Po sutriuškinimo Čempionų lygoje – atviras "Juventus" stratego atsiprašymas

Utenos „Juventus“ (0-1) sugrįžimą į FIBA Čempionų lygą po aštuonerių metų pertraukos aptemdė skaudi nesėkmė, rašo "Delfi Sportas".

Tuo metu komandos vyriausiasis treneris Laimonas Eglinskas pasidžiaugė į sostinę atvykusiais sirgaliais ir atsiprašė jų už savo ekipos pasirodymą.

Trečiadienio vakarą Vilniuje vykusiose pirmosiose E grupės rungtynėse „Juventus“ savo sirgalių akivaizdoje 69:105 neprilygo prieš praėjusio sezono finalo ketverto dalyvę Malagos „Unicaja“ (1-0), kuriai atstovauja Ignas Brazdeikis ir Simonas Lukošius.

Ispanijos klubas dominavo viso mačo metu: pirmojo kėlinio pabaigoje po spurto 16:1 įgijo dviženklę persvarą (17:5), o vėliau ėmė triuškinti varžovus, kai lemiamu metu susikrovė rekordinį 39 taškų pranašumą (101:62) ir galiausiai užtikrintai triumfavo.

„Visų pirma, didžiulis ačiū ir didžiulė pagarba sirgaliams bei žmonėms, kurie atėjo pažiūrėti mūsų rungtynių Čempionų lygoje po aštuonerių metų pertraukos, – spaudos konferenciją pradėjo L. Eglinskas. – Ir po to didžiulio ačiū noriu labai atsiprašyti už tą pasirodymą, kurį jie pamatė iš mūsų pusės.

Man tikrai skaudėjo širdį, kai net ir po rungtynių mačiau juos plojančius, atsistojusius ir mus palaikančius. Manau, kad mes to nenusipelnėme. Kalbant apie rungtynes, jūs patys viską matėte. Matėte vieną komandą. Mes neatvykome į rungtynes. Pirmajame kėlinyje susikūrėme keletą gerų progų, tačiau jų neišnaudojome. Šiuo metu esame labai priklausomi nuo savo puolimo. Jeigu puolimas neveikia, po to tiesiog pamirštame gynybą, darome elementarias klaidas.“

Primename, kad dėl Čempionų lygą organizuojančios FIBA keliamų arenos reikalavimų Aukštaitijos komanda priversta savo namų rungtynes žaisti ne Utenoje, o šalies sostinėje įsikūrusioje „Arena Vilnius“ salėje, kurioje šeimininkauja Vilnias „Rytas“.

Utenos komandoje labiausiai išsiskyrė po 14 taškų ir 15 naudingumo balų surinkęs duetas – greta stratego spaudos konferencijoje sėdėjęs vidurio puolėjas bei kapitonas Šarūnas Beniušis ir gynėjas Chase'as Hunteris.

„Žinai, toje mikrodvikovoje jie nedaug tiesiogiai žaidė vienas prieš vieną poste. Ten vis tiek daugiausia būdavo „pick and roll“ situacijų, kurias sukuria ir kiti žmonės, ne tik vienas prieš kitą. Bet šiaip, aišku, Šarūno pasirodymas buvo tikrai neblogas puolime. Kiek apsunkino jo žaidimą, ilgesnį buvimą aikštėje, jo pražangos. Bet kai jis žaidžia agresyviai, jų susirenka. Aš to norėčiau iš visos komandos.

Norėčiau pabaigti su penkiais žaidėjais, o likusiems – iki ketvirtos ar penktos pražangos po vieną. Tai būtų labai didelis pasiekimas rodant tą agresiją. Kartais nesuspėji, bet bent jau parodai tą fiziškumą. Tai nemanau, kad tame tiesioginiame „matchupe“ kažko labai buvo. Gal kažkiek vienas kitą pastumdė, bet, kaip sakau, pagrindas nebuvo jų žaidimas vienas prieš vieną“, – apie kapitoną kalbėjo L. Eglinskas.

Praėjusį sezoną „Juventus“ pirmą kartą ekipos istorijoje iškovojo LKL sidabro medalius bei užsitikrino vietą Čempionų lygoje, kurioje pastarąjį kartą dalyvavo dar 2017-2018 m. Savo ruožtu „Unicaja“ šį turnyrą laimėjo 2024 ir 2025 m, o pernai liko trečia.

