Po 14 metų vėl tą patį varžovą starte sutinkantis Valančiūnas žvelgia į ateitį: svarbiausia data – rugsėjo 14-a

Jonas Valančiūnas 2011 metų rugpjūčio 31-ąją oficialiai debiutavo Lietuvos rinktinėje namuose vykusiame Europos čempionate. Debiutinis mačas tuomet vyko prieš Didžiosios Britanijos rinktinę. Dabar, prabėgus 14 metų, JV stoja jau prie šešto savo Europos čempionato starto linijos. Čia ir vėl laukia britai, rašo Krepšinis.lt.

Debiutinėse rungtynėse 2011 metais Jonas per 4 minutes niekuo nepasižymėjo, o jam esant aikštėje britai rinko daugiau taškų už lietuvius. Pergalę 80:69 tuomet vis tiek šventė Kęstučio Kemzūros treniruota Lietuvos komanda.

„Kokia istorija graži“, – šypsodamasis prisiminė J. Valančiūnas, paklaustas apie pirmąsias oficialias rungtynes. „Kas buvo, pražuvo, reikia žiūrėti, kas bus rytoj. Gražūs prisiminimai gerai, bet čia reikia kažką naujo sukurti.“

Paklaustas, ar 19-metis Jonas būtų pagalvojęs, kad žais jau šešiuose Europos čempionatuose, krepšininkas buvo nuoseklus.

„Nežinau, vėl grįžtame prie to pačio, kad labai sunku prisiminti. Tai buvo jau prieš 14 metų, sunku prisiminti, kas buvo to 19-mečio galvoje. Esu, kur esu, koncentruojamės į komandą, o ne į kažkokius prisiminimus ar pasiekimus.“

Lietuvos rinktinė pirmadienio vakarą atvyko į Tamperę ir antradienį surengė pirmąją treniruotę ant „Nokia Arena“ parketo. Kokie pirmieji J. Valančiūno įspūdžiai?

„Ne įspūdžių rinkti suvažiavome, o daryti darbą, kurį turime įvykdyti“, – aiškiai reziumavo JV.

Pirmose čempionato rungtynėse, pasak Jono, svarbiausia – neprarasti koncentracijos.

„Neperdegti, susikaupti, vertinti varžovus, padaryti namų darbus – daug detalių, kurias turime padaryti ir atsinešti į rungtynes. Sugebame tą padaryti ir padarysime“, – kalbėjo jis.

Apibūdindamas artėjančius varžovus, J. Valančiūnas pabrėžė, kad britai žaidžia laisvą, dinamišką krepšinį.

„Greita, bėganti, nėra išreikštų pozicijų. Negaliu pasakyti, kad žaidžia chaosą, bet nėra labai prognozuojama komanda. Visi gali įmesti, bėgti, turime būti pasiruošę greitam ir nekontroliuojamam žaidimui.

Nėra, kad kažkas iš jų išsiskirtų. Yra metikų, kurie pataiko geriau, yra didelių, kurie rolina geriau. Jų žaidimas panašus, nėra išreikštų pozicijų, turime pasiruošti keistis, susitvarkyti gynybą, po to ir puolimas ateis.“

Nors metraščiai byloja, kad Didžioji Britanija Europos čempionate nelaimėjo nė vienų rungtynių jau 12 metų, J. Valančiūnas apie varžovų nuvertinimą kalbėti nenori.

„Manau, kad nebėra autsaiderių ar komandų, prieš kurias galėtume atsipalaiduoti. Kiekviena komanda žino, kaip žaisti, turi kažkokį savo braižą, turime įvertinti ir pasiruošti. Turime nenuvertinti ir savęs, žinoti, ką galime.“

Šių metų Lietuvos rinktinėje net šeši žaidėjai debiutuoja Europos čempionate, bet, pasak Jono, papildomo padrąsinimo jiems nereikia.

„Visi turi patirties, ne pirmą vasarą žaidžia krepšinį. Yra naujų pavardžių, bet manau, kad jie turi patirties klubiniame krepšinyje ir nereikia sakyti, kokios svarbos yra šis turnyras. Dabar kiekvienas mačas reiškia labai daug.“

Paklaustas apie kolegas centrus – Mareką Blaževičių ir Lauryną Birutį – J. Valančiūnas išsakė tik gerus žodžius.

„Vyrai puikūs, sunkiai dirba, priima iš trenerių pastabas, koreguoja ir stengiasi pagerinti žaidimą. Alkani bičai, kurie nori būti produktyvūs aikštelėje, ko daugiau reikia.

Čia nebėra ego, kas geresnis, kas blogesnis, visų reikia, visi turime palaikyti vienas kitą ir varyti į priekį. Per treniruotes ar draugiškas rungtynes pataisydavome, padėdavome vienas kitam, turime likti tokie patys.“

JV yra rezultatyviausias iš visų šiuo metu čempionate žaidžiančių žaidėjų, tačiau šiam faktui reikšmės nesuteikia.

„Ne asmeninių rekordų vaikytis atvažiavome ar žiūrėti, kas įmetęs daugiau taškų. Rugsėjo 14 dieną bus svarbiausia data – lipti ant pakylos arba ne, žiūrime į ją. Žiūrime, kaip padaryti, kad komandai būtų geriau. Aišku, smagu būti įvertintam, bet didysis tikslas – komandinis pasiekimas.“

Treniruotės pabaigoje JV laimėjo rinktinės metimų iš aikštės vidurio konkursą. Ar už pataikytą tolimą metimą laukia koks nors prizas?

„Unguriai iš Antano“, – nusijuokė rinktinės kapitonas.