Puikus rinktinės žaidimas sugrąžino viltis

Prieš pat Europos krepšinio čempionatą Serbijoje ir Juodkalnijoje retas mūsų tikėjo, kad Lietuvos rinktinė iš tiesų pajėgi apginti prieš dvejus metus Švedijoje iškovotą Europos čempionės titulą.

Galbūt tas tikėjimas ir buvo kur giliai širdyje, tačiau daugelį kaustė nerimas. Viskas apsivertė aukštyn kojomis jau pirmąją čempionato dieną — penktadienį, kai vėlų vakarą ant Podgoricos "Morača" krepšinio arenos parketo žengė Lietuvos ir Turkijos nacionalinės ekipos.

Tvirtai suėmę rungtynių "vadžias" į savo rankas, "nukraujavę" Europos čempionai jau pirmajame rungtynių kėlinyje pasiuntė į nokdauną Turkijos rinktinę, kurioje netrūkstą pirmojo ryškumo Europos krepšinio žvaigždžių.

Nors 2001 metų Europos vicečempionai dar stengėsi rungtynes pakreipti sau naudinga linkme, tačiau sėkmingai sužaista rungtynių pabaiga lėmė lietuvių pergalę — 87:75. Po šių rungtynių tikėjimas mūsų rinktine tarytum atgimė iš naujo.

Šeštadienio krepšinio šou tapo dar įspūdingesnis. Šį kartą prieš lietuvius stojo tris NBA krepšininkus ir Eurolygos čempioną turinti Kroatijos rinktinė. Rungtynių pradžia Europos čempionams nežadėjo nieko gero, tačiau ilgą laiką kantriai sukandę dantis lietuviai vijosi ir pasivijo varžovus — 34:34 (po dviejų kėlinių).

Grįžę po didžiosios pertraukos mūsų šalies krepšininkai perėmė iniciatyvą ir įspūdingai sužaidę ketvirtojo kėlinio pabaigą šventė pergalę triuškinamu rezultatu — 85:67.[nuotrauka2]

"Lietuviai demonstruoja nuostabų krepšinį. Tiesiog malonu stebėti ir gerėtis Europos čempionų žaidimu. Jie rungtyniauja taip lengvai ir ramiai, tarsi mano Draženas", — po šių rungtynių lietuviams pagyrų nešykštėjo tragiškai žuvusio garsiojo krepšininko Draženo Petrovičiaus mama Biserka Petrovič.

Sekmadienį vykęs mačas tarp Lietuvos ir Bulgarijos rinktinių jau neturėjo įtakos turnyrinei lentelei: pasibaigus šeštadienio mačui buvo aišku, kad B grupės nugalėtoja tapo Lietuva, o namo po paskutiniųjų grupės varžybų skris Bulgarija.

Tačiau mūsų šalies krepšininkai nors ir susilaukę pasipriešinimo šventė devintąją pergalę Europos čempionatuose iš eilės nugalėdami bulgarus 92:79.

"Sveikinu Lietuvos rinktinę užėmusią pirmąją vietą grupėje", — po šių rungtynių iliustruodamas visą nuostabų savaitgalio pasirodymą Lietuvos rinktinę pasveikino Bulgarijos treneris Rosenas Barčovskis.

Pasibaigus grupės varžyboms portalas "Eurobasket.lt" krepšiniui artimiems žmonėms uždavė penkis klausimus:

1. Kaip vertinate Lietuvos rinktinės grupės varžybose demonstruotą žaidimą?

2. Kokios buvo pagrindinės Lietuvos rinktinės pergalės B grupėje priežastys?

3. Kuris krepšininkas jums tapo didžiausia staigmena?

4. Kuris varžovas ketvirtfinalyje lietuviams būtų parankesnis: Serbijos ir Juodkalnijos ar Prancūzijos rinktinė?

5. Ar Lietuva dar turi neišnaudotų rezervų?

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas:

1. Labai gerai. Tikrai nesitikėjau tokio mūsų šalies krepšininkų pasirodymo. Kaip pagrindinę to priežastį įvardinčiau tai, kad ši rinktinė labai jauna ir trumpai žaidė kartu, todėl jai reikėjo laiko susižaisti. Džiugu, kad klydau.[nuotrauka1]

2. Pergales lėmė Lietuvos pasiruošimas varžyboms: puikiai išanalizuoti varžovai, geras pozicinis puolimas bei gynyba. Gražu žiūrėti kaip mūsų krepšininkai nepailsdami ginasi, nė vienas netinginiauja, atiduoda save visu šimtu procentu. Be to, mes ir puikiai pataikome į krepšį.

