Pirmasis J.Valančiūno treneris: už pokštus buvome griežtai nubaudę (J.Valančiūno interviu, Š.Sakalausko komentaras)

Birželio 16-18 dienos Vilniaus krepšinio mokykloje (VKM) vyko nemokama Jono Valančiūno stovykla, skirta 1998-1999 m. gimimo vaikams. Stovykloje patarimus ir pamokymus dalino ne tik NBA klubo Toronto „Raptors“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės vidurio puolėjas, bet ir gerai žinomi specialistai.

Tarp jų buvo VKM direktorius Šarūnas Sakalauskas, treneris Gintautas Regina, treniravęs J. Valančiūną, Darius Maskoliūnas, Steponas Babrauskas ir pirmoji 22-ejų aukštaūgio trenerė Sinilga Bartaševičiūtė.

G. Regina: Jonas - fizinių parametrų pike

„Mano auklėtinis J. Valančiūnas paprašė padėti organizuojant stovyklą, o ir man pačiam juk įdomu padirbėti su jaunimu, pasižvalgyti į atvykusius kitų miestų žaidėjus, pasidalinti patirtimi“, - sakė G. Regina.

Didžiuodamasis savo garsiuoju auklėtiniu G. Regina prisiminė ir pirmuosius Jono metus Vilniaus krepšinio mokykloje.

„Atvažiavo Jonas į Vilnių būdamas 14 metų. Jo ūgis buvo apie 204 cm. Buvo laikomas aukštu ir buvo matyti, kad dar turi potencialo augti. Nors kūnas nors buvo laibas, trūko raumenyno, bet fizinių galimybių augti tikrai turėjo.

Jonas pasižymėjo darbštumu, imlumu informacijai, greitai įsisavindavo mokomąją medžiagą, apskritai dirbti su juo buvo smagu, nes žmogus tiesiog buvo motyvuotas, žinojo, ko atvyko į Vilnių. Su tokiu žaidėju lengva dirbti.

Kartą mes su „Lietuvos ryto“ klubo vadovybe nubaudėme Joną, kai jis su savo draugais iškrėtė pokštų, kurių aš nenorėčiau minėti, ir nusprendėme išbraukti jį iš komandos, besiruošiančios jaunimo Eurolygos atrankos varžyboms.

Už savo išdaigą jis neteko galimybės vykti į Eurolygos čempionatą. Bausmė buvo griežta, bet, manau, pamokanti. Skausmingai bausmę išgyveno, neabejoju, kad tuo metu stipriai pyko ant manęs, o dabar, galvoju, tikrai pasakytų, jog sprendimas buvo teisingas.

Nedaug laiko praėjo, kai žaidė „Lietuvos ryte“. Tuomet dažnai matydavomės, o dabar nesimatėme jau porą metų - žaidėjas stipriai pasikeitęs, sutvirtėjęs, įžengęs į tą amžių, kai visi fiziniai parametrai yra pike.

Manau, kaip žaidėjas jis yra susiformavęs ir, be abejo, malonu matyti, kad neapsiriboja tuo, ką turi šiandien, o toliau kelia meistriškumą, pats dalyvavo Hakeemo Olajuwono stovykloje kaip vidurio puolėjas, tad smagu, kad žaidėjas nori tobulėti ir siekti aukštesnių rezultatų“,- savo prisiminimais ir įspūdžiais apie J. Valančiūną dalijosi treneris.

Š. Sakalauskas: tai neįkainojamos pamokos Lietuvos vaikams

„Šios stovyklos formatas geras. Vaikai nuosekliai mokomi, treneriai turi gerą galimybę pabendrauti, pasidalinti krepšinio žiniomis. Tai Jono nuopelnas“, - sakė Š. Sakalauskas.

Pasakodamas apie J. Valančiūną krepšinio specialistas teigė, kad išryškėjo Jono Valančiūno stilius, o žiūrint į šį žaidėją aiškiai matyti, kad jis atlieka savotiškus judesius ir toliau nuo krepšio, ir po krepšiu.

