Prancūzai griežtina toną ir grįžta prie pirminio pasiūlymo

Kauno savivaldybė siekia bet kokia kaina atsikratyti prancūzų bendrovės "Bouygues Batiment International" (BBI) siūlomo arenos projekto - tokią išvadą galima padaryti įvertinus praeitos savaitės įvykius. Tačiau tokia politika Kauno savivaldybei gali turėti skaudžių pasekmių - prancūzų kompanijos atstovai, matydami, kad susitarti neįmanoma, teigia daugiau nedarysią jokių nuolaidų ir sugrįžtantys prie pradinio pasiūlymo varianto.

Situacija sunkiai suvokiama

Praeitą antradienį į derybas neatvykus BBI derybų grupės vadovui, aukščiausi savivaldybės vadovai suskubo pareikšti, kad derybose su prancūzais nemato perspektyvos ir staiga prisiminė architekto Eugenijaus Miliūno prieš keletą metų parengtą arenos projektą.

"Sunku suvokti tai, kas atsitiko praeitą savaitę. Savivaldybės Tarybai nusprendus, kad Kaunas mokės už techninio projekto parengimą, atrodė, kad viskas pakrypo į gerąją pusę. Tačiau užteko į derybas neatvykti tuo metu atostogose buvusiam vyriausiajam BBI derybininkui Žanui Frankui Legrenui (Jean Francois Legrain), ir Kauno meras Andrius Kupčinskas prabilo apie tai, kad derybose su prancūzais nemato perspektyvos, staiga buvo prisimintas E. Miliūno projektas", - internetiniam savaitraščiui "verslosavaite.lt" sakė arenos statybos konsorciume su BBI dalyvaujančio Kauno "Žalgirio" krepšinio klubo komunikacijos direktorius Paulius Motiejūnas.

Tuo tarpu BBI, matydama, kad su Kauno valdžia susitarti neįmanoma, nutarė nebedaryti jokių nuolaidų. Prancūzai nutarė, kad tolesnis nuolaidžiavimas gali atsisukti prieš juos pačius. Jei vyktų teismo procesai, prancūzų bendrovę būtų galima apkaltinti pirminio pasiūlymo nuostatų, su kuriuo ji laimėjo tarptautinį koncesijos konkursą, laužymu.

"Atėjus naujai valdžiai, prancūzai geranoriškai sutiko derėtis, nors to net ir neprivalėjo daryti - jie jau buvo laimėję konkursą. Pamatę, kad gražiuoju susitarti nepavyks, prancūzai rengiasi iš finansinio plano apskritai išbraukti ES lėšas. Į jį bus įtraukti tik Vyriausybės pažadėti 60 mln. litų ir banko paskola, kurią turės grąžinti Savivaldybė, o tai, suprantama, būtų didelė finansinė našta miestui, kurią pajustų visi kauniečiai", - apgailestavo P.Motiejūnas.

Prancūzų tonas smarkiai sugriežtėjo

Jei Kauno valdžia nesutiktų su šiuo pasiūlymu ir nutrauktų koncesijos sutartį, BBI siektų prisiteisti solidžią kompensaciją. Kad prancūzams nusibodo su Kauno valdžia žaisti "katės ir pelės" žaidimą, rodo ir Ž.F.Legreno laiškas Kauno merui A.Kupčinskui, kuris šiandien (07.09) turėtų pasiekti miesto vadovą. Laiške nevengiama griežto tono, o Savivaldybės derybų grupė atvirai kaltinama "nekonstruktyvumu ir nesąžiningu ankstesnių susitarimų bei derybų laužymu".

"Kauno miesto savivaldybes derybų grupė savo derybų objektu pasirenka BBI pateikto komercinio pasiūlymo nagrinėjimą. Mes visiškai nesutinkame su šiuo principu, kadangi mūsų pasiūlymas jau yra patvirtintas Kauno miesto savivaldybes ir apie tai buvo oficialiai pranešta "Valstybės žiniose". Visos derybos turėtų buti vykdomos laikantis šio pasiūlymo sąlygų. Mes norime pabrėžti, kad BBI keliami reikalavimai visiškai atitinka pirminį pasiūlymą, kuris, kaip jau minėta, yra patvirtintas ir Kauno Savivaldybės", - rašoma laiške.

Toliau laiško tonas tampa dar griežtesnis, jame užsimenama apie konsorciumo patirtus nuostolius ir tinkamų specialistų trūkumą Savivaldybės derybų grupėje.

"Akivaizdu, kad dėl užsitęsusių derybų mūsų konsorciumas patyrė didelių nuostolių. Tam įtakos turėjo neseniai įvykę rinkimai ir tinkamų specialistų Kauno Savivaldybės derybų grupėje nebuvimas. Mums susidaro įspūdis, kad dabartinė derybų grupės strategija yra kurti kliūtis ir ignoruoti tai, kas anksčiau buvo sutarta. Derybų grupė nenori pabaigti derybų sąžiningai bei naudingai abiems pusėms", - teigiama Ž.F.Legreno laiške Kauno merui.

Derybas su BBI stengiamasi sužlugdyti

"Žalgirio" komunikacijos direktorius teigia, kad panašu, jog Savivaldybės atstovai tik ir laukė progos, kaip sužlugdyti derybas.

"Jei anksčiau buvo sutarta, kad Savivaldybė mokės už techninį projektą, tai praeitą savaitę jos derybininkai vėl ėmė kalbėti apie tai, kad galbūt prancūzai galėtų už jį mokėti. Jei buvo kalbėta, kad dėl ES lėšų galėsime kreiptis tada, kai bus parengtas techninis projektas, o Vyriausybė areną įtrauks į prioritetinių objektų sąrašą ES paramai gauti, tai paskutinėse derybose iš prancūzų ir vėl buvo reikalaujama garantijų dėl ES lėšų jau dabar, nors jie puikiai žino, kad tokių garantijų pateikti neįmanoma", - "verslosavaite.lt" pasakojo P.Motiejūnas.

"Žalgirio" viceprezidentas Gediminas Navikauskas taip pat mano, kad įvykiai dėl arenos klostosi taip permainingai ir neprognozuojamai vien dėl to, kad Savivaldybėje yra žmonių, norinčių žūtbūt sužlugdyti derybas su prancūzais.

"Tai patvirtina faktai. Mes siunčiame reikiamus dokumentus Savivaldybei, tačiau jos atstovai tikina tų dokumentų negavę. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad visi dokumentai pirmiausia patenka Savivaldybės administracijai, kuriai vadovauja Arūnas Keserauskas. Keista, kad žmogus, pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, užima tokį svarbų postą. Paskutiniame susitikime su prancūzais Savivaldybės derybų grupei taip pat vadovavo jis", - teigė G.Navikauskas.

Anot jo, miestui būtų finansiškai nenaudinga nutraukti sutartį su prancūzais ir pereiti prie E.Miliūno projekto, nes tektų mokėti kompensaciją BBI, o E.Miliūno projektuota arena dabar kainuotų maždaug tiek pat kiek ir prancūziška, nors pastarosios projektas yra geresnis.