PASIŪLYMAS: Kaip sportą Klaipėdoje ištraukti iš krizės?

Klaipėdos sporto padėtis netenkina nei miesto sporto bendruomenės, nei daugelio klaipėdiečių.

Mes esame praradę savo lyderystę daugelyje sporto šakų. Prarandame dviračių sporto sostinės vardą. Gerokai mažesnis ir skurdesnis miestas Panevėžys pasistatėdengtą dviračių treką - apie tokį Klaipėdoje tik svajojame.

Vilnius ir Kaunas turi Š. Marčiulionio ir A. Sabonio krepšinio mokyklas, kur mokosi perspektyviausi tų miestų ir šalies vaikai. Kaunas turi futbolo akademiją. Marijampolė sugebėjo pasistatyti naują futbolo stadioną, siekia tapti šalies moterų krepšinio sostine. Vilnius jau turi tarptautinio lygio teniso kortus. Tikras stebuklas, kad mažieji Klaipėdos "knašiukai", neturėdami tinkamos bazės, dar sugeba rodyti gerus rezultatus.

Ką ten kalbėti apie tokias "sausumos" sporto šakas, jeigu net vandens sporte atsiliekame nuo kitų miestų. Alytus sugebėjo pasistatyti 50 metrų baseiną. Olimpinė "Laser Radial" klasės vicečempionė Gintarė Volungevičiūtė - kaunietė. Nežėri Klaipėda ypatingais pasiekimais net irklavime, o juk esame šios sporto šakos Lietuvoje lopšys.

Ko gera, vienintelė sritis, kurioje Klaipėda dar pirmauja, yra sportiniai šokiai - "Žuvėdros" klubo dėka. Mūsų miestui to, manau, per maža.

Matau tris sąlygas, būtinas siekiant iš esmės pagerinti sporto būklę mieste. Pirma - materialinės bazės sutvarkymas: universalios arenos statyba, naujo modernaus baseino statyba, buvusios Ledo arenos naudojimas pagal projektinę paskirtį.

Antra, tai didesnis ir racionalesnis sporto finansavimas iš miesto biudžeto. Šiemet sportas bus paremtas pusantro milijono litų suma. Beveik pusė tų lėšų atiteks krepšiniui (ne tik "Neptūnui", bet ir kitiems klubams). Lėšų reiktų skirti daugiau, ir jos - tai man atrodo ypač svarbu - turėtų būti skirstomos viešai ir labai racionaliai.

Tuos du uždavinius spręsti galėtų ir turėtų Klaipėdos politikai bei visuomeninė Klaipėdos sporto taryba, kuriai vadovauti šią vasarą patikėta man.

Lėšų skirstyme visada yra ir bus subjektyvumo. Aš įžvelgiu, greta kitų problemų, pernelyg didelę skirstytojų pagarbą praeities autoritetams, kurie dabar jau - ar dėl metų naštos, ar dėl kitų priežasčių - jau nebesugeba pasiekti gerų savo auklėtinių rezultatų. Tačiau jie turi per ilgus metus sukauptą reputaciją, ryšius tarp pinigų dalintojų. Ir, priešingai, jauni, pasišventę treneriai ne visada pajėgia politikus ir sporto administratorius įtikinti savo sporto šakos perspektyvumu. Tad pinigai kartais skirstomi, mano galva, kiek iš inercijos, daugiau pagerbiant šlovingą praeitį nei galvojant apie ateitį.

Principiniais, strateginiais klausimais norėtųsi ir didesnio Klaipėdos politikų tarpusavio sutarimo. Suprantama, vieno vaikas lanko buriavimą, kito - šokius, trečio - krepšinį. Ginčų dėl paramos sporto šakoms dydžių ir proporcijų bus visada. Tačiau tokiais esminiais dalykais, kaip arenos statyba, nereikėtų spekuliuoti. Nėra paslaptis, jog ši statyba stringa pirmiausia dėl vienos opozicinės frakcijos Savivaldybėje pastangų. Ką taip nubausime? Visus klaipėdiečius, pirmiausia ir save.

Manyčiau, tiktų ir kiek pataisyti dabar galiojančius projektų rėmimo nuostatus. Pagal juos yra skelbiamas tik galutinis rezultatas - kam kiek skirta lėšų. Manau, kad būtų galima, jeigu paraiškos teikėjas sutinka, skelbti Savivaldybės tinklalapyje (internetui juk nėra apimties apribojimų) ir projektus, kurie negavo finansavimo. Tegu žmonės patys pasižiūri ir įvertina savo galva ne tik tai, ar lėšos skirtos vertiems projektams, bet ir ar nebuvo nepelnytai apeitų sportininkų. Tai turėtų ugdyti didesnį Projektų rėmimo tarybos darbo skaidrumą, jos nariai jaustų didesnę atsakomybę tiek skirdami, tiek ir neskirdami pinigus.

Tuo pačiu noriu sportininkams priminti, jog dabar yra pats laikas rašyti paraiškas kitiems metams. Kuo daugiau tų paraiškų bus, tuo vertesnius projektus miestas galės atsirinkti.

Kiek sugebu, ir pats pakonsultuosiu šioje srityje mažiau įgudusius trenerius. Tad rašykite man: [email protected]