R.Butautas: "Visi rinktinės nariai pareiškė, kad nori žaisti olimpiadoje"

Lietuva nepamiršo, kaip vieninga šalies krepšininkų kariauna degančiomis akimis kilo į lemiamą mūšį Europos čempionate Madride ir nušlavė graikus nuo kelio su tokia jėga, kad visi trys milijonai švęsdami pergalę šaukė ispaniškąjį "Bravo".

Su bilietu į olimpinį ekspresą Vilnius-Pekinas kišenėje ir Europos čempionato bronza ant kaklo krepšininkai nusilenkė savo aistruoliams. Jiems žaidėjai dovanojo pergalės marškinėlius ir iš širdies traukė "Tris milijonus".

Tuo metu kaip žvaigždė spindėjo visa švenčianti Lietuva, o krepšininkai buvo tiesiog lietuviai. "Nepamirštami žaidėjai, nepamirštama komanda", - rašė Europos spauda. Lietuvos rinktinė neturėjo lygių geriausios metų šalies komandos rinkimuose.

Rinktinės treneris 43 metų Ramūnas Butautas tuo nesistebi ir vis kartoja, kad užkopti ant pakylos po ketverių metų pertraukos lietuviams padėjo vieningumas ir nuostabi atmosfera komandoje.

Nuo bronzinio triumfo nepraėjo nė trys mėnesiai, o Rygos ASK dirbantis strategas jau laukia Pekino olimpiados.

Žaidynės startuos kitąmet rugpjūčio 8-ąją, o krepšinio turnyras prasidės diena vėliau.

* * *

- Ar jau pasiilgote tos elektros kėdės, kurioje tenka sėdėti Lietuvos rinktinės treneriams? - "Lietuvos rytas" paklausė R.Butauto.

- Pasiilgau. Jau mintys pradeda suktis apie ateinančią vasarą. Neretą vakarą mąstau apie rinktinės žaidimą, taktiką, pasirengimo stovyklas.

Bandau galvoti, kurie žaidėjai atstovaus rinktinei. Palaikau ryšius beveik su visais Lietuvos rinktinės krepšininkais.

Kalbėjau su treneriu Robertu Kuncaičiu, jis pasakė, kad irgi jau labai laukia vasaros. Nuolat kalbuosi su Rimu Kurtinaičiu, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovais, visi deriname planus ir reikalų neužmetame.

- Apie ką pirmiausia pagalvojate prisiminęs Europos čempionatą Ispanijoje?

- Žinoma, pirmiausia prisimenu pralaimėtas pusfinalio rungtynes Rusijai. Turėjome galimybę žaisti finale, pakilti bent viena vieta. Vis pagalvoju, kodėl tada nepavyko.

Ir nuolatinę įtampą prisimenu, ir ketvirtfinalio rungtynes su Kroatija, kur mums nusišypsojo laimė. Nors sakoma, kad sekasi stipresniems, mums tikrai pasisekė, jog kroatai nepataikė baudų. Aišku, prisimenu ir vakarą, kai laimėjome trečiąją vietą, sirgalių džiaugsmą.

Labai svarbu, kad iškovojome kelialapį į olimpines žaidynes be atrankos turnyro. Stengiuosi atsiriboti nuo sentimentų, bet labai malonu prisiminti, kaip dar nepasibaigus finalui išėjome iš arenos ir susitikome grupę Lietuvos rinktinės sirgalių, o jie prieš mus atsiklaupė. Šito nepamiršiu niekada gyvenime.

- Į Rygą nesivežėte nė vieno Lietuvos rinktinės rungtynių Europos čempionate įrašo. Iki šiol neperžiūrėjote nė vieno mačo?

- Ir dabar neturiu įrašų. Prieš kelias dienas kalbėjau su rinktinės skautu Donaldu Kairiu. Jis turi visus įrašus.

Rygos ASK tvarkaraštis labai įtemptas, rungtynės kas trečią dieną, todėl reikia analizuoti savo ir varžovų žaidimą, ruoštis kovoms. Net labai norėdamas neturėčiau laiko pasižiūrėti Europos čempionato rungtynių.

- Iki olimpinių žaidynių liko mažiau negu aštuoni mėnesiai. Tai daug ar mažai?

