P.Motiejūnas apie tariamai išsipūtusią "Žalgirio" skolą: "aš apakęs"

Karštligiškai panaikinti FIBA draudimą registruoti naujus žaidėjus mėginantys Kauno „Žalgirio“ vadovai pastarosiomis dienomis sudegino ne vieną nervų ląstelę. Politikai piktinasi miesto valdžios raginimu savivaldybės įmonėms paremti arba paskolinti pinigų klubui, o žiniasklaidoje pasirodė informacija apie gerokai didesnius nei skelbta anksčiau „Žalgirio“ įsiskolinimus.

Skola lubų dar nepramušė

Penktadienį 15min.lt paskelbė viešosios įstaigos „Kauno Žalgirio rėmėjas“, valdančios laikinosios sostinės klubą, užpraėjusių finansinių metų (2012-ų liepos – 2013-ų birželio) finansinę ataskaitą. Pranešama, esą „Žalgirio“ įsipareigojimai sudaro 40,465 mln. litų, o dar 31,240 mln. litų siekia skolos, kurių mokėjimas susitarus buvo atidėtas.

Registrų centre saugomoje „Kauno Žalgirio rėmėjo“ veiklos ataskaitoje pateikiamas tik metų balansas, iš kurio aiškėja, kad ataskaitiniu laikotarpiu klubas gavo per 19 mln. litų pajamų bei paramos ir patyrė daugiau nei 28 mln. litų sąnaudų. Bet informacija apie įsiskolinimus nėra skelbiama.

Kalbėdamas su DELFI, „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas pripažino, kad „Kauno Žalgirio rėmėjo“ 2013 metais pasiekė 40 mln. litų ribą ir nuo to laiko esą pernelyg nepasikeitė. Bet Lietuvos čempionų vadovas tikino, kad į šią sumą įskaičiuoti ir visi mokėjimai, perkelti į ateitį taikos sutartimis.

„Skolos – 70 milijonų? Iš kur tas skaičius paimtas? Aš apakęs. Skola yra žymiai mažesnė – apie 40 milijonų. Be to, priklausomai nuo to, kaip seksis tartis su kreditoriais, tą sumą galima apčiuopiamai sumažinti“, – sakė P. Motiejūnas.

Viena įmonė jau sutiko padėti

Kuomet penktadienio rytą DELFI susisiekė su „Žalgirio“ vadovu, šis važiavo iš bendrovės „Kauno vandenys“ valdybos posėdžio.

Savivaldybės valdoma įmonė sutiko skubiai paremti pinigų pristigusį klubą, bet skaičių P. Motiejūnas dar neatskleidė – sutarta, kad tai padarys pati bendrovė.

Šią savaitę aštuonios Kauno įmonės sulaukė miesto vadovų rekomendacijų paremti arba paskolinti 2,35 mln. litų „Žalgiriui“, paskubomis mėginančiam atsiskaityti su buvusiais komandos legionieriais Milovanu Rakovičiumi ir Marko Popovičiumi.

Pastarieji laimėjo bylas Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Arbitražo teisme ir pasiekė, kad FIBA pritaikytų „Žalgiriui“ draudimą registruoti naujokus, kol klubas neatsiskaitys su buvusiais žaidėjais.

P. Motiejūno teigimu, veikiausiai ne visos savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurių pagalbos laukia „Žalgiris“, suspės atsiliepti į prašymą. Klubo direktorius teigė penktadienį keliausiantis iš vieno valdybos posėdžio į kitą ir mėginsiantis užsitikrinti kuo didesnę sumą. Kol nepanaikintas FIBA draudimas, „Žalgiris“ negali Eurolygos turnyrui užregistruoti vasarą komandą papildžiusių legionierių iš JAV Jameso Andersono ir Maaliko Waynso.

M. Rakovičiui ir M. Popovičiui „Žalgiris“ skolingas 2,3 mln. litų.

Žodžių karas

Tai, jog bendrovės raginamos ieškoti pinigų krepšinio komandai, patinka ne visiems miesto politikams.

Opozicijoje esančios frakcijos „Dirbame Kaunui“ seniūnas Gintautas Labanauskas išplatino atvirą laišką, kuriame apkaltino merą Andrių Kupčinską ir savivaldybės administracijos direktorių Dainių Ratkelį „galimai viršijus įgaliojimus, piktnaudžiavus tarnyba ir įsivėlus į korupcinę veiklą“.

„Manome, kad toks spaudimas savivaldybės kontroliuojamoms bendrovėms yra neteisėtas, jos lėšas turi naudoti tiksliai pagal atitinkamiems metams patvirtintą planą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės pinigus ne uždirba, o surenka iš Kauno miesto gyventojų už jiems teikiamas atitinkamas komunalines ir pan. paslaugas, kurių kainos nuolat kyla. Todėl šių įmonių lėšos prilygintinos viešiesiems finansams, kurių panaudojimas teisės aktais nustatyta tvarka planuojamas mažiausiai finansiniams metams į priekį ir šių planų negalima keisti per 3 dienas, ypač kai to reikia ne viešajam interesui tenkinti ar miesto nenumatytoms problemoms spręsti, o privačiam krepšinio klubui remti, kad ir koks svarbus ir mėgiamas jis bebūtų kauniečių.

Manome, kad minėtais veiksmais, versdami savivaldybės kontroliuojamus viešuosius juridinius asmenis ne konkurso tvarka ar kita aiškia ir skaidria tvarka skirti lėšas vienam konkrečiam privačiam sporto klubui, savivaldybės vadovai galimai viršija įgaliojimus, piktnaudžiauja tarnyba ir įsivelia į korupcinę veiklą.

Jeigu savivaldybės kontroliuojamos bendrovės savivaldybės vadovų „rekomendacijas“ įvykdys ir lėšas skirs, manome, kad šį atvejį, gindamos viešąjį interesą, turėtų nagrinėti atitinkamos ikiteisminio tyrimo institucijos ir nustatyti, ar miesto vadovų veikoje nėra korupcijos, piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo požymių“, – įspėja G. Labanauskas.

P. Motiejūnas tokius pareiškimus vadina viešųjų ryšių triukais rinkėjams suvilioti ir siūlo nekreipti į juos dėmesio.

„Jaučiasi, kad artėja rinkimai. Tikiuosi, Kaunas atlaikys tokius pasisakymus. Kiekvienais metais, kai tik svarstomas paramos „Žalgiriui“ klausimas, ne vienas politikas garsiai šaukia, bet per balsavimą jokių abejonių nebekyla. Juk savo krepšinio klubus remia ir Klaipėda, ir Vilnius. Aišku, man labai gaila, kad paramos turime ieškoti paskubomis, paskutinę minutę. Tikėjomės jos pritraukti anksčiau, deja, nepavyko. Bet su visomis įmonėmis mes kalbame individualiai, nėra centralizuoto spaudimo“, – DELFI dėstė P. Motiejūnas.

Primename, kad šiais metais iš miesto biudžeto „Žalgiris“ buvo paremtas 3 mln. litų, be to, dar vieną milijoną pridėjo savivaldybės valdoma „Kauno energija“.