Parlamentarė pasipiktino LKF ketinimais "dalintis kiemu" su Baltarusija

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sumanymas rengti 2015 metų Senojo žemyno moterų krepšinio pirmenybes kartu su Baltarusija pribloškė Seimo Europos reikalų komiteto narę Viliją Aleknaitę-Abramikienę. „Esu labai nustebusi, kad žmonės šiais laikais, kai gaunama tiek daug informacijos, gali daryti tokias klaidas. Kitaip nei klaida šios idėjos pavadinti negalėčiau“, – DELFI sakė parlamentarė, kuriai lietuvių noras bendradarbiauti su žmogaus teises paminančiu režimu atrodo nesuvokiamas.

Viliasi, kad „nesusipratimas“ bus ištaisytas

LKF planus organizuoti moterų krepšinio pirmenybes drauge su Baltarusija visuomenei pristatė praėjus vos dienai po Europos parlamento (EP) pirmininko Jerzy Buzeko ir grupės europarlamentarų kreipimosi į Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF), kuriuo pastaroji buvo raginama neleisti Baltarusijai vykdyti planetos čempionato, kol iš kalėjimų nebus paleisti kaimyninės šalies politiniai kaliniai.

J. Buzekas pažymėjo, kad 2014 metais numatytos ledo ritulio pirmenybės negali būti surengtos valstybėje, kurioje susiklostė „tokia pasibaisėtina situacija“.

V. Aleknaitės-Abramikienės žodžiais, Lietuvos ir Baltarusijos pateikta bendra paraiška Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padaliniui („FIBA Europe“) po EP vadovo kreipimosi panašėja į nesusipratimą.

„Mūsų krepšinio federacija atrodo lyg visiškai iškritusi iš konteksto. Vis dėlto esame valstybė, kuri kartu su ES ir visu demokratiniu pasauliu turi vykdyti vieningą politiką Baltarusijos atžvilgiu. Sunku patikėti, kad LKF nežino, jog po praėjusių prezidento rinkimų Baltarusijos valdžia vykdo represijas, įkalinti laikomi politiniai kaliniai, uždaryti opoziciniai laikraščiai ir taip toliau.

Man nesuprantama, kaip ES ir NATO narė kartu su autoritariniu režimu gali organizuoti bendras krepšinio pirmenybes. Kodėl partnerių tam neieškome demokratinėse šalyse, kodėl pamiršome, kad draugaujame su latviais, estais, švedais, suomiais, danais? Juk Baltarusijos valdžia daro viską, kad save izoliuotų“, – dėstė parlamento narė, kuri priklauso ir Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Anot jos, surengę čempionatą kartu su Baltarusija, „Europos Sąjungoje liktume visiškai nesuprasti“. V. Aleknaitė-Abramikienė vylėsi, jog LKF dar apsigalvos ir atšauks pateiktą paraišką.

„Reikėtų susimąstyti, ar mes esame visiškai kurti, akli, nieko nematome ir negirdime. Tikiuosi, kad šitas nesusipratimas bus ištaisytas, juoba, kad organizatoriams pirmiausia reikėjo pasitarti su Vyriausybe. Negi jie tikisi, jog Vyriausybė finansuos tokią iniciatyvą, kuri atsirado tikrai ne laiku“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.

Kaltina ėmusis avantiūros

Planais pasidalinti teise rengti Europos čempionatą su baltarusiais nebuvo sužavėtas ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Pasak jo, LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno tvirtinimai, jog prieš pateikiant paraišką „FIBA Europe“ buvo įvykdytos visos reikiamos procedūros, prasilenkia su tikrove.

„Tokį prašymą leisti organizuoti čempionatą gal ir gavome, bet jis pirmiausia turi būti apsvarstytas Nacionalinėje kūno kultūros ir sporto taryboje. Jeigu kokiam nors čempionatui surengti reikalingos valstybės biudžeto lėšos, tarybos pritarimas būtinas, o tuomet KKSD tarpininkautų nacionalinei federacijai kreipiantis į tarptautinę federaciją dėl teisės organizuoti pirmenybes. Tokios procedūros nebuvo atliktos, todėl pareiškimų apie krepšinio čempionato priėmimą negaliu vertinti kitaip nei viešųjų ryšių kampanijos“, – aiškino K. Rimšelis.

KKSD vadovas taip pat suabejojo, ar be valstybės institucijų pritarimo nutarusi bendradarbiauti su kita valstybe rengiant pirmenybes LKF neperžengė savo kompetencijos ribų. Be to, K. Rimšelių kilo klausimų ir dėl partnerių pasirinkimo.
„Jei galvojame, ar dalyvauti tarpvalstybiniame projekte, man atrodo, kad tai jau patenka į Užsienio reikalų ministerijos kompetencijos sferą, ir poziciją reikia derinti. Ypač jei siūlomas bendradarbiavimas tarp ES valstybės ir ES nepriklausančios šalies.

Žinant ES santykius su Baltarusija ir paties Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos požiūrį į patarimus demokratijos klausimais, šis reikalas įgauna papildomą atspalvį. Tokiu atveju juo labiau nereikia skubėti su vienašališkais pareiškimais. Galbūt, sugebėdami organizuoti Europos vyrų krepšinio čempionatą be Baltarusijos pagalbos, turėtume taip pat elgtis ir moterų pirmenybių, kurių rengimo kaštai būtų žymiai mažesni, atveju“, – svarstė K. Rimšelis.

Primename, kad dėl jungtinės paraiškos priimti moterų krepšinio čempionatą perspektyvų LKF konsultavosi ir su kolegomis iš Latvijos bei Lenkijos. Vis dėlto, M. Balčiūno teigimu, „FIBA Europe“ rekomendavo pasirinkti Baltarusijos partnerystę, mat Latvijoje analogiškas renginys vyko 2009 metais, o Lenkija pirmenybes organizuoja šią vasarą.

M. Balčiūnas ketvirtadienį prisipažino idėjos organizuoti varžybas kartu su Baltarusija dar nepristatęs Vyriausybei ir aukščiausiems šalies vadovams. Vis dėlto LKF generalinis sekretorius tikino nesibaiminantis sulaukti prieštaringos politikų reakcijos.

„Dėl olimpinių žaidynių ir karai sustodavo, todėl tų dalykų neverta sureikšminti. Politikos iš to nedarome – tiesiog mums naudinga kooperuotis sportine prasme. Tikrai žinau, kad Baltarusijoje čempionato projektas derintas visais lygmenimis, todėl ten problemų kilti neturėtų, o Lietuvoje mes įvykdėme visas reikalingas procedūras.

Reikia tik džiaugtis tuo, kad turėsime galimybę mokytis, nes Baltarusijos moterų krepšinis dabar yra išties aukštesnio lygio“, – samprotavo M. Balčiūnas.
Būsimą 2015 metų pirmenybių šeimininkę „FIBA Europe“ valdyba paskelbs ateinantį rudenį. Iki šiol dar nei vienas Senojo žemyno vyrų ar moterų krepšinio čempionatas nėra vykęs dviejose valstybėse.

2013 metais geriausios Europos moterų krepšinio rinktinės rinksis Prancūzijoje.