Pirmieji LKL čempionai: žiede slypi pasididžiavimas (legendų komentarai)

Darius Maskoliūnas yra vienas iš 14 pirmo LKL sezono čempionų, siekiantis titulo ir jubiliejiniame, 25-ajame sezone.

Dabar „Žalgirio“ trenerio pareigas einantis D. Maskoliūnas 1994-aisiais su „Žalgiriu“ tapo debiutinio LKL sezono nugalėtoju, ir iki šiol pamena, kaip laukė pirmo karjeroje čempiono žiedo.

„Atsimenu, kad laimėjome, šventėme, tačiau visi labai laukėme uždarymo, kad pamatytume tą čempionų žiedą, – prisiminė D. Maskoliūnas. – Pamenu, kad abiejų komandų žaidėjų pirštus matavo, ant kurio piršto, kokį žiedą. Ryškiausi pirmojo sezono prisiminimai susiję būtent su pirmuoju žiedu. Tai buvo labai įdomu.“

Nuo lygos įkūrimo prabėgo ketvirtis amžiaus, tačiau pirmojo LKL finalo dalyviai puikiai prisimena debiutinį lygos sezoną, organizacijos pirmuosius žingsnius bei gaubusią nežinomybę.

„Tai buvo savotiškas išbandymas. Kas čia bus? Ko laukti?“, – prisiminimais dalijosi žalgirietis Algirdas Brazys.

„Visiems buvo viskas įdomu, nauja lyga, niekas nematyta, – pasakojo tuomet „Atleto“ garbę gynęs Saulius Štombergas. – Šarūnas Marčiulionis šiai lygai įkūrimo pagrindu davė labai daug. Tai buvo didelis šuolis į priekį, daug žaidėjų galėjo žaisti, jų meistriškumas ėmė kilti. Organizacijos lygis kasmet kilo, tačiau reikėjo nuo kažko pradėti.“

Pirmajame LKL sezone žaidė 10 komandų, iš kurių net 5 buvo iš Kauno. Būtent šio miesto derbis vyko ir pagrindinėje sezono serijoje – kovoje dėl čempionų žiedų, kurioje santykius aiškinosi „Žalgiris“ ir „Atletas“.

Finalo seriją nuspręsta žaisti tuo metu geriausioje šalies krepšinio salėje – Kauno sporto halėje. Mūšiai tarp stipriausių Lietuvos komandų keldavo didžiulį ažiotažą, o halė būdavo sausakimša.

„Turėjome savų sirgalių būrį, tačiau „Žalgirio“ gerbėjų gretos buvo gausesnės, – prisiminė tuomet „Atleto“ garbę gynęs S. Štombergas, vėliau karjeros aukštumų pasiekęs ir su „Žalgiriu“. – Mūsų klubas tik kūrėsi, tad mus palaikydavo jaunimas, studentai. Rungtynės susilaukdavo Lietuvoje didelio susidomėjimo, žmonės laukdavo ir galvodavo, ar „Žalgiris“ sugebės atsilaikyti. Tai buvo didžiausias įdomumas.“

Tuomet „Atletą“ į priekį vedė ambicingas ir perspektyvus jaunimas: 20-metis S. Štombergas, vos 18-os sulaukęs Žydrūnas Ilgauskas bei 23-ejų Darius Sirtautas.

„Didelio atotrūkio tarp komandų tuomet nebuvo,  – prisiminimais dalijosi tuometinis žalgirietis D. Maskoliūnas. – „Atletas“ buvo gerai sukomplektuotas, juos rėmė Zigmas Petrauskas, tad jie buvo ir finansiškai stiprūs ir turėjo gerų žaidėjų. Pamenu, kad reguliariajame sezone sykį jiems pralaimėjome.“

Pralaimėjimas „Atletui“ reguliariajame sezone buvo vienintelė to sezono „Žalgirio“ nesėkmė iki pat finalo serijos. O tuomet – šaltas dušas jau pirmajame susitikime.

