Per rungtynes "Žalgiriui" padedantys savanoriai laiko neskaičiuoja

Niekam ne paslaptis, kad Europoje 2011-ieji metai Europos Sąjungos Tarybos buvo paskelbti neatlygintinos savanorystės metais. Šiuo sprendimu buvo norima įtraukti kuo daugiau piliečių į visuomeninę, socialinę, sportinę veiklą, padėti įgyti naujų įgūdžių, realizuoti save naujose srityse. Taip pat norima išsklaidyti mitus, jog už savanorystę yra mokamas atlyginimas, jog tai laiko švaistymas, iš kurio nėra pelnoma naudos bei kad savanoriais gali būti tik kareiviai.

Lietuva neliko nuošalėje: prieš keletą mėnesių buvo ratifikuotas savanorystės įstatymas, kuriame savanoriška veikla apibrėžiama, kaip „savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu“. Įstatymas nustatys savanoriškos veiklos ypatumus, principus ir organizavimo tvarką, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises bei pareigas, savanorių draudimo, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejus.

Savanoriškos veiklos įteisinimas – nevienintelis faktorius, pažymintis neatlygintinos savanorystės metus Lietuvoje. Mūsų šalyje intensyviai ruošiamasi vienam didžiausių renginių Europoje – 37-ajam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Šis čempionatas ypatingas tuo, kad šįmet jame dalyvaus net 24 komandos. Lietuvoje čempionatas bus surengtas antrą kartą. Rengiantis šiam įvykiui buvo pastatytos net kelios arenos. Viena jų – didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena Nemuno saloje, Kaune. Tačiau svarbiausia tai, kad renginyje talkins keli tūkstančiai savanorių, pasiskirstę po 6 Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį bei Alytų.

Viena populiariausių ir stipriausių Lietuvos krepšinio komandų Kauno „Žalgiris“ taip pat prieš kiekvienas rungtynes prašo savanorių pagalbos. Pakalbinome tris ilgaamžius „Žalgirio“ savanorius, kurie papasakojo apie savo patirtį, linksmus nutikimus ir atliekamus darbus.

Petras Dragūnas savanoriauja jau du metus ir sako, jog tikrai neketina nutraukti šios veiklos. Per tuos metus jis spėjo prisidėti prie kelių Lietuvos futbolo rinktinės namų rungtynių, Europos jaunučių ir jaunimo krepšinio čempionatų Kaune ir Vilniuje, nemažai Kauno „Žalgirio“, „Žalgirio“ dublerių ir KK „Kauno“ namų rungtynių.

- Ar daug sporto savanorių pažįsti? Kaip manai, ar ši savanorsytės rūšis yra pakankamai žinoma tautiečiams?
- Per įvairius renginius sutikau tikrai nemažai įdomių ir linksmų žmonių, tačiau bendraudamas su žmonėmis, kurie anksčiau nėra savanoriavę, susidariau įspūdį, kad tautiečiai nėra labai gerai informuoti apie savanorių veiklą. Šiais ES Tarybos paskelbtais savanorystės metais Sporto Savanorių Sąjungą aktyviai dalyvavo įvairiuose savanorystės mugėse, parodose ir tikrai pasistengė savo viešųjų ryšių sferoje, todėl manau, kad padėtis pasitaisys.

- Ką veikia sporto savanoris?
- Daug plika žiūrovo akimi nematomos veiklos: žiūrovų srautų priežiūra, skrajučių dalinimas, akcijų žiūrovams įgyvendinimas, transporto stovėjimo aikštelėse reguliavimas, krepšinio aikštelių valymas ir priežiūra rungtynių metu. Iš tikrųjų nėra disciplinos, ką privalo atlikti savanoris – tai priklauso nuo kiekvieno individualaus renginio, jo poreikių, situacijos ir organizatorių pageidavimų.

- Kokios sporto šakos pritraukia daugiausia savanorių? Kokiose jų mažiau?
- Natūralu, kad pagalbos niekada netrūksta Lietuvos rinktinės futbolo mačuose ir Kauno „Žalgirio“ Eurolygos batalijose, kadangi tai yra didelio masto bei populiariausių sporto šakų renginiai ir daugelis nori prisidėti, būti dalimi tokių renginių.
Kaip jau minėjau, pasirinkimas sporto šakų yra tikrai didelis, nuo badmintono ir žirgų sporto iki golfo ir sambo. Manau, kad šių sporto šakų renginiai, nors ir mažiau, bet visada pritraukia reikiamą skaičių savanorių, nes kiekvienas renginys yra savaip įdomus, tiesiog juose neprireikia tiek savanorių pagalbos, kiek jos reikia futbolo ar krepšinio mačuose.

- Kaip vyksta veiklos paskirstymas sąjungoje?
- Sporto Savanorių Sąjunga turi labai elementarią ir efektyvią veiklos paskirstymo sistemą: yra interneto forumas, kuriame užsiregistravę visi sąjungos nariai. Atsiradus naujam renginiui, forume sukuriama nauja tema, kurioje visi norintys savanoriauti tame renginyje savanoriai užsiregistruoja parašydami savo vardą ir pavardę.

- Ar sutinki, jog savanorystė – darbas už dyką?
- Pati sąvoka sako, kad savanorystė yra neatlygintina, bet aš manau kad savanoris už savo veiklą vis tiek visada gauna kažką atgal, kad ir kokia forma ta nauda būtų. Visko būna: ar tai kokį suvenyrą, ar pietus organizatoriai duoda. Galų gale, įdomiai praleidi laiką, susipažįsti su naujais žmonėmis, turi galimybę pabuvoti renginių užkulisiuose.

