P.Čukinas: "Liudvigsburge jaučiuosi reikalingas"

[nuotrauka1]Povilas Čukinas sulaukė pripažinimo Vokietijoje. Sezono atradimu vadinamo Liudvigsburgo EnBW klubo vidurio puolėjas pakviestas dalyvauti sausio 27 d. Kelne vyksiančiose Bundeslygos žvaigždžių rungtynėse.

Vilniaus "Lietuvos ryto" komandos į Liudvigsburgą pernai paskolintas 23 metų 209 cm ūgio krepšininkas legionieriaus duonos ragauja pirmąkart. Tačiau P.Čukinas be vargo įsitvirtino EnBW ekipoje.

Lietuvoje likusios sužadėtinės, artimųjų ir draugų ilgesį "centrui" malšina EnBW skinamos pergalės bei geri asmeniniai rezultatai.

Liudvigsburgo klubas šį sezoną yra vienas Vokietijos čempionato lyderių. Tvirtai aikštėje jaučiasi ir "Lietuvos ryte" dažniausiai ant atsarginių žaidėjų suolo sėdėdavęs P.Čukinas. Iš Lentvario kilęs krepšininkas šį sezoną aikštėje vidutiniškai praleidžia po 25 min., pelno 11.5 taško, atkovoja po 5 kamuolius bei blokuoja 1,3 metimo.

"Liudvigsburgo klube jaučiuosi reikalingas - dabar ir nuo mano pasirodymo priklauso ekipos rezultatai", - šypsosi vidurio puolėjas, jau sulaukęs kvietimo į Lietuvos rinktinės stovyklą.

Naujas postūmis tobulėti

- Povilai, nesigaili, kad teko palikti "Lietuvos ryto" klubą?

- Žinojau, jog anksčiau ar vėliau teks atsisveikinti su Vilniaus ekipa, ir tikrai nesigailiu, kad išvykau rungtyniauti į Vokietiją. Esu jaunas, noriu daug žaisti ir tobulėti, o Liudvigsburgo klube manimi pasitiki, aikštėje praleidžiu nemažai laiko.

Be to, stengiuosi nesidairyti į praeitį ir į visas permainas žvelgiu teigiamai.

- Sunku buvo pradėti legionieriaus karjerą?

Sunkiai sekėsi susitaikyti su mintimi, kad teks metams išvykti iš Lietuvos. Ten liko šeima, draugė Neringa ir draugai.

Bet Vokietijoje nėra kada liūdėti - teko iškart kibti į darbą, o taip ir laikas greičiau bėga.

- Kuo legionieriaus statusas skiriasi nuo žaidimo gimtinėje?

- Nežinau, kaip karjera svetur klostosi kitiems lietuviams, bet aš užsienyje kol kas esu laimingas. Liudvigsburgo klube jaučiuosi reikalingas - dabar ir nuo mano pasirodymo priklauso ekipos rezultatai. Kai esi reikalingas komandai, atsiranda ir stimulas tobulėti.

- Kodėl į Liudvigsburgą išvykai be sužadėtinės?

- Neringa dar studijuoja universitete, todėl negalėjo vykti kartu. Mes kasdien pasikalbame telefonu, nuolat bendraujame ir internetu. Kai tik atsiranda laisvo laiko, ji iškart skuba manęs aplankyti.

Bičiulis patarė nedvejoti

- Jau nuo pirmųjų rungtynių tapai vienu EnBW lyderių. Lengvai pritapai komandoje?

- Prieš išvykdamas į Vokietiją tikrai neturėjo tikslo tapti komandos lyderiu. Tiesiog darau tai, ką geriausiai moku. Tiek treniruotėse, tiek rungtynėse atiduodu visas jėgas, be to, mane lydi ir sėkmė.

Prie mano sėkmingo žaidimo daug prisideda komandos draugai. Liudvigsburgo ekipa šį sezoną labai draugiška: mėgstame pajuokauti, dažnai vienas kitą patraukiame per dantį. Galbūt todėl man taip lengvai pavyko čia pritapti.

- EnBW klube rungtyniauja ir Miljanas Goljovičius - buvęs tavo komandos draugas "Lietuvos ryte". Gerai su juo sutariate?

- Mūsų santykiai niekada nutrūkę - nuolat bendraudavome net po to, kai Miljanas išvyko iš Vilniaus. Mano sprendimui pereiti į EnBW daug įtakos turėjo ir M.Goljovičius. Jis Liudvigsburge praleido ir praėjusį sezoną, todėl pasiūlė ir man atvykti rungtyniauti čia. Sakė, kad EnBW ekipa žaidėjams sudarp geras sąlygas tobulėti, patikino, kad turėsiu daug galimybių pasireikšti.

[nuotrauka2]- Kaip patinka gyventi Vokietijoje?

