R.Grigą į Lietuvą sugrąžino ilgesys (interviu)

Kaip ir daugeliui Lietuvos trenerių, Rimantui Grigui ne kartą teko spręsti, ką pasirinkti - didesnį atlyginimą užsienyje ar galimybę būti su šeima. Praėjusį sezoną krepšinio specialistas dirbo Baltarusijoje, tačiau šią vasarą nugalėjo šeimos ir gimtinės ilgesys. R.Grigas tapo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ vyriausiuoju treneriu ir tikisi užimti prizinę vietą Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).

Didelė R.Grigo gyvenimo dalis yra susijusi su Kauno „Žalgiriu“. 51 metų krepšinio specialistas stipriausiame šalies klube treniravo ir dublerius, ir pagrindinę komandą. Teko pabūti net sporto direktoriumi. Kai R.Grigas išvykdavo iš gimtinės, žinias jis pritaikydavo labiau į Rytus esančiose valstybėse. Lietuvis yra treniravęs Kijevo „Budivelnik“ (Ukraina) vyrų komandą, su Algirdu Paulausku dirbęs Jekaterinburgo moterų ekipoje UGMK (Rusija).

Paskutine stotele užsienyje tapo Baltarusija. R.Grigas treniravo moterų rinktinę ir dirbo konsultantu Minsko vyrų klube „Cmoki“. Su Baltarusijos krepšininkėmis lietuvis šiemet užėmė penktąją vietą Europos čempionate. Nors baltarusiai siūlė pasilikti, treneris nusprendė priimti Pasvalio ekipos pasiūlymą.

„Norėjau grįžti į Lietuvą, pabūti su šeima. Dukra užaugo, o aš to ir nepajutau. Buvo vaikas, o žiūriu - jau mergina. Nuolat būdavome atskirai. Šeima - Lietuvoje, o aš - išvykoje. Pasiilgdavau šeimos. Juo labiau kad gavau pasiūlymą iš Pasvalio“, - „Sporto gyvenimui“ sakė Rimantas Grigas.

- Turbūt daugeliui Lietuvos krepšinio trenerių tenka nuolat rinktis - didesni pinigai užsienyje ar namai?

- Žinoma. Tačiau kai užsienyje pabūni ilgiau, jau ir tie pinigai neatrodo tokie svarbūs. Namai yra namai, Lietuva yra Lietuva.

- Pasvalio komandai keliamas tikslas kitą sezoną patekti į LKL prizininkų trejetą. Ar tai yra realu?

- Priklausys nuo to, kaip sukomplektuosime komandą. Visada reikia siekti aukšto tikslo. Užimti vieną iš pirmų dviejų vietų Lietuvoje mažai tikėtina, o trečioji vieta yra reali. Į šią vietą pretenduoja ne vienas klubas. Manau, kad šiemet jos tikisi ir Klaipėdos „Neptūnas“, ir „Šiauliai“. Ir mes norime pretenduoti. Gal dar kažkokios komandos pretenduos. Bus įdomus čempionatas. Neturėtų būti didelio atotrūkio tarp stipresnių ir silpnesnių komandų.

- Pasvalyje vėl turėtų žaisti daug legionierių, kaip būdavo įprasta pastaraisiais metais, ar ketinate remtis Lietuvos krepšininkais?

- Komplektaciją pradėjome nuo lietuvių. Dabar net ir „Žalgiris“ stengiasi pasiimti daugiau lietuvių, nes biudžetas jau nebeleidžia pirkti brangių užsieniečių. Kita vertus, stiprių lietuvių rinkoje nėra tiek daug. Kiek mes galėsime, tiek jų pasikviesime. Tačiau, jei nori pretenduoti į trečiąją vietą, reikia stiprių žaidėjų. Jei mums pavyks gerai susitarti su lietuviais, užsieniečių reikės mažiau. Jei nepavyks, reikės remtis legionieriais.

- Kiek žaidėjų dabar yra komandoje?

- Dar nedaug. Norėčiau kuo greičiau pradėti pasirengimą, bet ne taip lengva tai padaryti. Stipresni lietuvaičiai dar laukia pasiūlymų iš užsienio. Jei jų negaus, mes į juos pretenduosime. Tas pats ir su užsieniečiais. Dabar kainos yra labai didelės, jos sukeltos. Po truputį žiūrime, kalbamės, deriname.

- Nors dirbote ne Lietuvoje, pagal komandų sudėtis turbūt susidarėte įspūdį apie LKL lygį. Ar lygis pastaraisiais metais pakilo?

