Panevėžys dėl arenos užsiveržė kilpą

Panevėžio savivaldybės skola „Cido“ arenos valdytojams netrukus peržengs šešiaženklę sumą, tačiau prošvaisčių, kad mokestis už miesto įvaizdį kitąmet mažės, kol kas nėra. Bendrovė „Panevėžio arena“ pripažįsta nematanti galimybių pigiau išlaikyti vienintelį Lietuvoje unikalų dviračių treką ir abejoja, kad tokiai avantiūrai pasiryžtų jų konkurentai.

 

Savivaldybei arenos išlaikymas per šiuos metus atsieis 3,9 mln. Lt. Iš jų 2,6 mln. Lt sudaro iš miesto biudžeto „Panevėžio arenai“ mokamas koncesijos mokestis.

Skaičiuojama, kad jis dar 29 tūkst. Lt išaugs dėl 2 proc. pakilusio PVM. Rugsėjį Savivaldybės skola arenos valdytojams siekė 968,7 tūkst. Lt.

Veikiausiai nusprendusi, kad atsiskaityti su „Panevėžio arena“ beviltiška, Savivaldybė, tvirtindama biudžeto taupymo planą, jai numatytas lėšas nurėžė dar 200 tūkst. Lt.

Su arenos valdytojais pasirašytos sutarties sąlygos numato, kad derėtis dėl koncesijos mokesčio sumažinimo Savivaldybė galės tik vasarį.

Moka už įvaizdį

Miesto valdininkų užmačios pagreitinti derybas subliuško, kai sudaryta darbo grupė taip ir nesurado, dėl ko galėtų pagrasinti arenos valdytojams nutraukti sutartį.
Panevėžio valdininkai ir politikai ne kartą yra pavydžiai prasitarę apie savivaldybėms pigiau kainuojančias Klaipėdos ir Šiaulių arenas. Pastarosios koncesijos mokestis tesiekia 800 tūkst. Lt.

„Panevėžio arenos“ direktoriaus Dainiaus Visacko nuomone, netgi per pusę sumažinti
mokestį panevėžiečiams būtų nerealu. Pasak jo, iš Savivaldybės turimų sumokėti 2,6 mln. Lt, atskaičiavus pridėtinės vertės mokestį arenos valdytojams atitektų tik 1,6 mln. Lt. Kaip tikino direktorius, išlaikyti „Cido“ areną kainuoja gerokai brangiau nei Šiaulių.

„Panevėžys turi unikalų dviračių treką. Netgi jei arenoje nevyksta renginiai, privalome pastatą šildyti, nes trekui būtina ne mažesnė nei 16 laipsnių šiluma. Šiaulių arenoje nemažai komercinių patalpų, jų „Cido“ neturi, nes daug vietos užima trekas“, – aiškino direktorius.

Pasak jo, Panevėžio valdininkams buvo siūlyta atsisakyti unikalaus, bet brangiai kainuojančio treko.

„Bet nori likti išskirtiniai“, – pastangas bet kokia kaina išlaikyti miesto įvaizdį įvardijo D.Visackas.

Atlikėjams stinga pinigų

Nors sutartyje numatoma, kad laiku su valdytojais neatsiskaitančiai Savivaldybei gali būti skaičiuojami delspinigiai, „Panevėžio arenos“ vadovas tikina kol kas neketinantis miestui užkrauti dar didesnės naštos.

„Kiek lauksime, kol bus atsiskaityta, priklausys nuo Savivaldybės geranoriškumo“, – teigė D.Visackas.

Pasak jo, negaudama žadėtųjų pinigų iš miesto biudžeto bendrovė skaičiuoja nemenkus nuostolius.

„Kad išlaikytume areną, bendrovės akcininkai priversti skolintis ir mokėti 10–12 proc. palūkanų. Negalime galvoti apie geresnių atlikėjų pasikvietimą į Panevėžį, nes viskas atsiremia į pinigus“, – tvirtino D.Visackas.