- Man neramiau yra dėl kitko - olimpiada prasideda rugpjūčio 8 dieną, o Graikijos, Italijos čempionatai baigiasi tiktai birželio pabaigoje.

Rinktinei liks vos mėnuo atgauti jėgas, įsikrauti baterijas bei suręsti naują žaidimo karkasą.

Vis dėlto tikiuosi, kad kitąmet komandą papildys dar keli nauji žaidėjai, ir neišvengiamai turėsime keisti tiek puolimo, tiek gynybos taktiką. Tam laiko bus nepaprastai mažai.

- Jums labiau patiktų, jeigu olimpiada įvyktų ne rugpjūtį, o rugsėjo mėnesį, kaip ir šiųmetis Europos čempionatas?

- Turbūt nė vienas treneris nepasakys, kad žaisti rugpjūčio mėnesį yra gerai. Kiekvienas nori turėti daugiau laiko pasirengti varžyboms. O olimpiada - išskirtinai svarbus įvykis.

- Jūsų tėvas Stepas Butautas iškovojo 1952-ųjų Helsinkio olimpinių žaidynių sidabrą. Ką jums reiškia olimpinės žaidynės?

- Tėvui olimpiada buvo labai svarbi, ir jis dažnai ją prisimindavo, pavartydavo medalį. Juo labiau kad buvo realu iškovoti auksą, nes finale SSRS rinktinė pralaimėjo amerikiečiams tik rungtynių pabaigoje.

Jis man yra pasakojęs net apie pramankštą: kaip amerikiečiai koridoriuje iš vietos pašokę pasiekdavo lubas, o mūsiškiai įsibėgėję jas liesdavo tik pirštų galiukais.

Manau, kad ir treneriui, ir žaidėjui olimpinis medalis yra visos karjeros viršūnė. Pekine sieksime medalių, ir padarysiu viską, kad komanda juos iškovotų.

- LKF vykdomasis komitetas nusprendė, kad rinktinės treniruočių stovykla prasidės birželio 20 dieną. Kiek žaidėjų jūs tikitės sulaukti pačioje pasirengimo pradžioje?

- Į pirmąją stovyklą surinksime tik tuos, kuriems čempionatai baigsis gegužę ar birželio pradžioje. Jie jau bus šiek tiek laiko praleidę be krepšinio, tad ims ruoštis anksčiau.

Sunkiausia bus prie komandos prijungti kitus krepšininkus. Po sezono žaidėjus ir trenerius slegia didelis psichologinis nuovargis, reikia krepšinio pasiilgti, nuo jo pailsėti, bet tam laiko kitąmet nebus.

- Tad visos sudėties rinktinė iki išvažiavimo į Kiniją turės tik kelias savaites treniruočių?

- Iki olimpiados - dar aštuoni mėnesiai ir spėlioti, kaip bus, yra per anksti. Žinau tik tiek, kad visi rinktinės nariai pareiškė, jog nori žaisti olimpiadoje, ir tai mane labai džiugina.

Europos čempionate turėjome tikrai puikų kolektyvą, net neabejoju, kad tai mums padėjo iškovoti bilietą į Pekiną. Į ateitį aš žvelgiu optimistiškai, bet reikia palaukti.

- Arvydas Macijauskas pasakojo, kad po gerų rungtynių jį pasveikinate, pabendraujate telefono žinutėmis. Ar šis žaidėjas yra vienas tų, kurių Europos čempionate Ispanijoje trūko labiausiai?

- Esu įsitikinęs, kad jis sustiprintų komandą. Tokio stiliaus ir tokio meistriškumo žaidėją norėtų turėti kiekviena ekipa. Apie tai byloja milžiniškas Arvydo kontraktas su Pirėjo "Olympiakos". Man džiugu dėl jo geros sportinės formos ir pasiryžimo. O jo pareiškimai spaudoje dėl olimpiados mane nuteikia optimistiškai.

- Ar bendraujate su "Cleveland Cavaliers" vidurio puolėju Žydrūnu Ilgausku?

- Šį sezoną su juo nesu kalbėjęs. Artėja Naujieji, ir aš pats kiekvieną žaidėją sveikinsiu švenčių proga. Skambinsiu ir Žydrūnui.