„Jis labai profesionalus, o kartu ir labai šiltas jaunas žmogus: nori padėti vaikams, dalintis žiniomis, savo požiūriu, bendrauja su vaikais ir praleidžia treniruočių dienas kartu.

Pagirtina, kad jaunas žmogus skiria tiek daug savo laiko bendravimui su vaikais, kurie sieja būsimą karjerą su krepšiniu, ir jis pats nepamiršta savo mokyklos.

Labai gražus jo dėmesys pirmajai trenerei yra pagirtinas ir tikrai pamokantis daugeliui krepšininkų, juk pirmasis treneris gyvenime yra labai svarbus.

Vienoje iš treniruočių žaidėjai mokėsi Jono judesių, kuriuos jis pats demonstravo ir paaiškino: vidutiniu atstumu nuo krepšio, po krepšiu. Aptarėme planą ir jį įgyvendinome, tai rodo tikrai rimtą jauno žmogaus požiūrį į siekiančius tobulėti krepšininkus ir norą jiems padėti. Jono elgesys tikrai mandagus, šiltas ir dėmesingas. Tai neįkainojamos pamokos Lietuvos vaikams. Ir visa tai - nemokamai“, - pasakojo specialistas.

Pokalbis su J. Valančiūnu

– Kaip sekasi grįžus namo iš Kanados?

– Gerai sekasi, malonu grįžt namo, malonu pabūt su artimais žmonėmis. Esu grįžęs jau pusantro mėnesio. Jaučiuosi atsigavęs, viskas tvarkoj, aš jaunas žaidėjas, dar nereikia 4 mėnesių atsigauti.

– Kaip sekėsi sezonas Toronte? Ar jautiesi gerokai patobulėjęs?

– Kiekvieną kartą, kai išbėgi į aikštelę, išmoksti kažką nauja, kažką sau gauni, tai normalu, tikrai sezonas buvo geras ir komandai, tai dabar viltys sudėtos į kitą sezoną, kad jis nebūtų prastesnis.

– Prieš ką buvo sunkiausia gintis žaidžiant NBA?

– Prieš Nikolą Pekovičių iš Minesotos „Timberwolves“, jis fiziškai labai stiprus žaidėjas, labai gerai sudėtas, tikrai geras žaidėjas.

– Ar žaidžiant kiek kitokį krepšinį NBA nei europietiškas sunku persiorientuoti?

– Yra skirtumas, bet vis tiek reikia paimt kamuolį ir įmest į krepšį, yra taisyklių skirtumų, stilius galbūt kitoks, bet krepšinis yra krepšinis.

– Kaip kilo idėja organizuoti krepšinio stovyklą Vilniaus krepšinio mokykloje?

Kilo mintis, kad tiesiog reikia pradėt veikt, ne tik pačiam, bet ir kažkokį pospyrį duoti vaikams, motyvuoti juos kažkaip. Manau, radom bendrą kalbą, kad stovykla tam yra idealus būdas, tai malonu, kad Vilniaus krepšinio mokykla padėjo ir Vilniaus krepšinio mokyklos direktorius Šarūnas Sakalauskas, Steponas Babrauskas, treneriai Gintautas Regina, Darius Maskoliūnas, Nijolė Bartasavičiūtė. Malonu, kad jie sutiko dalyvauti ir padėt, tai ir vaikams paskata tobulėti, siekti tikslų. Gal netaps visi profesionaliais krepšininkais, bet kuo labiau spaudi, tuo labiau jie nori tobulėti, nori kažko išmokt ir nori būt žinomi krepšininkai.

– Kaip vertini vaikų žaidimo lygį tada, kai pats žaidei Vilniaus krepšinio mokykloje ir dabar?

Lygis auga, nes atsiranda naujos technologijos, nauji treniravimo būdai, gerai apmokyti treneriai, kurie daugiau visko išmano, juk krepšinis nestovi vietoj, auga tiek trenerių, tiek paties krepšinio lygis, nors jis nebuvo prastas ir kai aš žaidžiau šioje mokykloje.