P.Stojakovičius ir L.Birdas - to paties lizdo paukščiai?

Vienas maloniausių akiai dalykų šio sezono NBA pirmenybėse - "Sacramento Kings” lyderio Predrago "Pedžos” Stojakovičiaus žaidimas. Serbų snaiperis pelno po 24,8 taško per rungtynes ir žudo priešininkus savo tolimais metimais. Jo žaidimo stilius daugeliui primena legendinį "Boston Celtics” lyderį Larry Birdą, vedusį savo komandą į pergales prieš keliolika metų, o dabar dirbanti generaliniu direktoriumi savo gimtosios valstijos komandoje - "Indiana Pacers”.

Pateikiame "Sacramento Bee” laikraščio apžvalgininkės Ailene Voisin straipsnį, kuriame lyginami šie du snaiperiai. Straipsnis publikuotas 2004 m. sausio 7 d. po interviu su L.Birdu.

Larry Birdas tarytumei girdi artėjančius žingsnius. Jis girdi netylančias kalbas, nesibaigiančius palyginimus ir susižavėjimo pilnus komentarus. Ir be abejo, jis kuo puikiausiai žino apie jaunąjį Predragą "Pedžą” Stojakovičių ir jo augančią reputaciją, kaip vieno iš geriausių visų laikų krepšinio snaiperių. Kaip mūsų dienų kartos L.Birdo.

[nuotrauka1]Tačiau ar gali P.Stojakovičius tapti toks pat geras žaidėjas, kaip L.Birdas? O gal net geresnis?

"Indiana Pacers” generalinis direktorius L.Birdas su šypsena ir juoku pasakoja: "Pamenu, kaip prieš porą metų Jerry Reynoldsas ("Sacramento Kings" generalinis direktorius) man pasakė - žinai, aš atsivežu į savo komandą naująjį Birdą. Gal jis ir nebus geresnis už tave apskritai, tačiau gali būti geresnis metikas į krepšį. Aš atsakiau - nagi nagi, pažiūrėsime”.

Ir L.Birdas žiūri. Jis atidžiai stebi Predragą. Ir buvęs "Boston Celtics” lyderis mato didelę dalį savo žaidimo. Gebėjimą paleisti tritaškį metimą toli nuo priešininko rankų beveik be jokių matomų pastangų. Agresyvumą ir norą palaidoti varžovus tritaškių kruša: iš kampų, iš šonų, iš priekio. Fizinę jėgą, leidžiančią susikurti sau erdvės, aukštai pašokti ir mesti neuždengiamą metimą. Ūgį, leidžiantį žiūrėti virš varžovų galvų.

Aukštaūgis snaiperis - tą galima pasakyti apie juos abu. Jis turi tiek neeilinį metiko talentą, tiek ir puikų ūgį (208 cm). Iš visų NBA lygos pastarųjų poros kartų geriausių snaiperių tik P.Stojakovičius ir Dirkas Nowitzki yra ne žemesni, negu 206 cm ūgio L.Birdas - skirtingai, negu Chrisas Mullinas, Reggie Milleris, Markas Price’as, Ray Allenas, Jeffas Hornacekas, Paulas Pierce’as arba Draženas Petrovičius.

"Pedža yra geriausias lygos snaiperis, jis - tobulas metikas, - negaili pagyrų triskart NBA lygos naudingiausias L.Birdas. - Kai jis paleidžia kamuolį, toks jausmas, kad vienintelis kelias yra tiesiai į krepšį. Kamuolys beveik niekada nenukrypsta kairėn arba dešinėn. Jeigu metimas netaiklus - kamuolys visad atsimuša tik į lanko priekį arba galą. Tai - didžio snaiperio ženklas”.

