Pavėlavęs pasas olimpinei čempionei gali kainuoti sportininkės rentą

Vienas skaičius gali kainuoti keletą tūkstančių litų per mėnesį ir valstybės pagarbą sportininkams, kurie praeityje garsino Lietuvos vardą. To priežastis – per vėlai atgauta mūsų šalies pilietybė. Į tokią situaciją pakliuvo praeityje garsi krepšininkė, olimpinė, Europos ir pasaulio čempionė Vida Šulskytė-Beselienė. „Visi mano pasiekimai nubraukiami. Turėjo paskambinti ir pasakyti „ačiū“, bet ne – įspėja, kad gali atimti rentą“, – DELFI pasakojo šiuo metu JAV gyvenanti buvusi sportininkė.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Žilvino Šilgalio žodžiais, negalima ignoruoti buvusių sportininkų nuopelnų ir žiūrėti vien formaliai. Rentos klausimą šiomis dienomis turėtų svarstyti Kūno kultūros ir sporto departamente sudaryta speciali komisija.

Apribojo pretendentų į rentą ratą

Prieš dvejus metus Kūno kultūros ir sporto įstatyme atsirado nuostata, jog Lietuvos pilietis, baigęs sportininko karjerą ir nedalyvaujantis olimpinėse žaidynėse, pasaulio bei Europos čempionatuose, turi teisę kas mėnesį gauti 1,5 Statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (praėjusių metų pabaigoje jis siekė 2118,3 Lt prieš mokesčius) dydžio rentą.

Nuo sausio šių žmonių ratas buvo apribotas. Dabar rentos numatytos tik buvusiems sportininkams, kurie Lietuvos piliečiais tapo iki minėto įstatymo įsigaliojimo (1996 m. vasario 1 d.) ir atstovaudami mūsų šaliai arba anksčiau iškovojo tam tikrus apdovanojimus. Tarp kitų apdovanojimų paminėti bet kokios spalvos olimpiados medalis, olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempiono arba rekordininko titulas.

V. Šulskytė-Beselienė yra tapusi SSRS jaunių krepšinio čempione, o su Vilniaus „Kibirkšties“ komanda – SSRS bronzos medalio laimėtoja ir 6 kartus Lietuvos čempione. 1976 m., 1978 m. ir 1980 m. ji buvo tituluota Europos krepšinio čempione, 1980 m. su sovietų rinktine laimėjo auksą Maskvos olimpiadoje, o 1983 m. – pasaulio čempionatą.

Sportininkui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei jis gauna draudžiamųjų pajamų, išskyrus tas, kurios gaunamos už darbą kūno kultūros ir sporto srityje; neteko Lietuvos pilietybės; gauna valstybinę pensiją; buvo diskvalifikuotas dėl dopingo preparatų ir jo sportiniai rezultatai buvo anuliuoti; galioja apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą.

„Mane turėjo surasti ir pasakyti: ačiū“

Šiauliuose gimusi V. Šulskytė-Beselienė, būdama 21-erių, ištekėjo už žydo, o prieš du dešimtmečius apsigyveno Izraelyje. Kurį laiką ji neturėjo atkurtos nepriklausomos Lietuvos paso, todėl, norėdama atvykti į gimtinę, turėdavo kasmet prašyti vizos.

Tai tęsėsi, kol 1997 m. tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas, pasak buvusios krepšininkės, su didele pagarba suteikė jai pilietybę išimties tvarka. Pilietybę moteris gavo praėjus metams, kai įsigaliojo Kūno kultūros ir sporto įstatymas, kuriame anuomet apskritai nebuvo kalbama apie rentas. Šis skirtumas ir tapo priežastimi svarstyti rentos klausimą. Analogiškoje situacijoje esą atsidūrė dar viena sportininkė.

„Kodėl buvo parinkta ta data? Kodėl ne 2000-ieji ar 1995-ieji, o lygiai metais anksčiau, kai gavau pilietybę? Tai liečia tik dvi sportininkes. Lyg tai išspręstų Lietuvos problemas. Visi mano pasiekimai nubraukiami“, – kalbėdama su DELFI apmaudo neslėpė V. Šulskytė-Beselienė.

