Po nenusisekusios lemiamos atakos Jokubaitis apgailestavo dėl skaudžios klaidos

Kauno „Žalgiris“ paskutiniame kėlinyje turėjo net kelias galimybes palenkti dvikovos eigą į savo rankas, tačiau to nepadarė ir Eurolygoje 78:87 neprilygo Maskvos CSKA klubui.

Po trijų rungtynių pertraukos į rikiuotę Eurolygoje sugrįžo ir koronavirusą įveikęs kauniečių gynėjas Rokas Jokubaitis, rašo LRT.lt.

Sugrįžimas prastas nebuvo – mažeikiškis per 20 minučių įmetė 8 taškus, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir susitikimą baigė su 7 naudingumo balais.

Visgi mačo pabaiga apkarto – ne itin sėkmingas Roko Jokubaičio perdavimas lemiamu metu buvo „perskaitytas“ varžovų, kurie netrukus įtvirtino pergalingą savo pranašumą.

Po dvikovos bendraudamas su žiniasklaida krepšininkas teigė, jog nerimą kėlė prasta gynyba pirmoje mačo dalyje, kuri vėliau pasitaisė.

„Įdomios rungtynės visai, pirmas 15 minučių gynyboje atrodėme labai prastai, o paskui jau reikalai susitvarkė, tai ir buvo pagrindinis dalykas. Visi supranta, kad pirmoje pusėje prastai atrodėme, leidome jiems pasijausti laisvai.

Antroje pusėje atrodėme geriau gynyboje ir puolime – svarstė R. Jokubaitis.

– Kaip paties savijauta po ligos?

– Nežinau, sekmadienį dar buvo truputį sudėtinga LKL rungtynėse, bet dabar jau visai gerai jaučiuosi, tikiuosi sveikata dar pagėrės ir žiūrėsime toliau.

– Nežaidei keliuose turuose, ar šiame mače, vertinant bendrai vaizdą ginantis, galima matyti žingsnius į priekį?

– Šiaip tikrai gynyboje atrodėme solidžiau, bet manau, kad viskas yra dėl pirmos pusės. Rungtynių gale gavome tikrai sudėtingų metimų, bet vaizdas buvo tikrai solidesnis, ko treneris ir prašė. Negaliu sakyti, kad gynyba superinė, bet rungtynes nulėmė ne mūsų prasta gynyba, o CSKA žaidėjų individualus meistriškumas.

– Kaip uždengti tokius metimus, kuriais M. Jamesas baudė „Žalgirį“?

– Labai sudėtingas klausimas, nes praeitais metais nuo jo Maskvoje gavome tokį patį metimą. Eurolyga yra stipri lyga, treneris aukščiausio lygo, labai sudėtinga. Vienas prieš vieną jis gali viską daryti, veržtis, mesti iš vidutinio nuotolio po driblingo… Reikėjo gal rungtynių gale kažkaip telktis pagalboms, nes daug kartų jis žaidė prieš mažesnius, prieš didelius, galėjome rasti alternatyvą, bet nelabai to ir tikėjomės, bet gavosi mums į neigiamą pusę.

– Ką galima pasiimti po tokių patirčių žaidžiant prieš Mike`ą Jamesą ar Willą Clyburną?

– Net nežinau, rungtynių metu ir po rungtynių nuo jų jaučiasi tokia ramybė, užtikrintumas, aikštelėje jie atrodo, kad žaidžia ne pilna jėga, tai tokie dalykai ir parodo, kad jie yra aukščiausio lygio krepšininkai, žaidžia aukščiausio lygio krepšinį ir vienoje geriausių komandų Europoje.

Tas ir paliko didžiausią žavesį, kad atrodo pernelyg nepersistengiantys, bet sumeta tiek taškų ir duoda tiek naudos komandai, tas labiausiai ir sužavėjo.

– Koks buvo planas, kaip reikėjo sužaisti po paskutinės minutės pertraukėlės?

– Darėme derinį, kuris neblogai pavyko pirmoje pusėje, kai A. Rubitas yra prieš aukštesnį varžovą, žaidžiame du prieš du ir norime, kad jis mestų iš vidutinio nuotolio, bet jie keitėsi gynyboje.

Jis žaidė nugara, aš įkirtau, viskas ne pagal planą, kamuolys man nukrito po krepšiu. Galima sakyti, kad reikėjo arba mesti, arba šokdinti varžovą, nes T. Šengelija tikrai ant manęs būtų šokęs, bet dabar sunku pasakyti, nes pamačiau Paulių Jankūną po krepšiu, maniau, kad jį pasieks kamuolys.

Bet žaidėjų buvo per daug, man asmeniškai tai labai skaudi klaida, kuri atitolino nuo pergalės. Truputį liūdna, tikrai.