Pagalbos ranką ukrainiečiams ištiesęs Marčiulionis sulaukė JAV spaudos dėmesio

Buvęs bendražygiai Šarūnas Marčiulionis ir Aleksandras Volkovas, kartu su SSRS rinktine triumfavę 1988-aisiais Seulo olimpinėse žaidynėse, suvienijo savo jėgas tam, kad padėtų karo niokojamoje Ukrainoje įstrigusiems jaunuoliams, rašo Krepšinis.lt.

Dėl rusų pradėtos invazijos prieš pat 58-ąjį savo gimtadienį verslininko kostiumą į kamufliažinę aprangą nuo galvos iki kojų iškeitęs A. Volkovas, nė minutės nedvejojęs, stojo į savanorių būrius ir ne tik vykdė naktinę sargybą Kijevo priemiestyje, bet ir rūpinosi humanitarine pagalba iš kaimyninių šalių, rašo įtakingas JAV sporto žurnalas „Sports Illustrated“.

Nuo pat Rusijos agresijos pradžios jam labiausiai neramu buvo dėl vaikų – ne dėl dviejų savo dukterų, kurios gyvena už Atlanto, bet dėl jo paties remiamos jaunimo krepšinio akademijos auklėtinių, kurių apie 90.

Visi jie per jauni, kad galėtų prisijungti prie kariuomenės, didvyriškai kovojančios už savo šalį, todėl A. Volkovas nusprendė paskambinti vienam geriausių savo draugų, su kuriuo vienu metu, 1989-aisiais, pravėrė NBA duris, Š. Marčiulioniui.

„Viskas buvo paprasta, aš paklausiau: Šarūnai, ar gali man padėti?“, – pasakoja A. Volkovas.

Vilkiuku jį vadinančio Š. Marčiulionio įkalbinėti nereikėjo.

„Žinoma, tik pasakyk, kaip galėčiau?“, – pasitikslino Marčela.

A. Volkovas nušvietė visą situaciją – kad iš šalies reikia išgabenti 15-16 metų amžiaus vaikinukus ir suteikti jiems prieglobstį.

Š. Marčiulionis sutiko ir devyni jaunieji krepšininkai greitai buvo susodinti į automobilius, važiavusius į Vilnių. Kai kuriuos jų lydėjo motinos, kiti su tėvais apsikabino ir atsisveikino nežinodami, kada juos vėl pamatys. Kėlionė Ukraina-Lenkija-Lietuva, kurios galutiniame taške Šarūnas jau laukė naujųjų pabėgėlių.

Jie buvo apgyvendinti ir jiems surastos mokyklos. Be to, paaugliai skatinami laiką leisti ir krepšinio aikštelėje, kur lengviau pamiršti traumuojančią karo patirtį. Tam tikslui buvo užmegzti ryšiai ir su kitų miestų bendraamžių bendruomenėmis – pavyzdžiui, Kaune prie to prisideda Arvydas Sabonis.

„Niekada nemaniau, kad sulauksime tiek daug pagalbos. Skambučiai iš viso pasaulio atskrieja kiekvieną dieną. Su kai kuriais skambinančiais draugais ar pažįstamais nebuvau bendravęs paskutinius 20-30 metų, o dabar jie skambina ir siūlo pagalbą... Ir jūs negalite net įsivaizduoti, kiek gaunu žinučių nuo dėkingų vaikų ir jų tėvų. O Šarūnas atliko puikų darbą – toks svetingumas“, – savo nuostaba su „Sports Illustrated“ dalinosi A. Volkovas.

Tuo metu Š. Marčiulionis kuklinasi.

„Devyni vaikai dviejuose kambariuose – tikrai ne prabanga. Bet jie eina į mokyklą ir jų mamos čia įsikuria. Padėtis nėra ideali, tačiau ji geresnė už ankstesnę“, – pakomentavo jis.

Galiausiai A. Volkovas balandžio pradžioje ir pats ištrūko iš Ukrainos. Jis automobiliu su žmona per Odesą pateko į Moldovą, tada – į Stambulą, iš kurio išskrido į Atlantą.