   Vakar teko stebėti rungtynes tarp Rusijos ir Vokietijos rinktinių, tai vis galvodavau, kada gi krepšininkai pataikys į krepšį. Net ir koja galima daugiau įspirti.

   Pažvelgi į Kroatijos rinktinės sudėtį, o ten vienos žvaigždės, kai tuo tarpu mūsų rinktinėje užsienyje rungtyniauja vos keturi krepšininkai. Atrodo nugalėtojas jau aiškus. Tačiau mūsų vyrai įrodė, kad čia, Lietuvoje, žaidžiamas geras aukšto lygio krepšinis.

3. Simas Jasaitis. Jis žaidžia taip užtikrintai lyg rinktinei atstovautų jau penktus metus. Buvo momentų, kai spręsdavosi rungtynių nugalėtojas ir Simas tuo metu pataikydavo labai svarbius tritaškius. Jis įmeta kai to komandai labiausiai reikia.

4. Parankesnė rinktinė, be abejo, būtų Prancūzija. Tačiau, manau, teks kovoti su Serbija ir Juodkalnija. Mačiau kaip rungtyniauja prancūzai ir jų galimybes nugalėti vertinčiau labai minimaliai. Iš tos rinktinės, kuri rungtyniavo Švedijoje, liko tik blankus šešėlis. Dabartinė komanda gali nugalėti tik tuo atveju, jei netikėtai atgimtų iš naujo.

5. Manau pilnai užtektų ketvirtfinalyje demonstruoti tokį pat žaidimą kaip iki šiol, ir mes tikrai nugalėtume. Nerimą kelia tik aukštaūgiai, tačiau jie puikiai pasirodė prieš stipria priekine linija pasižyminčias Turkijos ir Kroatijos rinktines, todėl neturėtų kilti problemų ir baudos aikštelėje.

   Sekmadienį mačiau kaip serbai rungtyniauja prieš Latvijos rinktinę ir nieko įspūdingo jų žaidime neišvydau. Drįsčiau teigti, kad Serbija ir Juodkalnija draugiškose varžybose atrodė kur kas geriau nei Europos čempionate.

   Svarbiausia negalvoti, kad serbai mums neparanki, neįveikiama komanda. Serbija ir Juodkalnija jau nebe ta, kokia buvo anksčiau. Žinoma, jie žaidžia namuose ir tai gali turėti įtakos rungtynių teisėjavimui, tačiau ne mūsų žaidėjams, kurie jau pajuto "kraujo" skonį ir yra pasiryžę bet kokia kaina įveikti priešininkus. Yra daugybę pavyzdžių, kaip krenta namų šeimininkai, tikiuosi taip bus ir ketvirtadienį.

Vienas geriausių Europos teisėjų Romualdas Brazauskas:

1. Kaip daugelis Lietuvos krepšinio gerbėjų esu maloniai nustebintas. Nesitikėjau tokio gero, malonaus žiūrovo akiai žaidimo. Kalbant apie teisėjavimą, mačiau daug čempionato rungtynių ir nors klaidų pasitaikydavo — bendras lygis tikrai geras.

2. Teko pastebėti, kad lietuviai labai gerai žaidžia greitajame puolime: sugeba iš gynybos greitai pereiti į puolimą ir taip pelno daug lengvų taškų. Tai buvo viena iš svarbesnių pergalės priežasčių.

