Pirmuosius kandidatus "atkabinęs" D.Adomaitis: tokie sprendimai yra patys bjauriausi

Dainiui Adomaičiui teko priimti pirmąjį nemalonų sprendimą šią vasarą. Su asistentais pasitaręs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris nusprendė atsisakyti trijų žaidėjų – Ado Juškevičiaus, Gyčio Masiulio ir Martyno Echodo.

Po pergalės prieš Suomiją savo sprendimą paskelbęs strategas aiškino, jog taip buvo nuspręsta dėl bendro paveikslo, kuris nacionalinėje komandoje piešiamas prisijungus ekipos lyderiams – Jonui Valančiūnui ir Domantui Saboniui, rašo Alfa.lt.

„Tai yra viso mūsų trenerių kolektyvo sprendimas. Treneriui tokie sprendimai visuomet yra patys sunkiausi ir bjauriausi. Visi žaidėjai, kurie atvažiuoja į rinktinę, dirba fantastiškai, įdeda maksimalias pastangas, o jiems gali tik padėkoti. Bet, galiausiai, žiūrime į bendrą paveikslą, kurį norime turėti prisijungus Domui ir JV. Labiau tame paveiksle matome tuos žaidėjus, kurie lieka“, – aiškino D. Adomaitis.

Kalbėdamas apie pačias rungtynes, kuriose lietuviai iškovojo pirmąją pergalę 80:60 nugalėdami Suomiją, D. Adomaitis išskyrė tiek pozityvius, tiek negatyvius mačo aspektus.

„Pirmiausia, ačiū sirgaliams, kurie užpildė areną ir davė fantastišką palaikymą. Po gerų momentų jautėsi tas „dopingas“, mūsų energija tarsi padvigubėjo.

Kalbant apie rungtynes, tai faktas, kad buvo daug noro ir pastangų, o tai šiai dienai yra geriausias dalykas. Dėl kokybės, tai kur gynyboje, kur norėjome keistis, o kur nesikeisti, įvyko klaidų. Visgi tai yra normalu. Puolime buvo situacijų, kuriose turėtume varžovus nubausti taškais arba išprovokuotomis pražangomis, tačiau padarome klaidas.

Kitas dalykas – kokybė ir išpildymas. Truputį perskubame, neišlaukiame. Kažką ir pamirštame, kažkas kažkur pavėluoja.

Bet tai yra normalu. Labiausiai džiugina žaidėjų noras ir atsidavimas. Kaip matėme, trečiojo ketvirčio pradžioje mus į priekį pastūmėjo gynyba, o tai yra labai geras vaizdas“, – sakė rinktinės strategas.

– A. Juškevičius labiausiai, ko gero, konkuravo su Roku Giedraičiu, kuris kol kas daugiausiai rungtyniauja antrojoje pozicijoje. Kaip jam sekasi?

– Taip, mes norime turėti tokį išreikštą snaiperį-metiką ir Rokas toks yra. Jis ir ALBA komandoje rungtyniaudamas tą darė, o čia, turėdami du „didelius“, planuojame taip žaisti. Rokas ir antroje, ir trečioje pozicijoje yra labai tinkamas, jis gali žaisti per abi pozicijas.

– Kas nutiko Mantui Kalniečiui, kad jis nebegalėjo baigti rungtynių?

– Paprasčiausiai dėl didelio noro jam suspazmavo raumenį. Gydytojai sakė, kad viskas gerai. Salėje turėjome tik penkias treniruotes kartu, tas vienas rungtynes su ispanais, tačiau bendrą paveikslą iš to, kaip žaidžiame be Domo ir JV, jau turėjome. Mantas visur dalyvavo, tad tai yra nuovargio pasekmė.

– Kaip sekasi į žaidimą įvesti Domantą Sabonį?

– Šiose rungtynėse norėjome, kad jis žaistų penktoje pozicijoje ir pasižiūrėtų keletą situacijų ir žaidimo elementų iš tokių atvejų. Faktas, kad jis prisijungęs turėjo tik vieną treniruotę. Momentais buvo vėlavimo arba broko perdavimuose. Tačiau šiose situacijoje visa tai yra normalu. Buvo ir gerų momentų, buvo ir tokių, kuriuos dar reikia taisyti. Tam turėsime treniruočių.

– Penktojoje pozicijoje bandėte ir Paulių Jankūną. Kaip jam sekėsi rungtyniauti šiame vaidmenyje?

– Manome, kad kartais turėsime prisitaikyti ir prie priešininkų, o kartais ir nubausti varžovus. Turime dalį derinių, kai planuojame su juo žaisti penktoje pozicijoje. Turime tai šlifuoti treniruotėse, o šiandien buvo tokios rungtynės, kai galėjome tai išbandyti.

– Kaip į žaidimą sekasi įsilieti Arnui Butkevičiui?

– Labai gerai. Manau, labai svarbu yra tai, kad „roliniai“ žaidėjai išėję į aikštę trumpam laikui darytų skirtumą. Jie turi įnešti indėlį – ar tai būtų gynyba, ar puolimas, kad ir ko komandai tuo metu reikia. Arnas kol kas tose dvejose rungtynėse savo vaidmenį atliko puikiai.