- Ar jau matote, kas galėtų tinkamai pakeisti pagrindinį rinktinės įžaidėją Šarūną Jasikevičių?

- Antrojo Jasikevičiaus tikrai nėra. Tai yra krepšinio talentas, dėl kovotojo savybių, aukojimosi komandai - unikalus žmogus. Nežinau, ar kito tokio apskritai kada sulauksime. Šarūnas aukštai iškėlė kartelę visiems likusiems įžaidėjams. Dabar viskas matuojama pagal jį.

Galiu pasakyti tik tiek, kad Lietuva yra krepšinio šalis ir talentų bus. Bet artimiausiuose rezervuose antrojo Jasikevičiaus nematau.

- Ar akylai stebite rinktinės kandidatų žaidimą klubuose?

- Namie Rygoje įsirengiau palydovinę anteną, todėl matau daug rungtynių. Pasižiūriu "Olympiakos", Sienos MdP, Maskvos CSKA, Kazanės "Uniks" kovas - jei matau, kad žaidžia Lietuvos krepšininkas, būtinai pasižiūriu.

- Šiemet Eurolygoje itin sėkmingai žaidžia Artūras Jomantas ir Marijonas Petravičius. Ar šie krepšininkai yra tarp pretendentų į rinktinę?

- Juos jau šiemet norėjau matyti treniruočių stovyklose ir kviečiau į rinktinę, bet dėl įvairių priežasčių jie atvykti negalėjo. Dabar šių krepšininkų žaidimas yra tokio lygio, kokį įsivaizdavau. Bet reikia sulaukti vasaros.

- Kaip surasti vietos visoms žvaigždėms Lietuvos "Svajonių komandoje"? Kas neteks savo vietos rinktinėje?

- Tai problema, bet ji - maloni. Treneriui labai sunku, kai už rinktinės borto tenka palikti gerą žaidėją. O kita vertus, kiekvienas treneris svajoja turėti didelį pasirinkimą.

Dabar reikia sulaukti sezono pabaigos. Svajonės - nerealus dalykas. Kaip rodo istorija, netikėtumai viską gali apversti.

- Ar, kaip ir šiemet, olimpinėms žaidynėms ruošis tiktai 12 žaidėjų, o šalia treniruosis antroji rinktinė?

- Esame vienos nuomonės, kad būtinai reikia išlaikyti antrąją rinktinę, tad ir toliau planuojame treniruotis panašiai kaip šiemet. Tiesa, dėl to, kad vasarą vyko studentų universiada, visų savo planų neįvykdėme. Todėl kitąmet bandysime savo norus įgyvendinti geriau - treniruotis dviem rinktinėmis, rungtyniauti tarpusavyje, žaidėjus perkelti iš vienos komandos į kitą.

Antroji rinktinė važiuos į turnyrus, nes artėjant olimpiadai pasiūlymų bus daugiau, nei reikės pagrindinei komandai. Juk reikia galvoti apie 2011 metų Europos čempionatą Lietuvoje, apie 2012-ųjų olimpiadą. Nepaisant to, ar aš būsiu rinktinės treneris, ar nebūsiu, negaliu kitiems palikti tuščios vietos, todėl rūpinsimės pamaina.

Dabar sąraše - 25 žaidėjai. Ketinu pridėti dar kelis jaunus krepšininkus, kurie gerai užsirekomendavo. Ypač svarbios - įžaidėjo ir vidurio puolėjo pozicijos.

- Pasiruošimo olimpiadai planas dėliojamas, tačiau aiškūs ne visi Lietuvos rinktinės priešininkai kontrolinėse rungtynėse. Laukiate burtų rezultatų?

- Burtai bus traukiami labai vėlai, ir varžovai paaiškės tik balandžio mėnesį. Pasiruošimą reikia suplanuoti anksčiau, todėl reikės rizikuoti ir priimti sprendimus prieš burtų ceremoniją.

Prieš kelias savaites atsisakėme dalyvauti turnyre Makao, kur galėjome žaisti su JAV rinktine ir Rusija, nes šios komandos bus vienos pagrindinių mūsų varžovių kovoje dėl olimpinių medalių. Užtenka - rusams vieną kartą jau pralaimėjome.