Daugkartiniai Lietuvos čempionai patyrė nokdauną, o didžiausią smūgį jiems sudavė S. Štombergas. Perspektyvus puolėjas pelnė 27 taškus, atkovojo 12 kamuolių, blokavo 4 metimus ir surinko 31 naudingumo balą. Beveik tiek, kiek visa „Žalgirio“ komanda – 40.

„Žalgiris“ pralaimėjo rezultatu 51:69, o tai privertė suklusti ekipos veteranus. Vienas vyriausių komandos žaidėjų 32-ejų A. Brazys po pralaimėjimo nukeliavo tiesiai pas trenerį estą Jaaką Salumetsą bei išdėstė, kas negerai su komandos žaidimu.

„Iki finalo žygiavome užtikrintai, tad pralaimėjimas buvo savotiškas smūgis. Buvome šoke, – pasakojo A. Brazys. – Aš buvau veteranas, o pirmajame susitikime nežaidžiau išvis. Visgi kaip vyresnis jaučiau teisę pasisakyti.

Labai gerbiau tuometinį strategą J. Salumetsą, nepykau, kad neleido žaisti. Tačiau nuėjau pas jį ir pasakiau, kad mes neturime teisės pralaimėti. Pasakiau, kad jei žaidėjai nėra nusiteikę žaisti, nesistengia ir nesupranta, kas tai yra finalas, tuomet ne tie krepšininkai turi būti aikštelėje.

Treneris sureagavo ir kitose rungtynėse mane išleido net į starto penketą. To nesitikėjau.“

Galbūt sutapimas, tačiau „Žalgirio“ variklis po truputį ėmė kurtis. Antrajame serijos mače – sunki pergalė, tačiau trečiose ir ketvirtose rungtynėse varžovai buvo sudoroti be didesnių problemų.

„Žvelgiant į praeitį, tai „Žalgiris“ žinojo kaip žaisti rimtas rungtynes, o aš, Ž. Ilgauskas, D. Sirtautas, R. Vaišvila – mes buvome jaunesni, mums tiesiog trūko patirties. Visgi šis sezonas padėjo gerus pamatus profesionaliai karjerai“, – sakė S. Štombergas.

Žalgiriečiai turėjo sunkiai sustabdomą jėgą po krepšiu. G. Einikis buvo antras rezultatyviausias bei naudingiausias lygos krepšininkas, su kuriuo problemų turėjo visos komandos.

„G. Einikis buvo vienareikšmiai geriausias „centras“ Lietuvoje. Be jokių abejonių. Tai buvo didžiulė ir sunkiai sustabdoma jėga, turintis patirties bei esantis pačiame jėgų žydėjime“, – komandos draugo pajėgumą įvertino D. Maskoliūnas.

Pirmaisiais LKL čempionais tapę žalgiriečiai sulaukė išskirtinio apdovanojimo – pabodusius medalius pakeitė nauji čempionų žiedai. O tai kėlė išskirtinį susidomėjimą tarp žaidėjų.

 „LKL sekdami NBA pavyzdžiu sugalvojo padaryti čempionų žiedą. Tai visus labai intrigavo, –  sakė A. Brazys. – Čempionų žiedas buvo postūmis į priekį. Tai iki šiol yra kažkas neįtikėtino, turėdamas žiedą jauti didžiulį pasididžiavimą. Turiu 7 LKL čempionų žiedus. Bet kurį paėmęs jaučiu jėgą bei suprantu, kiek daug darbo ir triūso į jį sudėta.“

Pirmųjų LKL čempionų sudėtis: Algirdas Brazys, Arūnas Visockas, Vaidas Jurgilas, Erikas Bublys, Tauras Stumbrys, Gintautas Šivickas, Darius Lukminas, Romanas Brazdauskis, Gertas Kullamae, Darius Maskoliūnas, Gintaras Einikis, Kęstutis Marčiulionis, Kęstutis Šeštokas, Gintaras Staniulis.