Per čempionatą lietuvių sirgalių įpročiai puoštis pakito, švęsti - ne

Anksčiau per krepšinio čempionatus labiausiai mėgdavę vėliavomis puošti savo automobilius, šiemet sirgaliai rado naujų būdų, kaip išreikšti palaikymą nacionalinei rinktinei, puošdami ne tik save, bet ir kūdikius. O krepšinio rungtynių stebėjimo įpročiai nepakito – lietuviai saviškius aktyviai palaikė švęsdami Slovėnijoje įrengtuose lietuviškuose baruose, likę Lietuvoje rinkosi populiarius restoranus, dėl vėlyvų varžybų netgi pakoregavusius savo darbo laiką.   

Prekybos tinklo MAXIMA duomenimis, anksčiau pagrindiniu sirgalių atributu būdavo prie automobilių tvirtinamos vėliavėlės, o šiemet iš lentynų iššluoti beveik visi lietuviška simbolika pažymėti suvenyrai ir sirgalių atributika.

MAXIMA LT, UAB, Pramoninių prekių pirkimų departamento vadovas Dmitrijus Jurgelevičius sako, kad šiemet sirgaliai ypač įvertino asortimento naujoves. „Bene didžiausiu čempionato atradimu galima vadinti kūdikiams skirtus marškinėlius „Mano meilė Lietuva“, jų pardavėme visą užsakytą kiekį. Tai rodo, kad lietuvių sirgaliai ieško naujovių ir neįprastų būdų, kaip pasipuošti per krepšinio čempionatą. Gerokai išaugo ir kitos sirgalių atributikos – trispalvių kepurėlių, šalikų, marškinėlių – pardavimai, o štai vėliavėlės automobiliams po truputį užleidžia vietą naujovėms, jų pardavimai ženkliai sumažėjo“, - sako D. Jurgelevičius.

Lietuviai, žiūrintys krepšinį savo ar draugų namuose, liko ištikimi tradiciniams užkandžiams ir gėrimams – MAXIMA parduotuvėse vykstant čempionatui alaus pardavimai išaugo 18 proc., palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, populiariausias išliko šviesus alus. O bulvių traškučių čempionato metu parduota net ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Didžiausio Lietuvoje restoranų tinklo „Čili pica“ duomenys patvirtina, kad populiariausios prekės vykstant rungtynėms buvo alus ir sirgalių užkandžiai. „Šiais metais ypač didelio populiarumo sulaukė „alaus bokštai“ – penkių litrų alaus talpos, skirtos sirgalių grupėms. Jų čempionato metu pardavėme triskart daugiau nei įprastai. Kadangi daugelis rungtynių vyko vėlai vakare, sirgaliai mieliau rinkosi lengvus užkandžius, jų pardavimai išaugo penktadaliu“, - sakė „Čili pica“ marketingo departamento direktorė Olga Belova. Jos teigimu, vėlyvas rungtynių grafikas pakoregavo ir restoranų darbo laiką – dažnai jis buvo bent valandą pratęsiamas, kad susirinkę sirgaliai nepatirtų jokių nepatogumų.

Per šį čempionatą naujovių sulaukė ir Slovėnijoje krepšininkus palaikantys lietuvių sirgaliai. Jų patogumui bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ Slovėnijoje įrengė net keturias laikinas ambasadas-barus.

„Vietas „Švyturio“ ambasadoms derinome pagal tai, kad būtų kuo patogiau sirgaliams, kurie galėtų lengvai užsukti ir susiburti į vieną vietą. Pardavėme beveik 7 tūkstančius litrų „Švyturio“ alaus. Tai panašus kiekis, kaip ir 2007 metais Madride, kurie buvo taip pat labai sėkmingi šalies krepšiniui. Tą kartą Lietuvos rinktinė iškovojo bronzą, o mūsų barai veikė šalia dviejų didžiųjų arenų. Bet noriu pabrėžti, jog svarbiausia mums svečioje šalyje suburti lietuvių sirgalius į vieną vietą, mat „Švyturio“ barai čempionatų, olimpiadų metų užsienyje tikrai nėra atsiperkantys – tai gabenimo pirmyn – atgal, įrangos vežimo kaštai, mokesčiai barams bei kitos išlaidos. Mūsų pagrindinis tikslas buvo galimybė surinkti visus sirgalius į vieną vietą, kartu visiems traukti „Tris milijonus“, o po pergalės toli nuo tėvynės susidaužti lietuviško alaus taurėmis – tai neįkainojamas dalykas“, - komentuoja „Švyturio“ produkto vadovas Laimis Balčiūnas.

Šiemet Slovėnijoje „Švyturio“ ambasadose buvo prekiauta „Ekstra“ ir „Baltu“. „Slovėnai ypač pabrėždavo mūsų „Balto“ alaus išskirtinumą, nes vietinio kvietinio neturi“, - sako L. Balčiūnas.