Priežastį įvardijęs Kirilenka abejoja, ar Lietuvą vis dar galima vadinti krepšinio šalimi

Neseniai Rusijos krepšinio federacijos prezidentu perrinktas Andrejus Kirilenka suabejojo, ar Lietuvą vis dar galima vadinti krepšinio šalimi.

Kalbėdamas su Rusijos žiniasklaida vienas garsiausių istorijoje šios šalies krepšininkų neaplenkė lietuviškos tematikos, rašo Krepšinis.lt.

„Žinote, man visada pateikia Lietuvos pavyzdį. Sako, žiūrėkite, kokia tai krepšinio šalis. Tačiau įvardinkite man dar bent vieną Lietuvos krepšininką be Jono Valančiūno – būtent lietuviškos, o ne amerikietiškos mokyklos produktą, kuris stabiliai žaidė NBA per paskutinius 10 metų?“ – Kommersant.ru cituoja 39-erių Europos čempioną.

Pastabų A. Kirilenka turėjo ir Serbijai, o krepšinio supertalento Lukos Dončičiaus taip pat nelaiko slovėnų krepšinio mokyklos „produktu“.

„Galime kalbėti apie Serbiją. Krepšinis ten yra sporto šaka numeris vienas: visi žaidžia. Tačiau irgi įdomus momentas – nei moterų, nei vyrų serbų rinktinėje nė vienas krepšininkas nerungtyniauja savo šalies komandose. Nė vienas!“ – dėstė A. Kirilenka.

„To paties Lukos Dončičiaus negalima vadinti būtent Slovėnijos krepšinio produktu. Tai grynuolis, unikalus atvejis. Jų pasirodymas – neprognozuojamas“, – apie Dalaso „Mavericks“ superžvaigždę atsiliepė rusas.

Kalbėdamas apie savo šalies rinktinę A. Kirilenka pažymėjo, kad artimiausiu metu ji vis dar remsis patyrusiais krepšininkais, pamažu bandant integruoti jaunimą.

„Mes patys norime suformuoti žaidėjų kartą, kuri ilgai galėtų kovoti aukštame lygyje – tokią, kaip dabar tyliai prie savo karjerų pabaigų artėjantys vyrai. Prisiminkite, kaip atrodė rinktinė, kai joje žaidė Vitalijus Fridzonas, Antonas Ponkrašovas, Nikita Kurbanovas, Andrejus Voroncevičius ir kompanija. Taigi, nauja karta turi visas galimybes pakilti į tą patį lygmenį, – kalbėjo A. Kirilenka. – Tačiau reikia būti realistais.

Kol kas rinktinės pagrindą, kuris dar turės sužaisti ir olimpiniame atrankos turnyre, sudarys ta pati senoji gvardija: Voroncevičius, Fridzonas, Dmitrijus Kulaginas, Aleksejus Švedas. Dabar svarbiausia – suburti stipriausią sudėtį. Paskutinį kartą tai pavyko dar 2017-ųjų Europos čempionate, nors ir tada Sergejus Karasiovas patyrė traumą. Bet mes vis tiek buvome ketvirti. Na, o 2019-ųjų pasaulio čempionate trūko net penkių žaidėjų: Dmitrijaus Chvostovo, Švedo, Kulagino, Joelio Bolomboy'aus Timofejaus Mozgovo. Tai juk stipraus klubo starto penketas, netgi Eurolygoje.“

Netrukus A. Kirilenka pratęsė:

„Aš dabar apskritai labiausiai susikoncentravęs ne į tai, kad pasiektume kažkokių greitų rezultatų, o į tai, kad susiformuotų teisingos tendencijos. Galima prisiminti, kad XXI a. pradžioje Rusijos vyrų rinktinė taip pat dažnai nuvildavo. Tačiau 2007-aisiais mes tapome Europos čempionais – vėliau sekė visa eilė sėkmingų pasirodymų. Stabiliai buvome aukštumoje“.

Paskutinis rusų iškovotas medalis – bronza 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse. Tuomet Rusijos rinktinei dar atstovavo ir pats A. Kirilenka.

Savo ruožtu Lietuvos rinktinė tarptautiniame turnyre paskutinį kartą medalį iškovojo 2015-aisiais. Tuomet Europos čempionate, kaip ir 2013-aisiais, Jono Kazlausko treniruojami lietuviai pasipuošė sidabru.

2017-aisiais jau Dainiaus Adomaičio treniruojama rinktinė Europos čempionate neįveikė aštuntfinalio etapo, 2019-aisiais pasaulio čempionate Kinijoje mūsiškiams nepavyko patekti į atkrintamąsias varžybas.