„Net jei neturėčiau Lietuvos pilietybės, mane turėjo surasti ir pasakyti: ačiū, jums priklauso renta, norime ją mokėti, todėl priimkite pilietybę. O dabar skambina ir praneša: norime atimti“, – piktinosi buvusi krepšininkė.

„Mano padėtis ne iš gerųjų – Lietuvoje uždraudė žaisti krepšinį, o dabar dėl problemų su širdimi iš ligoninių neišeinu“, – atviravo 53-ejų pašnekovė.

Kūno kultūros ir sporto departamento Bendrųjų reikalų ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vainys teigė, kad, aiškinantis buvusios krepšininkės rentos klausimą, buvo kreiptasi į Migracijos departamentą. Dokumentai patvirtino, kad pilietybę išimties tvarka V. Šulskytė-Beselienė gavo 1997 m., kitąmet po įstatymo įsigaliojimo. Pasak departamento atstovo, speciali komisija šiomis dienomis turėtų rinktis į posėdį ir spręsti rentos klausimą.

„Santuoka nepakeičia nuopelnų“

Anot Ž. Šilgalio, rentos nėra premijos, o pinigai, skiriami sportininkams, praeityje skynusiems apdovanojimus ir garsinusiems Lietuvą, o dabar susiduriantiems su sunkumais.

„V. Šulskytė-Beselienė – Lietuvos pilietė, nusipelniusi labai daug. Jei žiūrėtume visiškai formaliai, ji tam tikrą laiko tarpą buvo praradusi pilietybę. Bet juk rezultatai buvo pasiekti, kai ji buvo Lietuvos pilietė ir dabar yra pilietė. Reikia taip pat įvertinti, ar pasiekimai buvo reikšmingi“, – sakė parlamentaras.

„Jei įstatyme yra spragų, reikia imti ir sutvarkyti. Jei yra tik požiūrio klausimas, rasime jėgų. Juolab kad yra žmogiški dalykai – sportininkės buvo ištekėjusios ir dėl to prarado pilietybę ar pan. Tai nepakeičia jų nuopelnų“, – pažymėjo Seimo narys ir pridūrė, kad artimiausiu metu šis klausimas turėtų būti svarstomas jo vadovaujamoje komisijoje.

Treniravosi su D. Grybauskaite

Paauglystėje V. Šulskytė-Beselienė lankė plaukimą, bet vėliau dėl pomėgio žaisti krepšinį jį metė ir iš Šiaulių persikraustė į Vilnių. Tuomet mergina treniruotes lankė su dabartine prezidente Dalia Grybauskaite.

Į Izraelį Beselių šeima persikėlė 1990-aisiais. Čia sportininkė rytais dirbdavo fizinio lavinimo mokytoja, o vakarais treniruodavosi ir žaisdavo komandose „Rishon Lezion“ bei „Hapoel“. 1996 m. lietuvė visam laikui nusivilko krepšininkės marškinėlius, netrukus išsiskyrė su vyru, aukštaūgės dukters Linos tėvu.

Netrukus ji vėl ištekėjo už žydo ir persikėlė į JAV. Būdama 47-erių lietuvė pagimdė dukterį Nicole. Dabar V. Šulskytė-Beselienė gyvena Majamyje, padeda vyrui nekilnojamojo turto versle.

191 cm ūgio buvusiai krepšininkei, kuri dėl auksinių pergalių paaukojo gražiausius jaunystės metus, prieš kurį laiką sutriko širdies ritmas, paskausta pečius ir kelius. „Ir kojos, ir rankos, ir širdis... Ką ten krepšinį žaisti – aš bėgti negalėčiau“, – pernai žurnalui „Žmonės“ pasakojo ji.

„Uždraudė, viską uždraudė. Juodas medikų kryžius mano kortelėje. Širdis ėmė tabaluotis. Kai nuvažiavau į Izraelį, iškart pas gydytojus. Patikrino iš visų pusių ir leido žaisti. Širdis jiems nesukėlė jokių įtarimų. Aš tokia patenkinta! Man trisdešimt treji, vėl žaidžiu. Tačiau širdis dar ne kartą davė apie save žinoti. To sutrikimo priežastys nėra aiškios. Pirmasis priepuolis įvyko Lietuvoje. Paskui keletą kartų Izraelyje. Ima trūkti oro, širdis daužosi... Tada – į ligoninę, prijungia prie aparatų ir vėl – sveika, gyva.“