Po skaudaus smūgio Ulanovas pasiteisinimų neiškojo: toks vaizdas, kad įpratome pralaimėti

Edgaro Ulanovo sugrįžimas į Kaune nebuvo toks, kokio jis tikėjosi – jis, kaip ir visa komanda, sužaidė itin blankias rungtynes ir visiškai beviltiškai net 62:99 nusileido „Žalgiriui“.

Pats lietuvis mačą Turkijos ekipoje pradėjo starto penkete, tačiau iš viso žaidė tik 12 minučių, per jas surinko 2 taškus, bet padarė 3 klaidas ir susitikimą baigė su -4 naudingumo balais, rašo LRT.lt.

Po nesėkmės spaudos konferencijoje E. Ulanovas sunkiai rinko žodžius ir pripažino, kad šiuo metu jo komanda išgyvena itin prastą atkarpą.

„Nėra labai daug ką iš tikrųjų kalbėti. Rezultatas viską pasako. Apie žaidimą, apie taktinius dalykus net turbūt neverta kalbėti, nes absoliučiai visuose dalykuose neprilygome šiandien. Prisideda, aišku, ir pralaimėjimai, kuriuos patiriame pastaruoju metu. Psichologiškai prarandame greitai pasitikėjimą, jeigu kažkas nesiseka ir tai tikriausiai normalu, nes pastaruoju metu žaidžiame prastai. Taktinių dalykų turbūt nesiplėsiu, nes galima apie viską kalbėti absoliučiai: apie agresyvumą, atkovotus kamuolius, klaidas, laikymąsi plano – net neverta gaišti laiko turbūt“, – prieš išgirsdamas klausimus pakomentavo E. Ulanovas.

– Puikiai pažįstate Marių Grigonį. Ar dabartinė jo forma ir žaidimo lygis jus patį kažkiek stebina?

– Nestebina. Visi žinome, kaip Marius gali žaisti ir panašiai. Leiskime jam daryti tai, ką jis daro dabar, iki šios dienos. Palinkėčiau išlaikyti tą patį, ar net geriau. Ir manau, kad jis visus „Žalgirio“ fanus stebins su savo geru žaidimu ir gera energija.

– Kaip ta legionieriaus duona, kas sunkiausia jums yra?

– Jeigu kalbant dabar, tai mes pralaimėjome rungtynes, tai kažkokio pozityvo aš ieškoti.. net ir negalėčiau sveiku protu atsakyti į šitą klausimą. Kadangi mes pralaimėjome beviltiškai ir mano galvoje sukasi vien tik neigiamos mintys absoliučiai. Tai sunku rasti pozityvą. Bet tikrai, kas liečia klubą, ką suteikia klubas man asmeniškai, treneriai, komandos draugai – viską gaunu, tikrai. Geras jausmas būti tokioje organizacijoje. Kas liečia krepšinį – blogai dabar šiai dienai.

– Užsiminėte pats apie kovingumo stoką. Kaip paaiškinti, tai kad komanda, jau atrodo, nuo pirmų minučių labai stipriai nusileido „Žalgiriui“ kovingumu?

– Pasikartosiu tikriausiai: užsitęsęs periodas prastas mūsų komandoje, mes pralaimime daug rungtynių. Ir toks vaizdas, kad įpratome pralaimėti dabar. Jeigu kažkas nepasiseka – išvis nuleidžiame rankas ir tikriausiai dingsta pasitikėjimas savimi. Ir puolime kažkokie sprendimai būna ne tokie, kokie turėtų būti. Ir gynyboje pametame, susikalbėjimo nėra. Visi galvojame apie kažkokias problemas, tikriausiai, kurių yra begalė šiai dienai ir esame apsikrovę nežmoniškai. Taip jau yra. Sutiksiu tikrai, pirmas kėlinys, matėme 24:7. Ir realiai visos problemos prasidėjo nuo išmesto kamuolio, kur iš karto matėsi pranašumas nuo pirmų minučių.

– Edgarai, užsiminėt, kad komanda psichologiškai palūžta. Ar galima sakyti, kad nėra tokio lyderio, kokio galbūt „Žalgiris“ turi? Ne vieną tokį lyderį psichologinį, kuris rūbinėje palaiko. Kaip pas jūs komandoje yra šiuo klausimu?

– Pas mus yra begalė daug gerų žmonių rūbinėje ir su didele patirtimi. Ir žmonės, kurie laimėję titulus, matę ir šilto, ir šalto. Ir dirbę begalę trenerių. Tai nesutikčiau atsakydamas į jūsų klausimą, kad mes neturime tų žmonių, kurie gali patraukti rungtynių metu ar už aikštelės ribų. Tų žmonių yra daug. Šiai dienai dar neįpusėjo sezonas ir, sakau, spręsime savo bėdas ir tikiuosi, kad pavyks viską pakeisti antroje sezono dalyje.

– Edgarai, tokiame sunkiame ruože ir žaidėjui, ir visai komandai, kaip galvojate – koks sukrėtimas padėtų, gali supurtyti ir prikelti visą klubą?

– Nežinau, neturime stebuklingos burtų lazdelės. Būtų labai gerai ir paprasta, jeigu viską pavyktų taip greitai išspręsti. Vienintelis kelias – tiesiog dirbti, treniruotis, taisyti klaidas aklai. Taip, nauja komanda, daug žaidėjų, kažkas nežaidė Eurolygoje, kažkas nežino pusės Eurolygos žaidėjų. Tai yra normalu, tai yra logiška. Bet kito kelia nėra, turime dirbti. Nežinau, ar permainos, ar kas čia gali vykti, nežinome mes. Kiekviena diena – nauja istorija krepšinyje ir niekas kitas neištaisys, tiktai mes patys.