Pavyzdys mažiesiems, grėsmė didiesiems

Mažą biudžetą turinčioms Europos krepšinio komandoms Belgrado “Partizan” jau keletą metų yra sektinas pavyzdys. Didiesiems klubams Serbijos ekipa tapo rimta konkurente. “Grandams” teko pasislinkti, užleisti “partizanams” vietą Eurolygos finalo ketverto turnyre. Serbų laimėjimas vadinamas sensacija, bet už šio skambaus žodžio slypi atkaklus darbas.

Pralaužti ledai

Nuo 1999 m., kai Eurolygą sensacingai laimėjo Kauno “Žalgiris”, finalo ketvertas tapo beveik uždaru didžiųjų klubų turnyru. Į jį patekdavo tik Ispanijos, Graikijos, Italijos komandos ir Maskvos CASK (Rusija) bei Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis). “Partizan” pralaužė ledus. Užpernai ir pernai pasiekusi Eurolygos ketvirtfinalį, šiemet Belgrado ekipa žengė toliau, į Paryžiuje vyksiantį finalo ketvertą.

Visi krepšiniu besidomintys žmonės žino, jog “Partizan” neturi didelio biudžeto, kasmet netenka svarbiausių žaidėjų. Pernai nuostoliai buvo ypač dideli - komandą paliko Novica Veličkovičius, Milenkas Tepičius, Urošas Tripkovičius ir Stefanas Lasmė. Rudenį pasigirdo kalbų, jog “partizanai” turi finansinių sunkumų. Sezono pradžia nebuvo įspūdinga. Sirgaliai puikiai pamena, kaip serbai Vilniuje 56:78 pralaimėjo “Lietuvos rytui”. Kalbos apie finansines problemas netilo, bet žaidimas vis gerėjo. “Partizan” pateko į “Top 16” varžybas ir jose paliko už nugaros Atėnų “Panathinaikos”. Ketvirtfinalio serijos rungtynėse pavyko 3-1 įveikti “Maccabi”. Į finalo ketvertą serbai pateko pirmą kartą nuo 1998 m.

Ištikimasis treneris

Kaip tai pavyko padaryti komandai, neturinčiai nei krūvos pinigų, nei žvaigždžių? Stebuklo nebuvo, tiesiog “partizanai” turi keletą labai stiprių kozirių. Dažniausiai pabrėžiamas puikus žaidimas savo aikštelėje. “Pionir” salėje telpa 7000 žiūrovų, kurie sukuria tikrą pragarą. Eurolygos ketvirtfinalio kovos vyko Belgrado arenoje. Ketvirtąsias serijos su “Maccabi” rungtynes stebėjo 21 367 sirgaliai.

Tiesa, neseniai tarp klubo vadovų ir sirgalių juoda katė perbėgo. Eurolygos vadovai Belgrado komandai skyrė 1000 bilietų kvotą finalo ketverto turnyrui. Klubo vadovai nutarė, jog sirgaliams teks tik 325 bilietai. Supykę gerbėjai vykdo protesto akcijas, grasina boikotuoti rungtynes ir nevykti į Paryžių.

“Partizan” strategas Duško Vujoševičius nuolat dėkoja savo sirgaliams, bet savų sienų suteikiamo pranašumo nesureikšmina: “Mes laimėjome Malagoje, Atėnuose, Tel Avive. Taigi nesame tik namų komanda.” Pats D.Vujoševičius yra ne mažiau svarbi sėkmės recepto dalis. Jis nuo vaikystės buvo “Partizan” gerbėjas, žaidė jaunimo komandoje. 1985 m. tapęs treneriu, 1988 m. šis specialistas atvedė Belgrado ekipą į Europos Čempionų taurės finalo ketvertą, 1989 m. laimėjo Koračo taurę. Po šios pergalės palikęs komandą, 2001 m. D.Vujoševičius grįžo ir be pertraukų dirba iki šiol. Juodkalnijoje gimęs strategas pernai gavo Aleksandro Gomelskio vardo prizą, skiriamą geriausiam Eurolygos treneriui.

