Petrauskas prabilo apie Veličkos ateitį, Čanakas sezoną vadino nuviliančiu

LKL bronzos medaliais sezoną vainikavusio Klaipėdos „Neptūno“ treneris Gediminas Petrauskas po mažojo finalo kalbėjo apie komandos lyderio Arno Veličkos ateitį bei galimybes ateityje žengti į aukštesnį lygį, rašo "Delfi Sportas".

Tuo metu Panevėžio „Lietkabelio“ vairininkas Nenadas Čanakas po nesėkmingai pasibaigusios mažojo finalo serijos neslėpė nusivylimo ir savo komandos sezoną vadino nuviliančiu.

Priminsime, jog Šeštadienio vakarą G. Petrausko auklėtiniai Aukštaitijoje 91:82 (28:6, 22:16, 20:22, 21:18) palaužė Panevėžio „Lietkabelį“ ir laimėjo mažojo finalo seriją 3-1.

Maža to, uostamiesčio ekipa po septynerių metų pertraukos užlipo ant LKL nugalėtojų pakylos.

Iškovojęs bronzos medalius, Klaipėdos „Neptūnas“ savo trofėjų kolekciją papildė šeštuoju LKL apdovanojimu. Uostamiesčio klubas per istoriją yra iškovojęs du sidabro (2014 m. ir 2016 m.) bei keturis bronzos (2013 m., 2018 m., 2019 m. ir 2026 m.) medalius.

Tuo metu „Lietkabelis“ buvo pastarųjų trejų metų bronzinis prizininkas. Beje, tais pačiais 2019 m. „Lietkabelis“ pastarąjį kartą liko be medalių.

Po mažojo finalo triumfo G. Petrauskas neslėpė emocijų.

„Žinote, laimėti medalį... Atmosfera nuostabi. Rūbinėje tikrai jaučiasi ta euforija. Pačios rungtynės dabar jau lieka antrame plane“, – spaudos konferenciją pradėjo treneris.

41-erių strategas neslėpė, jog ši serija buvo be galo varginanti.

„Iš tikrųjų tai buvo sunki serija. Sveikinu „Lietkabelį“, jie tikrai nieko neatidavė lengvai. Šiandien buvo trys ar keturi momentai, kur galėjome juos nulaužti, bet trenerio Čanako komandos pasižymi tuo, kad bet kokioje desperatiškoje situacijoje kyla. To tikėjomės, to laukėme. Didžiausi sveikinimai mūsų žaidėjams ir atvykusiems fanams. Jautėme tokį stiprų užnugarį, kad tiesiog negalėjome šiandien pralaimėti“, – sakė G. Petrauskas.

– Kiek sudėtinga buvo po pralaimėto pusfinalio išlaikyti komandą motyvuotą kovoje dėl bronzos?

– Sezonas buvo ilgas. Bangavome, po Europos taurės pagavome duobę. Kai baigėsi Europos taurė, liko tik vietinės pirmenybės. Negaliu sakyti, kad trūko motyvacijos, bet žaidėjų koncentracija buvo kitokia. Ketvirtajame rate pridalinome labai daug taškų. Aišku, negaliu sakyti, kad tik mes juos išdalinome – kitos komandos irgi pasitempė, žaidė geriau. Mes kažkiek nusileidome.

Atkrintamąsias vis tiek prisiminsime su kartėliu. Faktas, kad „Juventus“ žaidė gerai, bet jie buvo septintoje vietoje, o mes buvome pusfinalio favoritai. Su tuo nesusitvarkėme.

Labai lengva būtų buvę komandai palūžti. Turėjome vos porą dienų pasiruošti pirmosioms rungtynėms su „Lietkabeliu“, o treneris niekada nežino, kokią reakciją gaus iš žaidėjų. Mes gavome nuostabią reakciją. Niekas nenuleido galvos.

Tai buvo banguotas sezonas, kuris vainikuotas medaliu. Ar norėjome daugiau? Tikrai taip. Ar darėme viską? Taip. Bet tikrai nenuvertiname bronzos. Tai nėra kasmetinis pasiekimas.