- Vadinasi, Europos čempionai rusai neatvažiuos į Vilnių ir tradicinės rungtynės dėl Federacijų supertaurės neįvyks?

- Jei atsisakėme žaisti Makao, tai ir Lietuvoje su Rusija mes nežaisime.

- Ar numatytas kitas turnyras Azijoje prieš olimpines žaidynes?

- Kalbėjau su LKF generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu ir pasiūliau patiems rengti turnyrą tuose kraštuose, kur turėsime aklimatizuotis. Jeigu galime rengti turnyrus Kaune ar Vilniuje, kodėl negalime ten?

Išsinuomojai bazę, viešbučius, sukvietei komandas, ir viskas. Bet turime įvairiausių pasiūlymų ir kol kas galutinių sprendimų nėra.

- Tačiau planai sužaisti seriją rungtynių Ispanijoje jau nesikeis?

- Į Ispaniją tikrai skrisime. Ten bus dvejos rungtynės su Ispanijos rinktine, taip pat su Angola.

- Kiek laiko reikės aklimatizuotis Azijoje?

- Planuojame išskristi dešimt dienų prieš žaidynes. Nors gydytojai rekomenduoja aklimatizacijai skirti keturiolika dienų, mes manome, kad tai būtų per ilgai. Dvi savaitės prieš turnyrą, paskui trys savaitės olimpiadoje - tai slegia žaidėjus psichologiškai.

Optimalus variantas - keliauti likus 8-10 dienų iki olimpiados.

- Lietuvos rinktinė savo geriausią formą dažniausiai pasiekia vėlokai, jau pagrindinių varžybų metu. Nebijote pralaimėjimų pasirengimo etape, kaip nutiko šią vasarą?

- Galiu pasakyti atvirai, kad tuos pralaimėjimus Švedijai ir Latvijai prisiminti yra labai nemalonu. Bet jie buvo dėsningi, nes pasikeitė visi rinktinės treneriai, krepšininkai suvažiavo ilgai nežaidę kartu, reikėjo atgaivinti ryšius.

Keitėsi rinktinės gynyba ir puolimas, todėl reikėjo išgyventi skausmingą etapą. Švedus ir latvius turėjome nugalėti ir žaisdami blogai, bet mums nepavyko. Tai iki šiol nemalonu.

Latvijoje man visą laiką primenama, kad jie prieš mus laimėjo. Tai mane žeidžia. Manau, kad kitąmet šitokių eksperimentų kaip pernai galbūt nebereikės.

Nors, jei dalyvaus Ž.Ilgauskas ir A.Macijauskas, neišvengiamai reikės koreguoti taktiką.

- LKF prezidentas Vladas Garastas yra sakęs, kad numatyta kelionė į JAV susitikti su NBA žaidžiančiais lietuviais. Kas ir kada ten rengiasi važiuoti?

- Buvo pasiūlyta važiuoti man, bet mano darbotvarkė klube tokia, kad aš negaliu palikti komandos. Tačiau kas nors tikrai skris.

- Visi trys rinktinės treneriai yra užsiėmę klubuose. Gal planuojate pasikviesti naujų pagalbininkų?

- Naujų žmonių kviesti negalime, nes į olimpines žaidynes rinktinė gali vežtis tik 20 žmonių. Tai reiškia, kad nebelieka vietos antrajam gydytojui ir antrajam skautui. Į Pekiną nuvažiuos 12 žaidėjų, trys treneriai, fizinio rengimo specialistas, du masažuotojai, gydytojas ir skautas.

- Ar žemyno čempionato prizininkų treneris junta spaudimą? Juk olimpinėse žaidynėse Lietuva triskart laimėjo bronzą ir kartą buvo ketvirta. LKF posėdyje iškelta konkreti užduotis - kovoti dėl apdovanojimų.

- Visas mano darbas yra spaudimas. Pats pasirinkau šią profesiją, žinau, kur ir dėl ko ėjau. Būtų juokinga, jei sakyčiau, kad bus gerai užimti šeštąją vietą. Būčiau niekam tikęs treneris. Laimėti medalius - sunkus uždavinys, bet esame pasaulio krepšinio elito dalis ir turime sau kelti aukščiausius reikalavimus.