Po motinystės atostogų – nauja karjera

Krepšininkėms sugrįžti į aikštę po motinystės atostogų reiškia tą patį, kaip antrą kartą pradėti karjerą. Taip jaučiasi ir Lietuvos rinktinės žaidėja Irena Vizbarienė.

Skauda raumenis

Palangoje vykstančioje Lietuvos moterų rinktinės stovykloje Irena Vizbarienė (buvusi Baranauskaitė) išsiskiria ne tik ūgiu (196 cm). Kartu su Lina Brazdeikyte vidurio puolėja yra vienintelės rinktinėje likusios 1997 metų Europos čempionės. Į nacionalinę komandą ji grįžta po motinystės atostogų.

Praėjusį sezoną dėl malonių motinystės džiaugsmų praleidusi I.Vizbarienė gruodžio mėnesį pagimdė dukrą Rugilę. Nepraėjus 8 mėnesiams, aukštaūgė "Kauno dienai" sakė jau pasiilgusi krepšinio, bet pripažino, kad lengvo sugrįžimo nesitiki.

"Krepšinio abėcėlės taip greitai neįmanoma užmiršti, bet jaučiuosi taip, lyg viską pradėčiau iš naujo, tarsi pirmą kartą. Be to, dar reikia pasirengti, kol vėl galėsiu žengti į aikštę. Nesportavau metus, todėl fizinio pasirengimo pratybos labai sunkios. Raumenis tikrai skauda", - atsiduso su kitomis rinktinės žaidėjomis fizinio pasirengimo stovykloje Palangoje plušanti I.Vizbarienė. Krepšininkė pridūrė, kad prisitaikyti po metų pertraukos padeda ir beveik nepasikeitęs rinktinės kolektyvas: "Merginos tos pačios, treneriai tie patys. Dėl to man tik lengviau."

Be to, rinktinės krepšininkėms, kaip ir Palangoje stovyklaujantiems vyrų rinktinės žaidėjams, leista pirmoje stovykloje dalyvauti su šeimomis. Todėl Irenai kol kas dar netenka išsiskirti su dukra ir vyru Dariumi. "Kol kas širdies neskauda. Bet ateityje teks skirtis, juk laukia kelionės į užsienį, rungtynės. Nieko nepadarysi, kaip nors ištversime", - kalbėjo dar mažiausiai kelerius metus sportuoti ketinanti I.Vizbarienė.

Nesitiki versti kalnų

Metai be krepšinio neseniai 30-metį šventusiai I.Vizbarienei buvo susiję ne vien su motinystės džiaugsmais. Po ilgokos pertraukos ji nebejaučia per visą karjerą kamavusių nugaros skausmų. "Šiuo metu nugaros neskauda. Bet negaliu būti užtikrinta, kad po didesnių krūvių skausmai neatsinaujins", - sakė krepšininkė.

Pernai pasaulio čempionatą praleidusi I.Vizbarienė nesiryžta prognozuoti rinktinės pasirodymo būsimose Senojo žemyno pirmenybėse Italijoje. Jose komandai keliamas tikslas patekti į Pekino olimpines žaidynes.

"Visada norime sužaisti kuo geriau, bet turime būti realistai. Man, grįžusiai po metų pertraukos, sunku ką nors prognozuoti. Juolab kad dar tik pradėjome pasirengimą. Ką nors daugiau bus galima pasakyti, kai pradėsime eiti į salę, sužaisime draugiškų rungtynių", - svarstė I.Vizbarienė.

Tačiau vidurio puolėja pripažino, kad Europos čempionate labai trūks karjerą rinktinėje baigusios vienos geriausių Lietuvos krepšininkių Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės.

Nacionalinės komandos treneriai viliasi, kad po Jurgitos pasitraukimo atsiradusią skylę baudos aikštelėje padės užkamšyti būtent I.Vizbarienė, bet pati krepšininkė nėra įsitikinusi, kad tai - jos jėgoms.

"Abejoju, ar iš karto galėsiu žaisti taip, kaip anksčiau. Nesitikiu būti pagrindine žaidėja. Stengsiuosi padėti, kiek pavyks, bet manau, kad tai bus lėtas procesas - įsibėgėti pavyks tik po truputį", - spėjo I.Vizbarienė, kuri kitą sezoną, kaip ir prieš karjeros pertrauką, rungtyniaus Vilniaus TEO komandoje.

Treneris laukia paramos

Daug optimistiškiau apie I.Vizbarienės sugrįžimą į aikštę atsiliepė Lietuvos moterų rinktinės treneris Algirdas Paulauskas. "Irena labai kukli - iš jos niekada neišgirsi pagyrų sau. Bet esame labai patenkinti jos darbu ir pažanga. Jai skiriami papildomi pratimai, ir ji padaro net daugiau nei reikia", - auklėtinę gyrė A.Paulauskas.

Krepšinio specialistas įsitikinęs, kad I.Vizbarienė bus lygiavertė kitoms keturioms rinktinės aukštaūgėms: "Mums svarbu, kad minutes galėtume išdalyti patikimoms žaidėjoms. Neabejoju, kad Irena rungtyniaus patikimai ir naudingai."

A.Paulausko nuomone, sugrįžimo į aikštę sėkmė priklauso nuo pačių krepšininkių savybių - ištvermės, ryžto, charakterio.

"Vienoms būna sunkiau, kitoms lengviau. Prisimenu, kad panašaus ūgio, kaip Irena, puolėja rusė Galina Savickaja jau praėjus trims mėnesiams po gimdymo žaidė Sovietų Sąjungos rinktinėje. Labai greitai formą atgavo ir Loreta Berūkštienė, kuri buvo viena mūsų rinktinės lyderių 1995 metų Europos čempionate. Apie savo žmoną (buvusią krepšininkę Diliarą Velišajevą) net nekalbu - ji žaidė praėjus dviem mėnesiams po gimdymo. Bet čia kitas atvejis - aš jai pats liepiau. Irenai taip pat viskas bus gerai", - neabejojo Lietuvos rinktinės strategas.