Pirmąkart užsienyje dirbęs K.Maksvytis: gerai, kad klubo vadovai buvo kantrūs (interviu)

Jokios atsisveikinimo vakarienės ir gražių žodžių. Rusijos krepšinio klubas Permės „Parma“, kuriame dirbo trys Lietuvos treneriai ir rungtyniavo du mūsų šalies krepšininkai, išsiskirstė chaotiškai.

„Ne taip norėjosi atsisveikinti su komanda. Amerikiečiai jau tą pačią naktį turėjo iškeliauti. Todėl atsisveikinimas išėjo spontaniškas. Visi žinome situaciją, laikėmės karantino. Formaliai susirinkome, pasakėme kelis žodžius ir išsiskirstėme. Be jokio vakarėlio“, – Alfa.lt portalui pasakojo naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvą pasiekęs vyriausiasis ekipos treneris Kazys Maksvytis.

Visai Parmos lietuvių delegacijai – K. Maksvyčiui, asistentams Gintarui Kadžiuliui ir Deividui Rinkevičiui, krepšininkams Adui Juškevičiui ir Eigirdui Žukauskui – nekilo didelių problemų grįžti į gimtinę. Tiesioginių skrydžių į Lietuvą nebuvo, tad pasirinktas kelias per Kaliningradą. Klubas suorganizavo autobusą, kuris lietuvius nuvežė iki Panemunės, Lietuvos sieną „Parmos“ desantas kirto pėsčiomis.

Dvi savaites K. Maksvytis karantino sąlygomis gyvens šeimos bute Kaune. „Grįžau į Lietuvą, bet dar neturėjau galimybės nei apkabinti žmonos, nei vaikų, nei aplankyti mamos. Bet tokiomis sąlygomis geriau būti Lietuvoje nei kur nors užsienyje“, – sakė 42 metų specialistas.

Šis sezonas K. Maksvyčiui ypatingas tuo, jog po ilgų metų darbo Lietuvos komandose jis pirmą kartą stojo prie užsienio klubo vairo. Sutartį su Permės ekipa jis pasirašė dviem sezonams, tad rudenį vėl keliaus į Rusiją tęsti nebaigtų darbų.

Debiuto pradžia „Parmos“ ekipoje buvo košmariška: per septynerias rungtynes patirti šeši pralaimėjimai. Vėliau klubas įsivažiavo ir prieš sustabdant Vieningosios lygos varžybas jo auklėtiniai per šešerias rungtynes laimėjo 5 kartus. Tai leido Vieningosios lygos turnyre tarp 13 komandų pakilti į 8 vietą ir rimtai galvoti apie atkrintamąsias varžybas. Tačiau dėl COVID-19 viruso pandemijos Rusijos pirmenybės buvo nutrauktos.

Šį sezoną Permės ekipa spėjo sužaisti 18 rungtynių ir iškovoti 8 pergales. Prie tokio rezultato svariai prisidėjo abu klube rungtyniavę lietuviai: gynėjas A. Juškevičius vidutiniškai rinkdavo 14,5 taško (14 rezultatas turnyre) ir atlikdavo 5,1 rezultatyvaus perdavimo (9 vieta lygoje), o 204 cm ūgio puolėjas E. Žukauskas pridėdavo 10,3 taško ir 4,9 atkovoto kamuolio.

Alfa.lt su K. Maksvyčiu kalbėjosi apie pirmą jo sezoną užsienyje ir naują patirtį.

– Kaip priėmėte žinią, kad Vieningosios lygos čempionatas buvo baigtas anksčiau laiko?

– Tendencijos rodė, kad link to artėjama. Paskutinę savaitę taip ir treniravomės – viena koja aikštelėje, kita koja – lagaminuose. Todėl didelės staigmenos nebuvo. Žinoma, gaila dėl nebaigto sezono. Ypač dėl to, kad antroje jo pusėje mums sekėsi kur kas geriau.

– Jūsų komandos lietuviai aikštelėje buvo pastebimi – A. Juškevičius ir E. Žukauskas rinkdavo dviženklį taškų skaičių.

– Po Naujųjų metų laimėjome penkerias rungtynes iš šešių. Komandos žaidimas gerėjo, pagaliau atradome žaidėjus, optimalią sudėtį, krepšininkai pasveiko po traumų. Taip, tiek abu treneriai lietuviai, tiek abu Lietuvos krepšininkai svariai prisidėjo, kad komandos žaidimas gerėtų.

– Kaip komandos užsieniečiai reagavo į visa tai, kas vyko aplinkui?

– Kai klubo amerikiečiai sužinojo apie JAV prezidento raginimą amerikiečius grįžti į tėvynę, buvo kiek sutrikę. Jie klausinėjo apie susidariusią situaciją. Bet darėme taip, kaip ir kitos komandos. Žaidėjams sakėme, kad šie gali palikti klubą, bet tada negaus atlyginimo, nes sutartis bus nutraukta neįvykdžius jame numatytų sąlygų. Todėl mūsų legionieriai neišvyko.