Tiek P.Stojakovičiui, tiek anksčiau L.Birdui gero metimo pagrindas - nepaliaujamas kartojimas. Kaip ir L.Birdas, Pedža yra disciplinos fanatikas, kiekvieną dieną, kai nežaidžiamos NBA rungtynės, metantis į krepšį šimtus metimų iš eilės. Abu šiuos krepšininkus taip pat vienija įprotis gerai apšilti ir atlikti rimtą metimų seriją prieš rungtynes.

[nuotrauka2]Ir L.Birdo, ir P.Stojakovičiaus metimo technika nėra įprastinė. L.Birdas mesdamas kamuolį laikydavo aukščiau iškėlęs ir labiau atitraukęs atgal, negu dauguma kitų žaidėjų. Metimas neatitiko standartų, tačiau jis buvo nepaprastai minkštas, kamuoliui būdavo suteikiamas idealus sukimas, o visi judesiai būdavo nepaprastai gerai suderinti.

Predragas meta kitaip: kamuolys staigiu įkypu mostu iškeliamas aukštyn priešais galvą ir paleidžiamas iš ten. Mesdamas serbas kamuolį laiko ne visai tiesiai per vidurį, o kiek į kairę nuo galvos.

"Tiesą sakant, manau, kad europiečiai yra teisūs dėl metimo tobulinimo, - tęsia L.Birdas. - Ten jie treniruojasi du sykius per dieną, ir rytinėje treniruotėje jie daro tik vieną dalyką - mėto į krepšį. Aš nenurodinėju Rickui Carlisle’ui ("Indiana Pacers” vyriausiajam treneriui - aut. past.), kaip reikia treniruoti komandą. Tiktai sakau jam vienintelį dalyką - mūsų vaikinai turi eiti į aikštelę ir mėtyti į krepšį. Mesti, mesti, mesti ir dar kartą mesti. Nėra abejonių - NBA lygoje žaidėjai nebemoka taip mesti, kaip anksčiau. Mes mėgdavome taikliai mėtyti. Man tai būdavo didžiausias malonumas. Matau, kad Pedža lygiai toks pats, kaip aš”.

Abu jie puikūs metikai, turintys centimetrų atsargą prieš savo varžovus, tačiau kaip skiriasi jų elgesys aikštelėje, kokios nepanašios asmenybės!

L.Birdas gimė Indianoje, French Lick miestelyje (už kelių kvartalų nuo J.Reynoldso gimtojo namo). NBA lygoje jis garsėjo kaip vienas geriausių puolimo vienas prieš vieną specialistų ir, ko gero, kaip labiausiai liežuvio nelaikantis žaidėjas. Atakos metu Larry šūktelėdavo varžovams keletą patyčių, skatindamas pabandyti apsiginti, ir po to šaltu veidu per įsiutusių oponentų rankas įleisdavo tritaškį. Birdas galėdavo atsisukti į priešininkų suolelį ir maldauti jų trenerį išleisti bent porą geresnių gynėjų, nes su tais, kurie dabar aikštelėje, net neįdomu žaisti. Jis buvo drąsus ir įžūlus, gimęs būti lyderiu, turintis puikų "krepšinio intelektą”, žaidimo suvokimą bei nuostabų ir tuo pačiu begėdišką humoro jausmą.

26 metų P.Stojakovičiui taipogi netrūksta pasitikėjimo savimi, tačiau tai ramus ir tylus pasitikėjimas, kuris aikštelėje demonstruojamas be garsių kalbų. Gimęs karo alinamoje buvusioje Jugoslavijoje, Pedža tapo profesionaliu krepšininku būdamas 16 metų amžiaus. Vaikystėje jis neturėjo galimybės per televiziją matyti NBA žvaigždžių - jis iki šiol palyginti nedaug žino apie savo legendinio pirmtako žaidimą ir poelgius aikštelėje. Pirmieji serbo prisiminimai apie L.Birdą susiję su 1992 m. JAV "Svajonių komandos" pasirodymu Barselonoje.

