsti daug žeminančių replikų, neva jie nieko nesugeba. Po rungtynių su Italijos reprezentacine ekipa teko išgirsti daug piktų pastabų Šarūno Jasikevičiaus, Ramūno Šiškausko, Eurelijaus Žukausko bei Antano Sireikos atžvilgiu. Juk jie yra nieko verti, kaip jie gali taip pralaimėti?

O juk mes pamirštame, kaip juos dievinome grupės rungtynėse. Š.Jasikevičius, po rungtynių su JAV komanda buvo visų sirgalių tituluojamas geriausiu pasaulio krepšininku, o sužaidus pusfinalį su Italija jis jau tapo "storas, lėtas ir baltas" žmogus, savo emocijų nevaldantis žaidėjas. Bet galiu užtikrinti, jis norėjo laimėti tas rungtynes.

Visi vyrai tikrai stengėsi nugalėti, darė viską, ką galėjo, bet, deja, nepasisekė. Juk negali visada sektis. Tos rungtynės su Italijos rinktine buvo tarsi loterija, kurią galėjo laimėti tiek vieni, tiek kiti. Juk komandos yra vienodo lygio. Ir italai, ir lietuviai turi geras nacionalines ekipas. Tiesiog tądien italai sužaidė puikiai. Jie laimėjo šią loteriją.

Reikia išmokti pralaimėti. O didžioji dalis mūsų tautos "ekspertų" ėmė žeminti tuos, kuriuos praeitais metais po Europos čempionato nešiojo ant rankų. Toks jau sportininkų gyvenimas.

Deja, geros rungtynės pamirštamos labai greitai. Juk mes turim tokią stiprią komandą, ketvirtą pasaulyje, o Lietuvoje - tik trys milijonai gyventojų. Mes juk esame stipresni už ispanus, serbus, vokiečius, rusus, kinus bei dar daugybės šalių rinktines, kurios turi gausų krepšininkų pasirinkimą.

Ir dar, šioje olimpiadoje mes neturėjome Arvydo Sabonio ir Žydrūno Ilgausko. O juk kova dėl atšokusių kamuolių ir buvo pagrindinė mūsų problema. Taigi mes ir be savo žvaigždžių sugebėjome būti ketvirti pasaulyje, o praeitais metais pirmi Europoje. Juk turime didžiuotis savo vyrais, vietoj to, kad po pralaimėjimų lygintume juos su žeme.

Šiose olimpinėse žaidynėse buvo labai daug vienodo pajėgumo rinktinių - Jungtinės Amerikos Valstijos, Ispanija, Italija, Serbija ir Juodkalnija, Lietuva, Graikija, Argentina bei staigmenų pateikusios Kinija ir Puerto Rikas. Stiprios buvo ir Okeanijos ekipos.

Manau, palankiai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, bet kurios iš šių rinktinių galėjo palipėti ant prizininkų pakylos. Tiesiog šį kartą geriau sekėsi Argentinai, Italijai ir JAV. Na, pastarieji mano, kad jiems nepasisekė. Pergalės į Lietuvą dar tik ateina.

Žiūrint į ateitį, džiugina mūsų jaunimas. Po keturių metų Pekine taip pat turėtume turėti gerą komandą. Gal Pekine mums nusišypsos laimė ir mes švęsime pergalę?