Po skaudaus pralaimėjimo – Tubelio savikritika ir užuomina apie palaikymo stoką

Stambule šeimininkams neprilygusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atsidūrė ant prarajos krašto atrankoje į 2027 m. pasaulio čempionatą, rašo "Delfi Sportas".

Po nesėkmingo pasirodymo ekipos lyderis Ąžuolas Tubelis pripažino pralaimėjimo priežastis ir savo klaidas bei akcentavo iš aplinkos pasigendamą palaikymą.

Penktadienio vakarą Rimo Kurtinaičio auklėtiniai išvykoje 66:94 nusileido Turkijos nacionalinei komandai, kuri svečiams net neleido pagalvoti apie pergalę – ji dominavo nuo pat pirmųjų minučių, o vienu metu varžovus triuškino net 29 taškų skirtumu.

Lietuvos krepšininkai atrankoje patyrė ketvirtą nesėkmę ir dar labiau susikomplikavo savo padėtį kelyje pasaulio čempionato link – norėdami patekti į pirmenybes, mūsiškiai per likusius penkis mačus veikiausiai privalės iškovoti visas penkias pergales.

„Negerai. Nuo pat pradžių leidome Cedi Osmanui bėgti į greitą puolimą ir įmesti. Leidome Sehmusą Hazerą ir visus kitus į jų stipriąsias rankas. Jie sumetė per pirmą kėlinį 18 taškų vien iš prasiveržimų į dešinę pusę. Lyg ir akcentavome, bet mes, kaip žaidėjai, turime dar labiau akcentuoti patys sau“, – po rungtynių savo komentarą pradėjo Ą. Tubelis.

Pats vilnietis šią vasarą per penkis mačus Lietuvos rinktinės gretose vidutiniškai rinko 26,8 taško ir 32 naudingumo balus. Vis dėlto akistatoje su Turkijos žvaigždynu jis įstrigo varžovų gynybos gniaužtuose ir tenkinosi gerokai kuklesniais rodikliais.

Ą. Tubelis per 24 minutes pelnė 7 taškus (1/3 dvit., 0/1 trit., 5/6 baud.), atkovojo 6 ir perėmė 2 kamuolius, blokavo metimą, 7 kartus suklydo bei surinko 5 naudingumo balus. Paskutines 12 rungtynių minučių puolėjas mačą stebėjo nuo atsarginių suolo.

„Ne, nenustebino, tik reikėjo nusimesti kamuolį, – paklaustas apie priešininkų dvigubinimą, aiškino 24-erių Kauno „Žalgirio“ atstovas. – Bandžiau nusimetinėti, bet jie gerai stovi perdavimo linijose ir labai sunku yra. Tiesiog man, kaip žaidėjui, reikia prie to pratintis ir mokytis, kad ne visada reikia pačiam užsibaigti.“

R. Kurtinaičio auklėtiniai dabar turės progą atsitiesti – jau pirmadienį (rugpjūčio 31 d.) namuose, Vilniuje, jie priims Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkus, kurie kiek netikėtai 78:76 palaužė mūsiškių skriaudikę Italijos nacionalinę komandą.

Tuo metu po rungtynių su žurnalistais bendravęs Ą. Tubelis taip pat atsakė į klausimą apie galimą rinktinės naujokų jaudulį, įvertino sirgalių ir komandos draugų palaikymą bei kalbėjo apie artėjantį mačą, kuris mūsiškiams veikiausiai taps lemiamu. 

– Šioje rinktinėje daug naujokų. Ar galima sakyti, kad jaudulys prisidėjo prie prastos pradžios?

– Neįlįsiu niekam į galvą, jų reikėtų klausti, bet aš niekada neieškau pasiteisinimų. Atvažiavome čia laimėti, nepavyko. Jie buvo geresni ir mus apibėgo. Nežinau, sprendimai puolime...

Aš asmeniškai nežinau, kiek klaidų padariau. Tiesiog gal trūko žaidimo ne sau, o komandai. Tačiau nieko neįvardiju ir nekaltinu, nes pats praradau kamuolių, kai bandžiau kažką įrodinėti vienas prieš vieną, nors jie trise ėjo ant manęs ir turėjau nusimesti kamuolį. Labai nekokios rungtynės, bet stengėmės, kovojome iki galo ir vieni kitus palaikėme, nes nelabai kas daugiau palaiko.

– Kas dabar svarbiausia bandant persigrupuoti iki pirmadienio rungtynių?

– Svarbiausia atsistatyti tiems, kurie žaidė daugiau. Aš nežaidžiau rungtynių pabaigoje. Manau, treneris tuo nori parodyti, kad reikia nusiteikti rungtynėms su bosniais. Kai po pirmųjų rungtynių laukia antros, visada svarbu gerai atsistatyti ir išsimiegoti. Rytoj ryte skrisime, tad, manau, išsimiegosime, turėsime atsistatymo treniruotę ir būsime pasiruošę visu 100 proc. 

– Atvyko sirgalių iš Lietuvos, kurie skandavo ir visas rungtynes stovėjo savo vietose. Ar juos girdėjote?

– Labai faina. Aišku, nelabai į tai kreipėme dėmesį, bet iki mūsų tai ateina. Nesiskųsiu ir neverksiu, kad nėra palaikymo, kai už suolo matau tokį palaikymą. Visada smagu žaisti. Nors pralaimime 25 ar 30 taškų, jie net nesėdi – stovi ir skanduoja Lietuvos vardą. Tai tik parodo, kad už savo šalį reikia žaisti iki galo.

– Užsiminėte, kad trūksta didžiosios visuomenės dalies palaikymo. Ar tai ir yra didžiausias šios rinktinės trūkumas – aplink ją nėra pozityvo?

– Pasakiau kažką apie aplinką, o tu klausi toliau. Neatsakysiu į tokius klausimus. Mes, kaip žaidėjai, eisime ir žaisime. Kaip minėjau po rungtynių su italais, užsidarę rūbinėje esame kartu ir nenorime gilintis į tai, kas vyksta aplinkui. Kai užsivelki marškinėlius su Lietuvos užrašu, žaidi už ją. Net nekreipi dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui. Nenoriu plėstis apie tokius dalykus.

– Norint patekti į pasaulio čempionatą, reikia laimėti likusias penkerias rungtynes. Ar lengva neįsileisti į galvą tikimybių teorijos?

– Reikia penkias laimėti? Aišku, negerai, kad pralaimėjome, bet pasakysiu tą patį: eisime, kovosime ir bandysime laimėti prieš bosnius. Tada bus pertrauka, bet nereikia žiūrėti taip toli. Turime nugalėti bosnius, o tada kalbėsime toliau.