3. Visa komanda. Kiekvienas aikštelėje pasirodęs krepšininkas atiduoda visa save taip prisidėdamas prie pergalės. Išskirti galėčiau nebent Paulių Jankūną, kuris, nors ir būdamas visai jaunas, rungtyniauja lyg patyręs krepšininkas.

4. Žinoma, parankesnis varžovas būtų Prancūzija. Kad ir koks teks oponentas, rungtyniauti jo paties arenoje visada sunku. Juolab, kad naujojoje Serbijos ir Juodkalnijos krepšinio arenoje telpa per 20 tūkst. žiūrovų ir net neabejoju, kad ši arena susirinks pilnut pilnutėle.

   Teko vasarą stebėti jaunių čempionato finalą, kuriame palaikyti šeimininkų susirinko 8 tūkst. žiūrovų. Tad vyrų rinktinės palaikymas žinoma bus daug didesnis. Nemanau, kad Prancūzija įveiks serbus, nes, nors ekipoje ir netrūksta daug aukšto lygio krepšininkų, tačiau prieš tai dvejos rungtynės parodė, kad jie nėra stiprūs kaip komanda.

5. Lietuviai jau prieš tai trejose rungtynėse demonstravo puikų žaidimą, todėl tikėtis kažko dar geriau būtų naivu. Nors, žinoma, tobulėjimui ribų nėra.

"Lietuvos ryto" gynėjas Tomas Delninkaitis:

1. Puikiai. Tikėjau, kad rinktinė užims grupėje pirmąją vietą, tačiau kad tą padarys rungtyniaudami taip gerai — tikrai ne.[nuotrauka3]

2. Šiemet labai ilgai dalyvavau rinktinės stovyklose ir visų jų metu tarp krepšininkų tvyrojo puikus mikroklimatas. Visi dirbo noriai, užsivedę, ir tai matyti aikštelėje.

   Rinktinė susižaidus, gerai ginasi, taip pat prieš rungtynes ekipą puikiai nuteikė treneriai, kurie sėkmingai išanalizuoja varžovus. Buvo malonu dirbti su šiais vyrais ir linkiu jiems grįžti su medaliais.

3. Visa ekipa. Sunku išskirti vieną krepšininką.

4. Nematau didelio skirtumo su kuo žaisti: Prancūzija ar Serbija ir Juodkalnija. Lietuva — Europos čempionė, todėl visi turi bijoti mūsų. Nesvarbu su kuo rungtyniauti, svarbu nugalėti.

5. Rezervų dar yra užtektinai. Nors prieš čempionatą netrūko kalbų, kad nevažiuoja dauguma lyderių, ir ši rinktinė pasmerkta, tačiau aš tikiu jos galimybėmis apginti čempionės titulą. Panaši situacija buvo prieš dvejus metus, ir visi matėme kuo tai baigėsi.

"Lietuvos telekomo" ir moterų rinktinės treneris Algirdas Paulauskas:

1. Labai gerai. Visi kalbėjo apie silpną rinktinę, o ji ėmė ir parodė, kad gali nugalėti. Manęs jau ne kartą klausė ir aš sakiau, kad ši rinktinė turėtų būti tarp prizininkų. Tačiau jei atvirai, tokio žaidimo nesitikėjau.

2. Rinktinė neturi lyderių, žaidžia daug jaunų krepšininkų. Jie gavo puikią progą ir ją išnaudoja.

3. Puikiai žaidė visi. Žinoma, Ramūnas Šiškauskas yra rinktinės vedlys ir jei jam nesiseka, vis tiek jaučiamas šio krepšininko pasitikėjimas savimi, kas persiduoda likusiems ekipos draugams.

4. Parankesnė būtų Prancūzijos rinktinė, nes visada sunku rungtyniauti prieš aikštės šeimininkus. Tačiau esu įsitikinęs, kad kokie varžovai paklius, tuos ir nugalėsim.

5. Tikiuosi, kad jų dar yra nemažai. Ekipa dabar psichologiniame pakilime ir tikiu, kad ta devynių pergalių serija Europos čempionatuose pakils iki dvylikos. Ko galima daugiau tikėtis?