– Gal klubo vadovai prasitarė apie dabartinę finansinę situaciją, apie tai, kas laukia kitame sezone?

– Jau buvau pradėjęs su vadovais kalbėtis apie žaidėjus kitam sezonui, jie irgi manęs to teiravosi. Žinoma, prieš tai pirmiausia pasitikslinau, ar galioja mano sutartis dar vieniems metams, nes situacija keičiasi kiekvieną dieną. Panašu, kad trenerių štabas nesikeis, tik vienintelis Deividas Rinkevičius neturėjo sutarties. Bet supratau, kad su juo jau buvo tariamasi.

O dėl komandos... Kiekvieną dieną situacija keičiasi. Iš pradžių rusai į koronaviruso plitimą žiūrėjo ne pro pirštus, bet paprasčiau – neva viskas eis ir praeis, Rusijos galbūt nekliudys. Visi tie dalykai Rusijoje prasidėjo vėliau nei Europoje. Iš pokalbių su klubo vadovais supratau, kad komandos biudžetas labai daug neturėtų keistis. Jei dalyvausime Europos taurės turnyre, jis gal net būtų didesnis. Didžiausio finansavimo sulaukiame iš valstybės, tad jei Rusija turės pinigų kultūrai ir sportui, viskas bus gerai. O jei bus taip, kaip planuojama kitose Europos šalyse, finansavimas gali nukentėti.

– Apie dalyvavimą Europoje dar ankstoka turbūt kalbėti?

– Pagal dabartinę turnyro lentelę mes tarp Rusijos komandų esame šešti. Sprendžiant pagal praėjusius metus, mums bent jau turėtų atitekti paskutinis FIBA Čempionų lygos atrankos etapas. Bet visa tai tik pasvarstymai. Laukiame Rusijos krepšinio federacijos patvirtintos komandų klasifikacijos, ko Vieningoji lyga nepadarė. Ji tik paskelbė, kad čempiono nebus. Reikės laukti žinių iš FIBA, kokiame turnyre mes dalyvausime.

– Kad ir koks sezonas išėjo dėl koronaviruso, jis jums turėtų būti įsimintinas vien dėl to, kad tai buvo pirmoji jūsų stotelė užsienyje. Kaip apibūdintumėte tokią patirtį?

– Sezonas buvo įvairus, ypač jo pradžia. Ji nebuvo svajonių pradžia. Gerai, kad klubo vadovai buvo kantrūs, nesikišo į mano darbą: nesiėmė manęs auklėti ir juo labiau – permainų esant tokiai situacijai. Padarėme kai kurias korekcijas tiek žaidime, tiek pakeisdami kai kuriuos krepšininkus. Turėjome neblogą komandą. Tik gaila, kad sezonas taip pakrypo. Mums apetitas užaugo ir sezono pabaigoje pradėjome galvoti ne tik apie atkrintamąsias varžybas, bet ir apie galimybę užlipti dar aukščiau ir patekti į tolesnį atkrintamųjų varžybų etapą.

O mano tokią patirtį užsienyje palengvino tai, kad turėjome lietuvių ir krepšininkų, ir trenerių. Padėjo ir tai, kad žinome rusų mentalitetą, kultūrą. Sezonas buvo įdomus. Įgijau patirties, kurią galėčiau panaudoti ateityje.

– Jūs sutartį buvote pasirašęs dvejiems metams. O kaip dėl Juškevičiaus ir Žukausko?

– Jų sutartys baigiasi šiemet. Teko kalbėti su klubo vadovais. Lietuviai yra vieni iš tų komandos krepšininkų, su kuriais – aš to labai norėčiau – klubas pratęstų sutartis. Manau, Permės ekipos vadovai tai ir bandys padaryti.

– Ar pykstate ant klubo šeimininkų, kad jie neleido jums tapti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu?

– Buvau tik pasirašęs sutartį, sezono pradžia buvo nekokia. Tai atrodo kaip logiškas jų sprendimas. O rinktinė, kad ir kaip norėjau joje būti, atsirado po to. Prieš pasirašant sutartį su klubu sąlygų dėl rinktinės nebuvo įtraukta. „Parmos“ vadovų poelgį suprantu.

– Jau balandis, o darbo nebelikę. Pagalvojote, kokiais rankdarbiais užsiimsite iki kito sezono?

– Kaip ir kiekvienas sporto aplinkos žmogus mėgstu aktyvų poilsį: važinėti dviračiu, pažaisti futbolą, tą patį krepšinį, kol nenusibosta sezono metu.

Turėjau planų baigti sezoną Rusijoje. Turėjau planų vėl nuvykti pasitobulinti į NBA vasaros lygą, kurioje buvau pernai. Visi planai keičiasi. Šis sezonas jau sugadintas. Būtų gerai, kad nesusigadintų ateinantis sezonas. Kad komandos, nors galbūt ir ne tokiais kaip šiemet biudžetais, jį pradėtų laiku.

Dabar nebeliko vasaros atostogų planų. Jei ir atostogausiu, tai Lietuvoje. Dabartinis planas paprastas – išgyventi, atlaikyti karantiną, o tada bus matyti.