Pavydėtina uoslė

D.Vujoševičius nurodo paprastą sėkmės priežastį: “Mes dirbame labai sunkiai ir stengiamės tobulėti kiekvienoje treniruotėje.” Tačiau dirbti reikia su talentingais žaidėjais. “Partizan” vadovai demonstruoja pavydėtiną uoslę jų ieškodami. Talentų randama ir Serbijoje, ir užsienyje. Australijoje augęs, bet serbiškas šaknis turintis “centras” Aleksandras Maričius pernai dar buvo niekam nežinomas. Jis žaidė “Granados” ekipoje ir Ispanijos čempionate pelnė vos 4,6 tšk.

Amerikietis Bo Makalebas tik pernai atvyko į Europą, rungtyniavo kuklioje Turkijos komandoje “Mersin”. Čeką Janą Veselą, vadinamą vienu perspektyviausių žemyno krepšininkų, serbai atkapstė Slovėnijoje, Liublianos klube “Slovan”.

Serbus ir užsieniečius, jaunimą ir veteranus D.Vujoševičius sugeba sujungti į vieną kumštį. “Diena po dienos kūrėme tokią atmosferą, kurios norėjome, ir tada atėjo didelės pergalės, kurios suteikė dar daugiau drąsos ir motyvacijos.

Tai tiesiog faktas, kad J.Veselas gimė Čekijoje, B.Makalebas - JAV, o A.Maričius - Australijoje. Čia nėra serbų ir užsieniečių. Visi turi tas pačias teises ir tą pačią atsakomybę”, - dėstė treneris. “Mūsų paslaptis yra ne tik sunkus darbas, bet ir ta nuostabi atmosfera, kurią sukuria D.Vujoševičius”, - pažymėjo A.Maričius.

Gegužės 7 d. Eurolygos pusfinalyje “Partizan” susitiks su Pirėjo “Olympiakos”. Favoritais vadinami graikai, bet serbai žada nenusileisti. Šį sezoną “partizanai” kartą jau įveikė Pirėjo žvaigždes. O kas toliau, vasarą? Tikriausiai vėl vyks didelės permainos. “Mūsų finansinės galimybės yra ribotos”, - seniai žinomą tiesą priminė klubo prezidentas, praeityje garsus krepšininkas Predragas Danilovičius. Manoma, jog komanda praras A.Maričių, B.Makalebą, J.Veselą ir Lorensą Robertsą. Tačiau Belgrade tokios netektys - ne naujiena.

Belgrado “Partizan” (Serbija)

Klubas įkurtas 1945 m.

Titulai:1992 m. Eurolygos laimėtojas, 1978, 1979 ir 1989 m. Koračo taurės laimėtojas. 9 kartus Jugoslavijos čempionas, 5 kartus Serbijos ir Juodkalnijos čempionas, 2 kartus Serbijos čempionas.

Alkanų žaidėjų komanda

Rimas Kurtinaitis - “Lietuvos ryto” treneris:

Po mūsų rungtynių su “Partizan” nemaniau, kad ši komanda nueis iki finalo ketverto, bet jų patekimas į aštuntuką atrodė tikrai realus. Jie daugelį metų išlaiko savo lygį, nors parduoda žaidėjus. Visi žino, kad laimėti Belgrade praktiškai neįmanoma. Be to, “Partizan” žaidėjų parengimo sistema ir treniruočių metodika yra tinkama. Aš norėčiau turėti vidutinio lygio žaidėjų, kurie ruošiasi tapti geri, uždirbti daug pinigų ir supranta, kad turi dabar investuoti į savo ateitį. Su tokia komanda treneriui dirbti lengviausia, nes visi nori žaisti krepšinį. Kai superki milijonierius, jie yra geri žaidėjai, bet daugelis jų nepersistengs lemiamu momentu. Jie patenkinti savo gyvenimu, nealkani.

“Partizan” sėkmės pagrindas yra juodas darbas, griežta kariška disciplina ir paklusnumas. Žinau, koks griežtas treneris yra Duško Vujoševičius. Jis turi labai daug žinių. Žaisti su D.Vujoševičiumi visada sudėtinga. Kiekvienose rungtynėse jis parenka skirtingą taktiką. Tuo pačiu ginklu du kartus iš eilės D.Vujoševičiaus neaploši. Tai treneris iš didžiosios raidės.