Čempionų lygos E grupėje be „Juventus“ ir „Unicaja“ dar varžosi Pardubicės KVIS (Čekija) bei Emilijos Redžo „Pallacanestro Reggiana“ (Italija). Su pastarąją L. Eglinsko auklėtiniai žais kitas rungtynes – lygiai po dviejų savaičių (spalio 21 d.) išvykoje.

– Kiek tokiose situacijose trūksta Pauliaus Valinsko?

– Pirmiausia, mes turime to žaidimo vienas prieš vieną, bet turime suprasti, kad tas vienas prieš vieną nėra kamuolio laikymas penkias sekundes, judėjimas į vieną ar kitą pusę ir tritaškio šveitimas.

Žinojome, kurie yra atakuotini žaidėjai, žinojome, kad juos norime atakuoti. Kuomet įeidavome, sukurdavome tuos „paint touchus“, viskas gaudavosi. Tiesiog reikėjo sekti tą planą, dėl kurio buvome susitarę, ir galbūt viskas būtų kitaip.

Bet, kaip sakau, pradžioje daug metimų nepataikėme. Puolimas tai puolimas. Mums viskas prasidėjo nuo gynybos. Žinome, kokia esame komanda. Galime žaisti atviroje aikštelėje, bet kad galėtume taip žaisti, turime apsiginti. Turime atsikovoti kamuolius, turime sustabdyti varžovus ir tuomet galime žaisti. Bet kai neduodame to tono gynyboje, kenčia viskas. Kenčia ir puolimas, ir gynyba. 

– Reynoldsui nieko rimto nenutiko?

– Negaliu atsakyti. Labai tikiuosi, kad nieko. Kol kas neturiu galutinės informacijos. Matysime. 

– Treneri, paminėjote gynybą. Kiek komanda dar yra ieškojimų kelyje būtent kalbant apie gynybą? Atrodė, kad tam tikrais momentais pritrūko ir bendros komunikacijos, galbūt net jėgų.

– Kaip matote, esame dar giliame ieškojime, nes tikrai ne to norime. Aišku, žaidėme prieš kitokį varžovą nei prieš tai LKL kovose. Ten galėjo atrodyti geriau, gal kažkiek užtenka to fiziškumo.

Čia reikia ir galvos, ir išlaikyti koncentraciją, nes vis tiek tie žaidėjai nėra atvažiavę iš kažkokių žemų lygų. Jie visi moka žaisti krepšinį. Visas jų suolas yra patyrę žaidėjai. Jie skaito mūsų gynybą, mato nukirtimus. O mums dar trūksta tos patirties išlaikant koncentraciją.

– Kas jūsų komandai dabar yra svarbiausia?

– Pirmiausia mes visi bendrai, įskaitant mus, trenerius, ir žaidėjus, turime suvokti, kad vienas be kito esame neįgalūs. Turime suvokti, kad komandos draugai kiekvienam yra svarbūs. Kai mes tą suvoksime, tada, manau, žengsime didžiulį žingsnį į priekį.

– Galbūt pabaigai. Minėjote, kad stebite varžovų žaidimą, o kitos dvi grupės komandos vakar jau sužaidė tarpusavyje. Ką pamatėte iš tų dviejų komandų? Ar jaučiate, kad su jomis galima pasidraskyti ir siekti pergalių?

– Mes ne galime, o mes privalome. Mes galime ir su ta pačia „Unicaja“. Gerai, dabar nerodome kažkokio stebuklingo žaidimo, bet laikas eina ir mes tikrai žaisime geriau. Aš nematau nė vieno varžovo, kuris būtų neįveikiamas. Prieš visus mes galime ir tikrai stengsimės eiti į kiekvienas rungtynes laimėti.

Mūsų tikslas nėra tiesiog atvažiuoti. Supraskite, klubas labai daug ir ilgai dirbo, kad gautų šitą vietą ir galimybę. Mes norime ta galimybe pasinaudoti. Manau, kad padarėme neblogus namų darbus vasarą, o dabar mano namų darbai eina diena iš dienos. Kaip gerai dirbsiu aš, kaip sugebėsiu suburti komandą, nuo to ir priklausys viskas ir nuo mūsų.