– Ar bronza prieš tokią komandą kaip „Lietkabelis“ turi papildomą skonį?

– Nežinau. Neturiu su kuo palyginti. Kaip žinote, tai mano pirmasis LKL medalis.

Dabar emocijų dar nėra daug. Atrodo, kad norime džiaugtis, bet esame visiškai išsisunkę. Visą sezoną jautėme spaudimą siekti kuo geresnių rezultatų.

Bet kokiu atveju šį medalį priimame kaip atlygį už sunkų darbą.

– Kaip vertinate Arno Veličkos sezoną?

– Arnas žino mano nuomonę apie jį. Aš tikiu, kad jis yra pasiruošęs žengti kitą žingsnį.

Reikia suprasti vieną dalyką – po rinktinės jis prisijungė prie mūsų ir po penkių dienų jau žaidė oficialias rungtynes. Įsivaizduokit, kiek laiko jis gyvena tokiu režimu.

Kartais duodame papildomą laisvą dieną, bet Arnas jos net nenori. Baigiame treniruotę, vyksta renginys arenoje, o jis eina į lauko aikštelę ir dar mėto į krepšį. Jis turi begalinį norą.

Man skaudžiausia matyti, kad sezono pabaigoje jis mus vis dar tempia į priekį būdamas praktiškai be jėgų. Arnui, Rihardui Lomažui ir Donatui – didžiausias ačiū. Bet ši pergalė nebuvo pastatyta tik ant jų. Visi žaidėjai pridėjo savo indėlį.

– Ar Arnas jau pasiruošęs Eurolygai?

– Mano žodžiai čia daug ko nelemia, bet aš tikrai tikiu, kad jis yra pasiruošęs kitam žingsniui. Jis turi ne tik talentą, bet ir išskirtinį darbštumą. Tokių žaidėjų nėra daug.

– Ką „Neptūnui“ reiškia ilgalaikė Europos taurės licencija?

– Mano darbas yra treniruoti komandą. Kol buvo kalbos, gausime ar negausime licenciją, aš galvojau tik apie sezono pabaigą. Manau, kad klubui tai labai padės žaidėjų pritraukime, santykiuose su rėmėjais ir ilgalaikėje vizijoje. O mes dabar pirmiausia pasidžiaugsime šiuo medaliu ir po to žiūrėsime, ką galime dėlioti kitam sezonui.

– Kiek šiandien švęsite?

– Jeigu atvirai, dabar jaučiasi emocinis nusėdimas. Išmaudė šampane, atsisėdi rūbinėje ir žiūri į vieną tašką. Bet žinau, kad laukia smagi kelionė į Klaipėdą. Girdėjau, kad mieste vyksta Žvagulio koncertas, o chebra labai norėtų išgirsti dainą „Klaipėda“. 

Tuo metu „Lietkabelio“ treneris N. Čanakas pirmiausia pasveikino varžovus su iškovotais bronzos medaliais ir pripažino, kad klaipėdiečiai buvo vertesni šios pergalės.

„Sveikinimai „Neptūnui“ su bronzos medaliais. Jie buvo geresnė komanda šioje serijoje. Leidome jiems atsikovoti daugiau kamuolių, mesti daugiau baudų metimų. Tokioje situacijoje negali tikėtis nieko gero. Jie nusipelnė šių bronzos medalių“, – kalbėjo serbas.

Vertindamas visą „Lietkabelio“ sezoną, 50-metis strategas neslėpė nusivylimo.

„Aš pasirinkau šiuos žaidėjus, aš juos treniruoju, aš sakau, kaip žaisti. Galiausiai mums nepavyko pasiekti to, ko norėjome. Šis sezonas buvo nuviliantis“, – teigė N. Čanakas.

Anot serbo, panevėžiečiams lemiamose bronzinės serijos rungtynėse pritrūko agresyvumo.

„Abi komandos šioje serijoje turėjo geresnių ir blogesnių atkarpų, tačiau šiandien buvome toli nuo savo agresyvumo. Tai buvo vienas pagrindinių dalykų, leidusių varžovams laimėti“, – pridūrė „Lietkabelio“ vairininkas.