Po pergalės prieš "Rytą" Pozzecco jautriai prabilo apie dukrą ir Polonarą

Vilniaus „Rytą“ per pratęsimą FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etape įveikęs Stambulo „Galatasaray“ treneris Gianmarco Pozzecco po rungtynių kalbėjo ne tik apie sėkmingus taktinius sprendimus ir savo žaidėjų talentą, bet ir dalinosi dar negirdėtomis asmeninėmis istorijomis bei įžvalgomis apie trenerio pakeitimo sezono eigoje reikšmę šiuolaikiniame krepšinyje, rašo Krepšinis.lt.

„Sveikinu visus žmones, kurie šiandien užlipo ant parketo – mano žaidėjus, „Ryto“ trenerius ir žaidėjus. Tai buvo labai smagios rungtynės. Žinoma, visi mūsų komandoje dabar mėgaujasi, nes mes laimėjome, bet „Rytas“ irgi žaidė gerai – toks yra krepšinis“, – spaudos konferencijoje antradienį po pergalės 89:85 sakė italas.

„Galatasaray“ rungtynes pradėjo nesėkmingai ir greitai atsiliko 0:9, tačiau „Atomine muse“ vadinamam specialistui nerimo tai nesukėlė.

„Nė kiek nesijaudinau. Žinojau, kad sugrįšime. Tai buvo tik keli metimai. Šiandien žaidėme puolime kitaip nei anksčiau – dalinomės kamuoliu, pirmuosius tris kėlinius nuvarginome varžovus gynyboje, nežaidėme vienas prieš vieną. O mačo pabaigoje mano vyrukai laimėjo savo talentu“, – teigė G. Pozzecco.

Mačo lūžiu tapo stratego sprendimas ketvirtajame kėlinyje žaisti žemu penketu.

„Tai man nepatinka, nes turime gerus aukštaūgius, bet žaidėme „small ball“. Fabienas White’as, kuris įprastai žaidžia ketvirtu numeriu, galėjo išplėsti aikštę. Taip turėjome pranašumą. Net kai atsilikinėjome 12 taškų, tikėjome iki pat galo – nesiskundėme, buvome susikoncentravę“, – aiškino treneris.

Italas negailėjo komplimentų savo lyderiams, o ypač Jamesui Palmeriui, kuris per 37 minutes pelnė 14 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

„Johnas Meeksas žaidė puikiai, Errickas McCollumas taip pat. Po rungtynių Jamesui Palmeriui turėjau tik vieną klausimą – kodėl jis čia? Kodėl čia, o ne Eurolygoje? Nesu matęs trečios pozicijos žaidėjo, kuris taip gerai dalintų kamuolį. Gal neturėčiau kaip jo treneris taip kalbėti, bet jis to nusipelno“, – sakė G. Pozzecco.

Antradienio rungtynes Vilniuje stebėjo ir šeimininkus palaikė greta „Ryto“ suolelio įsitaisę „Fenerbahče“ sirgaliai. Apie Stambulo ekipų priešpriešą paklaustas treneris pasidalijo asmenine istorija apie prisijungimą prie „Galatasaray“.

„Mano draugas Vlado (Vladimiras Micovas, „Galatasaray“ sporto direktorius – aut. past.) paskambino per Kalėdas ir paklausė, ar norėčiau prisijungti prie „Gala“. Mano dukros vardas yra Gala. Aš nesupratau, ar jis juokauja. Netikiu tokiais dalykais, bet tai buvo kažkas keisto“, – pasakojo jis.

„Dabar aš esu „Gala“, būsiu čia visą gyvenimą. Kai žengi į tokį klubą, į tokią istoriją, turi didžiuotis, kad esi „Gala“. Visą savo gyvenimą“, – pridūrė treneris.

Šio mėnesio pradžioje „Galatasaray“ vairą perėmęs italas pripažino, kad Stambulo ekipa ir iki jo atvykimo žaidė gerai, o trenerio keitimas tokiu metu yra rizikingas. Vis dėlto G. Pozzecco sako dedantis dideles pastangas, kad suteiktų turkams pozityvų postūmį.

„Jie prieš tai nežaidė blogai, jie žaidė gerai. Kai ateini į komandą sezono metu, niekada tiksliai nežinai, kuo komanda gyvena, koks jos nusiteikimas. Anksčiau, kai pakeisdavai trenerį, dažnai matydavai greitą reakciją – pasikeisdavo mentalitetas. Dabar taip nebėra.

Gali pakeisti trenerį ir tai dažnai gali visiškai nieko nepakeisti – gal tik vienoms rungtynėms. Jei komanda prasta, trenerio pakeitimas stebuklų nepadarys“, – atsakydamas į Delfi klausimą apie trenerių keitimą sezono viduryje pasakojo G. Pozzecco.

„Mano žaidėjai dabar daug manęs klausinėja ir bando mane perprasti. Mano jiems brėžiamas tikslas – būti agresyviems, padėti gynyboje, o pats siekiu sukurti gerą atmosferą su visais – treneriais, medicinos personalu, klubo vadovais. Tai darau visą gyvenimą“, – pridūrė italas.

Galiausiai G. Pozzecco emocingai prabilo apie sunkiai sergantį Achille Polonarą, kurį yra treniravęs tiek klube, tiek rinktinėje. Su mieloidine leukemija kovojantis 34-erių krepšininkas pranešė planuojantis po kelių mėnesių grįžtį į aikštę.

„O Dieve... Aš nenustebęs. Svarbiausiose mūsų rungtynėse jis visada buvo neįtikėtinas. Kai sužinojau apie jo ligą, supratau, kad tai – sunkiausios jo gyvenimo rungtynės. O jis turi kažką – kai tik būna kažkas sunkaus, jis atiduoda viską.

Jei Achille tikrai dės dar bent vieną žingsnį ant parketo, jis taps įkvėpimu visam mano likusiam gyvenimui“, – emocijų neslėpė italas.