---

Kitas kalbintas savanoris – Šarūnas Stanionis – taip pat jau du metus savanoriauja „Žalgirio“ krepšinio klube. Vaikinas taip pat prisidės prie Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje, kur pagelbės media grupei. Jis taip pat yra savanoriavęs futbolo rungtynėse, maratone Vilniuje, 2009 metų 16-mečių krepšinio čempionate Kaune, pagelbėjo Kauno „Viči-Aisčių“ komandai pastarajame sezone.

- Šarūnai, gal gali papasakoti apie Sąjungoje vykstančias vakarones?
- Tokios vakaronės būna keletą kartų per metus. Į šiuos susirinkimus ateina daug Sąjungos narių: ir naujų, ir veteranų. Čia aptariame aktualius klausimus, praėjusius ir ateinančius renginius, renkame naują valdybą bei pirmininką.

- Gal galėtum daugiau papasakoti apie savo veiklą „Žalgiryje“?
- Dažniausiai padedu statant mašinas. Kartą prašėm, kad vairuotojas patrauktų mašiną į kitą vietą, bet jis atsisakė ir įjungęs atbulinį bėgį „pavėžino ant bagažinės“ vieną savanorį. Galime pasigirti privilegija vaikštinėti po Kauno sporto halę it po savo namus bei nemokamai stebėti rungtynes iš bet kurios vietos.

---

Andrius Palšauskas „Žalgirio“ savanoriu yra maždaug 1,5 metų. Dabar artimiausias vaikino planas – savanoriška veikla Europos vyrų čempionate Lietuvoje, kur jis padės VIP veiklos grupėje. Andrius sako, jog iš savanoriškos veiklos jis gauna daug naudingos patirties, susipažįsta su skirtingais žmonėmis, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir įgyja daug patirties.

- Papasakok, kokias pareigas atlieki padėdamas „Žalgiriui“?
- Dažniausiai padedu parkuoti automobilius. Čia, kaip bebūtų keista, nuotykių netrūksta: kartą teko atsisėsti net ant automobilio bagažinės, nes vairuotojas važiavo atbulas man ant kojų. Taip pat mus dažnai išplūsta necenzūriniais žodžiais, kai prašome statyti savo transporto priemones vienoje ar kitoje vietoje. Kartais prieš ar po darbo statant automobilius reikia padėti atlikti įvairius smulkius darbus halėje: sunešioti VIP asmenų kėdes, klijuoti numerius švieslentėje. Atsiranda įvairiausių darbų. Kartais jų būna visai nedaug, tad po visko galiu ramiai stebėti rungtynes.

- Kokių savybių reikia, kad taptum Sporto Savanorių Sąjungos nariu?
- Reikia būti draugišku, iškalbiu, nuoširdžiu. Labai praverčia užsienio kalbos. Ypač anglų. Reikalavimai nedideli, o nauda – milžiniška.

---

Keletą klausimų uždavėme VšĮ „Actio Catholica Patria“ jaunimo organizacijos vietinės savanorystės koordinatorei Almanei Pakrijauskaitei apie ES neatlygintinos savanorystės metus, naująjį įstatymą bei paprašėme palyginti savanorystę Lietuvoje ir užsienyje.

- Kokia nauda iš Europos savanorystės metų?
- Nauda ta, kad su savanorystės metais atėjo labai daug norinčių savanoriauti. Stebino ne tik gausa, bet ir aktyvumas, jaunų žmonių motyvacija. Padaugėjo viešų renginių, skirtų visuomenei, taip pat ir mums, kaip organizacijai, kur kartu gali dalyvauti ir savanoriai. Tai papildoma motyvacija jiems. Labai džiaugiuosi, kad ką tik buvo išleistas savanoriškos veiklos įstatymas. Jo dėka lengviau apibrėžti savanorystės idėją, savanorių bei organizacijų teises ir pareigas. Maža to, padidėjo ir visuomenės susidomėjimas – kas gi ta savanorystė? Šie metai padėjo išsivystyti pačiai savanorystės idėjai.

- Gal galėtum plačiau papasakoti apie savanorystės įstatymą Lietuvoje?
- Jis apibrėžia ne tik, kas yra savanoriška veikla, bet ir kokios tos veiklos yra. Taip pat savanorio bei organizacijos teises bei pareigas. Įstatyme rašoma apie savanorių draudimą, savanoriškos veiklos principus. Kai kurie dalykai yra kaip patarimai, todėl įstatymas yra lankstus, tačiau tai nereiškia, kad tai palengvina darbą ir supratimą apie savanorišką veiklą –  kyla ir klausimų, ir dvejonių, tokių kaip savanorio draudimas – kad organizatorius gali apdrausti savanorį, tačiau gali to ir nedaryti. Taip pat ir dėl išlaidų – gali kompensuoti, tačiau gali ir nekompensuoti. Vis dėlto, manau, kad tai yra puiki pradžia.

- Ar gali palyginti savanorystę kituose Europos šalyse ir Lietuvoje?
- Žinau apie savanorystę Europoje iš kitų žmonių pasakojimų – asmeniškai nesu su ja susidūrusi. Žinau, kad Europoje savanoriška veikla labiau organizuota, yra intensyvus darbas su savanoriais, patikimos garantijos. Lietuvoje savanorystė dar tik pradeda įsitvirtinti visuomenėje. Daug lemia visuomenės požiūris į savanorystę: kaip žmonės priima savanorius, ką apie juos mano, kokie stereotipai vyrauja.