- Tas lygis balansuoja - tai aukštesnis, tai žemesnis. Daug kas priklauso nuo to, kaip mūsų žaidėjų banga pajuda į užsienį, kaip vėl grįžta atgal. Kai daug lietuvaičių sugrįžta, lygis pakyla. Kai daugiau išvyksta, lieka mažiau patyrę žaidėjai. Tačiau manau, kad tai nėra problema. Tie mažiau patyrę krepšininkai gauna progą augti ir patys tampa stipriais žaidėjais. Šiaip man sunku įvertinti lygį. Kai dirbau konsultantu „Cmoki“ komandoje, žaidėme su „Neptūnu“ ir nugalėjome gan nesunkiai. Tačiau tai dar neparodo komandos lygio. „Neptūnas“ žaidė nestabiliai, bet paskui gerai pasirodė mažajame LKL finale.

- „Žalgiris“ šiemet tikriausiai bus silpnesnis nei įprasta, Vilniaus „Lietuvos ryto“ kontūrai kol kas neaiškūs. Gal ateinantis sezonas bus būtent tas, kai kitos komandos galės kibti į atlapus favoritams?

- Koks „Žalgiris“ bebūtų, jis vis tiek yra surinkęs vienus iš geriausių žaidėjų - Robertą Javtoką, Paulių Jankūną, Tadą Klimavičių. Ir jauni krepšininkai yra geri. Liko Adas Juškevičius, grįžo Simas Sanderis Venė, Artūras Milaknis. Gan gera komanda, ir ji dar pasistiprins legionieriais. „Žalgiris“ yra „Žalgiris“. Jie neša savo vėliavą. Galbūt kitoms komandoms su „Žalgiriu“ kautis bus lengviau nei pernai, nes praėjusį sezoną komplektacija buvo turbūt geriausia per dešimtį metų.

- Metai, praleisti moterų krepšinyje, praturtino jūsų žinių bagažą ar atvirkščiai - teks vytis vyrų krepšinyje dirbančius kolegas?

- Vyrų krepšinyje manęs nebuvo tik metus. Be to, dirbau su „Cmoki“ konsultantu, todėl mano atotrūkis yra labai mažas. Beje, kai mane pasikvietė „Cmoki“, ten žaidimas apsivertė aukštyn kojomis. Buvome pergalių neturintys nevykėliai, o paskui sugebėjome nugalėti kelias komandas ir išsaugoti vietą VTB lygoje. Turėjau pasiūlymą likti Minske, „Cmoki“ mane ilgai įkalbinėjo. Mano manymu, tie metai nieko nekeičia. Vis tiek tu stebi situaciją ir dirbi.

- Jums patiko gyventi Baltarusijoje?

- Patiko. Nekalbu apie visą Baltarusiją, nes labai mažai jos apkeliavau. Tačiau Minskas yra nuostabus miestas, labai gražus, sutvarkytas, švarus. Kas atvažiuoja, visi nustemba. Minske patogu gyventi, vairuoti transportą, nes gatvės labai plačios, mažai kamščių. Turėjau patogų butą, geras sąlygas dirbti. Ko daugiau reikia treneriui?

- Europos čempionato metu sakėte, kad Lietuvos moterų rinktinė po kelerių metų gali būti viena stipriausių žemyne. Mūsų komanda pralaimėjo visas čempionato rungtynes. Ar nepakeitėte nuomonės?

- Ne. Merginos yra jaunos, perspektyvios, gražiai nuaugusios. Tik reikia įdėti daugiau darbo - jų pačių ir klubų trenerių. Medžiaga labai gera. Kai pasižiūri - tokios gražios liepaitės, ir žaidimą supranta. Tik dar kažko trūksta. Gal technikoje, gal taktikoje. Manau, treneriai klubuose turi dėti daugiau pastangų. Iš šių merginų turėtų užaugti labai geros žaidėjos.

- Jūsų gimtadienis bus per Europos vyrų čempionatą (rugsėjo 17 d.). Kokios dovanos tikitės iš Lietuvos rinktinės?

- To, ko norėtų kiekvienas Lietuvos treneris - kuo daugiau pergalių. Norisi, kad Lietuva vėl taptų Europos čempione. Atėjo labai stiprus treneris, pavyko surinkti ir stiprius jaunus žaidėjus, ir patyrusius. Norisi, kad vyrai grįžtų su dainomis, gėlėmis ir aukso medaliais. Tas tikslas visada yra realus, tik kartais koją pakiša smulkmenos. Kad ir užpernai čempionate Lietuvoje. Neatiduotų perdavimo varžovui ir būtume patekę į kitą etapą. Viskas susideda iš mažų smulkmenų. Visgi Lietuva yra krepšinio valstybė ir visada gali pretenduoti į čempionės vardą ar bent prizinę vietą. Niekas nesuprastų, jei Lietuva pretenduotų į kokią aštuntą vietą.