[nuotrauka3]"Aš pažinojau L.Birdą tik tokį, koks jis buvo Barselonoje, - pasakoja "Kings” snaiperis. - O kai atvykau į Ameriką ir man parodė senus įrašus, aš negalėjau patikėti tuo, kas vyko prieš mano akis. Jo susitikimai su "Magicu" (Earvinas "Magicas" Johnsonas - aut. past.) buvo neapsakomi. Pasižiūrėjęs į statistiką, matai puikius Larry rodiklius: 25 taškai, 10 atkovotų kamuolių, 7-8 rezultatyvūs perdavimai. Tačiau žaidimo metu to net nepastebi - jo toks lygus ir "glotnus" žaidimas! Kai kada jis pačiumpa atšokusį kamuolį, varosi į priešininko pusę ir rezultatyviai pasuoja, arba pats taikliai meta. Jis aikštelėje darė viską. Tai nepaprasta”.

Pastarąsias keletą savaičių ypač atidžiai stebėjęs Predrago žaidimą, L.Birdas negaili jam pagiriamųjų žodžių už tai, kad "jo žaidimas palypėjo vienu lygiu aukščiau”. Tačiau tuo pačiu legendinis "Celtics” krepšininkas mano, kad serbui dar daug ko trūksta, ir jis privalo tobulėti. L.Birdo nuomone, P.Stojakovičius turėtų gerinti kitas savo žaidimo puses ir tapti universalu - tokiu, koks kadaise buvo pats "Celtics" lyderis. Ir pirmoji sritis čia - kova dėl atšokusių kamuolių.

"Pedža tiesiog privalo pasiimti daugiau atšokusių kamuolių. Ypač tokioje komandoje kaip Sakramentas - jiems atakuojant, atšokę kamuoliai taip dažnai lekia toli nuo krepšio! Pamenu, kaip aš pats treniravau Indianą. Tuomet visada priekaištaudavau Reggie Milleriui, kad jis taip ir pratinginiavo visą karjerą, net nepabandęs rimčiau pakovoti dėl atšokusių kamuolių. Jis turi ūgį, gali pašokti. Tačiau Reggie tik stovėdavo ir laukdavo, kad visą darbą padarys kažkas kitas”.

L.Birdas pripažįsta, kad P.Stojakovičius galbūt jau dabar yra geresnis metikas už jį. Tačiau kamuolio perdavimo mene jų negalima net lyginti - čia Larry žymiai pranašesnis. L.Birdo nuomone, P.Stojakovičiui dar reikėtų gerinti savo metimą iš vidutinio nuotolio ir pabandyti išnaudoti savo ūgį žaidžiant baudos aikštelėje.

"Jeigu būčiau Pedža, aš dirbčiau ir dirbčiau, kad išmokčiau kuo geriau žaisti baudos aikštelėje, - sako L.Birdas. - Jis turi nuostabų metimą atšokęs atgal - kodėl jis jo nenaudoja dažniau? Predragui užtenka ir ūgio, ir greičio, kad pastoviai atakuotų priešininkų krepšį. Jis galėtų, puldamas krepšį iš arčiau, naudotis įvairiais elementais - mesti kaire ranka kabliu ar pusiau kabliu, pagerinti metimą nuo lentos bei metimą iš eigos bėgant, galbūt apjungdamas visa tai su klaidinamais judesiais galva arba kamuoliu. Kiekvienais metais žaidėjas turi į savo arsenalą įtraukti kažką nauja - tada priešininkai neranda būdų jo sustabdyti. Visi tie dalykai, kuriuos dariau arčiau krepšio - pusiau kabliai, metimai iš eigos bei nuo lentos - jie atsirado man treniruojantis vasarą, laukiant ateinančių finalų su "Los Angeles Lakers". Aš žinodavau, kad man ir vėl teks susidurti su Michaelo Cooperio gniaužtais - jis buvo vienintelis, galintis mane sustabdyti. Pedža, jeigu nori tapti dar geresniu žaidėju, taip pat tai supras”.

Parengė Marius Nevedomskas