R.Alijevas: "Galiu įrodyti, kad esu vertas vietos rinktinėje" (interviu)

„Visada yra malonu grįžti į Lietuvą. Smagu, kad galiu padėti „Šiaulių“ klubui. Pirmas mėnuo buvo ganėtinai sunkus, nes prieš tai pusę metų sėdėjau ant suolo Rusijoje“, - sakė „Šiaulių“ gynėjas Rolandas Alijevas.

„Po truputį įsibėgėju. Esu ganėtinai geros sportinės formos ir 100 proc. galiu padėti komandai“, - šypsojosi krepšininkas.

Rolandai, kas privertė iš Rusijos grįžti į Lietuvą? - alfa.lt paklausė krepšininko.

Manau, kad viskas Samaros klube priklausė nuo trenerio simpatijų ir antisimpatijų...

Į Lietuvą grįžo ir jūsų buvęs bendraklubis Samaros klube Tautvydas Lydeka.

Prieš išvažiuodamas iš Samaros žinojau, kad bus tokia situacija. Nemanau, kad susiklosčiusi situacija reiškia, kad esame super blogi, ar super geri krepšininkai. Tiesiog sistema ten labai paprasta: treneriui gali patikti arba ne. Mano stilius treneriui nepatiko. Gal nepadraydavau to, ko treneris iš manęs norėjo. Nemėgstu sėdėti ant suolo, todėl dažnai keičiu komandas. Noriu žaisti.

Kaip dabr vertinate savo sportinę formą?

Piko dar nepasiekiau, dirbu papildomai ir po treniruočių, stengiuosi. Atiduodu visas savo jėgas, juk esu profesionalas. Šiuo metu jaučiuosi gerai, stengsiuosi, kad varžovams vis sunkiau būtų mane sustabdyti.

Ko trūksta, kad būtumėte savimi visiškai patenkintas?

Rungtynių metu trūksta stabilumo. Tarkime, per treniruotes aš sumetu daug metimų, pataikau, o per rungtynes to pakartoti nesugebu. Laukiu, kol įsidirbs rankelė ir metimai pradės kristi. Tikiuosi, kad atsigausiu. Man trūksta tolimų metimų, o fizine forma esu patenkintas.

Kokie šiais metais yra „Šiaulių“ klubo tikslai?

Klubo tikslai paprasti: prizinės vietos visuose turnyruose, kuriuose dalyvaujame. Atvažiavau su tikslu padėti iškovoti medalius. Baltijos krepšinio lygoje buvome šiek tiek įklimpę, o Lietuvos krepšinio lygoje tikimės, kad turnyrinėje lentelėje viskas bus mūsų naudai. Kokį nors medalį šiais metais tikrai laimėsime.

Ar galite papasakoti apie sprendimą priimti Azerbaidžano pilietybę?

Pernai dėl to man buvo labai apmaudu, nes treniravausi su šios šalies rinktine, mėnesį kartu ruošiausi. Tačiau likus penkioms dienoms iki varžybų starto FIBA atsiuntė laišką, kuriame buvo parašyta, kad negaliu žaisti už Azerbaidžaną. Pagal reglamentą pilietybę turėjau gauti anksčiau, FIBA nedrįso rizikuoti. Netapau nei Azerbaidžano piliečiu, nei paso gavau. Jie mane ir šiais metais kalbina atvažiuoti. Žiūrėsiu, kaip viskas bus. Paatostogauti spėsiu po karjeros pabaigos, o dabar noriu žaisti.

Niekada nebijojote apkalbų dėl tokio poelgio?

Apkalbos visada yra tik apkalbos. Esmė yra tame, kad aš neatsisakau Lietuvos pilietybės. Galvoju apie dvigubą pilietybę. Krepšinio atžvilgiu atstovaučiau jų rinktinę, tačiau nesiruošiu ten gyventi. Esu lietuvis, gyvensiu Lietuvoje. Jeigu Lietuvoje nesu reikalingas kaip krepšininkas, nesulaukiu šanso, tai kodėl neturiu teisės dairytis kitur? Manau, kiekvienas krepšininkas taip elgtųsi. Be to, aš pasirašinėčiau kontraktą su Azerbaidžanu, neičiau žaisti iš idėjos.

Ar keliate sau tikslą patekti į Lietuvos rinktinę?

Apklausę visus krepšininkus išgirstumėte tą patį atsakymą... Visi laukia pakvietimo. Nesu išimtis. Tikiu savimi ir žinau, ką galiu. Tegul kiti galvoja, kad gal per daug savimi pasitikiu, tačiau aš laukiu savo šanso. Savimi pasitikiu ir galiu įrodyti, kad esu vertas tos vietos. Norėčiau pažiūrėti kaip atrodyčiau tarp geriausių žaidėjų.