Pirmiausia gelbėjimo ratas Kaunui bus mestas Žalgirio arenos infrastruktūrai

Seimui bedėliojant kitų metų biudžeto eilutes, Kaunas taip pat gali tikėtis finansinių injekcijų. Pirmiausia gelbėjimo ratas bus mestas Žalgirio arenos infrastruktūrai.

Kauno valdžia jau spėjo pasigirti, kad Vyriausybė skirs 20 mln. litų dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelei šalia Žalgirio arenos pastatyti.

"Atrodo, kad teks skirti, kitaip nebus. Nesinori prarasti Europos vyrų krepšinio čempionato", – išsitarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Be šios techniniame projekte numatytos aikštelės arena negalės funkcionuoti.

Automobilių aikštelės statybai reikalinga suma bus numatyta Valstybės investicijų 2011–2012 m. programos projekte. Tiesa, apie 2 mln. litų tikimasi gauti iš Susisiekimo ministerijos Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos. Miesto savivaldybė aikštelei įrengti skiria 5 mln. litų skolintų lėšų. Kauno pramogų ir sporto rūmus Vyriausybė yra paskelbusi nacionalinės svarbos objektu.

Kitiems Kauno objektams tokio dydžio sumų iš valstybės biudžeto vargiai begalima tikėtis. K.Glaveckas neslepia, kad Seimo nariai yra pateikę daug siūlymų, tačiau kuriems iš jų bus pritarta, prognozuoti nedrįsta. "Gruodžio 7 d., po antrojo biudžeto svarstymo, bus galima pasakyti tiksliau ir aiškiau. Jeigu aš dabar ką nors pasakysiu, o taip nebus, liksiu kaltas", – šypsojosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Seimo narių siūlymai bus perduoti Vyriausybei, o ministerijos pagal savo kuruojamas sritis spręs, kam skirti pinigų. "Ministras, kuriam priklauso tam tikra sfera, ir jo žinyba geriausiai žino situaciją, kam ir ko labiausiai reikia. Pagal ministerijų programas, jeigu yra pinigų ir siūlymas atitinka visus kriterijus, objektas ir bus pristatytas", – lėšų skyrimo tvarką aiškino K.Glaveckas.

Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, skirstant biudžeto lėšas bus laikomasi principo užbaigti tęstinius ir svarbius projektus, tačiau nepradėti naujų. "Tęstiniuose projektuose liko daug mokyklų. Jos gaus lėšų. Dėl naujų projektų dar reikės palaukti Vyriausybės pozicijos", – aiškino K.Glaveckas.

Nors galutinis lėšų paskirstymas bus ministerijų rankose, Kaune išrinkti Seimo nariai teikia siūlymus, kokiems Kauno objektams reikėtų valstybės finansavimo. Kai kurie politikai siūlo, užuot finansavus objektus Šakiuose, Varėnoje, Šiauliuose, geriau lėšas skirti Kauno mokykloms ar gydymo įstaigoms.