- Ši šalis man patinka savo tvarka. Žmonės čia labai draugiški - sveikinasi, nors tavęs ir nepažįsta.

Esu patenkintas ir gyvenimo sąlygomis. Nesu labai reiklus. Jei ko pasigendu, klubas greitai išsprendžia visas problemas.

Vokiečių merginos? Į jas pernelyg nesidairau, be to, lietuvės gražiausios. Ir dar - aš jau turiu savo vienintelę.

- Ką veiki laisvalaikiu?

- M.Goljovičius yra kavos mėgėjas, todėl dažnai užsukame į vieną ar kitą Liudvigsburgo kavinę pasėdėti ir išgerti kavos.

Kartais klubo skirtu visureigiu "Land Rower" važiuoju pasižvalgyti į netoliese esantį Štutgartą, o daugiausia laiko praleidžiu ilsėdamasis namuose.

Didžiausias noras - daug žaisti

- Su "Lietuvos rytu" turi iki 2008 metų galiojančią sutartį. Tikiesi grįžti?

- Šiuo metu daug apie tai negalvoju - dabar esu Liudvigsburge ir stengiuosi padėti savo komandai geru žaidimu. Baigsis sezonas, tada ir žiūrėsiu.

Vis dėlto kitą sezoną norėčiau žaisti klube, kuriame pakankamai laiko praleisčiau aikštelėje ir galėčiau tobulėti, o ne sėdėčiau ant atsarginių suolo ir žiūrėčiau, kaip rungtyniauja kiti.

- Domiesi, kaip sekasi Vilniaus klubui?

- Be abejo. Daug laisvo laiko praleidžiu prie kompiuterio, renku visas krepšinio naujienas, domiuosi, kaip sekasi kitiems lietuviams.

- Bendrauji su "Lietuvos ryto" krepšininkais?

- Kartais su kai kuriais susirašome SMS žinutėmis, tačiau pastaruoju metu - retai.

Tiesa, kai buvau parskridęs į Lietuvą švęsti Naujųjų, su Robertu Štelmaheriu pasišnekėjome, kaip reikalai klostosi Vilniaus klubui.

Sulaukė kvietimo į rinktinę

- Naujasis Lietuvos rinktinės treneris Ramūnas Butautas pasiryžo kiekvieną jam rūpintį žaidėją telefonu pakviesti į stovyklą. Ar ir tu sulaukei trenerio skambučio?

- Naujųjų metų išvakarėse paskambino R.Butautas, pasveikino su šventėmis ir palinkėjo sėkmės 2007-aisiais.

Taip pat pranešė, kad įtraukė mane į rinktinės kandidatų sąrašą. Tai buvo didelis netikėtumas, ši naujiena mane labai nudžiugino.

- Ar šią vasarą sutiktum atstovauti antrajai rinktinei, kaip ir pernai?

- Pirmiausia sieksiu patekti į pagrindinę komandą. Bet jei nepavyks, tikrai neatsisakysiu žaisti antrojoje rinktinėje. Rungtynės su kitų šalių komandomis yra gera proga išmėginti jėgas.

Apie tikslus - atsargiai

- Kokia tau atrodo Vokietijos krepšinio Bundeslyga?

- Čia yra labai daug legionierių, dažniausiai - amerikiečių. Jų klubai turi po 5-6. Tenka žaisti daugiau fizine jėga paremta krepšinį.

Palyginti su Lietuvoje propaguojamu komandiniu žaidimu, čia treneriai daugiau remiasi žaidėjų individualiais veiksmais. Mano akimis, bendras Vokietijos pirmenybių lygis tikrai aukštesnis už Lietuvos ar Baltijos krepšinio čempionatų.

- EnBW laikoma šio sezono Bundeslygos atradimu. Kur tokio sėkmingo komandos žaidimo paslaptis?

- Paslapčių nėra. Gerus rezultatus pasiekiame sunkiai dirbdami per treniruotes, o aikštėje komandai netrūksta kovingumo. Kartais mus tiesiog lydi sėkmė.

- Kokius tikslus kelia Liudvigsburgo ekipos vadovai?

- Jie nesitikėjo, kad žaisime taip sėkmingai, ir prieš sezoną mums iškėlė užduotį užimti ne žemesnę vietą nei praėjusiame sezone (2005-2006 m. EnBw finišavo šešta).

Sezonas dar tik įpusėjo, visko gali atsitikti, todėl nenoriu vertinti komandos galimybių. Dabar mums svarbiausia išlikti tarp aštuonių geriausių klubų ir patekti į atkrintamąsias varžybas.

Vis dėlto Bundeslygos favoritais aš linkęs laikyti Kelno "RheinEnergie" ir Berlyno ALBA krepšininkus.