R.Grigas: italai žaidžia vis geriau, žaidėjai turi charakterį (interviu)

Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai ne kar­tą įsi­ti­ki­no, kad iš anks­to nu­ra­šy­ti ne­ga­li­ma nė vie­no var­žo­vo. Net ir ita­lų. Ta­čiau tai is­to­ri­ja. Šių me­tų Eu­ro­pos pir­me­ny­bė­se Slo­vė­ni­jo­je, pa­sak spe­cia­lis­tų, vi­si ženk­lai ro­do, kad Lie­tu­va ga­li pa­siek­ti la­bai daug.

Šian­dien Liub­lia­nos „Sto­ži­ces“ are­no­je Jo­no Kaz­laus­ko tre­ni­ruo­ja­mos Lie­tu­vos rink­ti­nės lau­kia žūt­bū­ti­nis mū­šis su Ita­li­ja. Nu­ga­lė­to­jas ke­liau­ja į pus­fi­na­lį, pra­lai­mė­jęs tu­rės ga­li­my­bę ko­vo­ti dėl 5 vie­tos. 22 val. pra­si­dė­sian­ti dvi­ko­va baig­sis be­veik prieš vi­dur­nak­tį. Kad ir koks bū­tų re­zul­ta­tas, mū­siš­kiai jau ži­nos var­žo­vą, su ku­riuo tu­rės grum­tis penk­ta­die­nį. Tai bus kroa­tai ar­ba ukrai­nie­čiai. Šios eki­pos san­ty­kius šian­dien aiš­kin­sis nuo 18.45 va­lan­dos.

Lems dva­sios stiprumas

Il­ga­me­tis Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Al­gi­man­tas Pa­vi­lo­nis įsi­ti­ki­nęs, kad lie­tu­viai tu­ri ga­li­my­bių nu­ga­lė­ti ita­lus. Pa­sak jo, vis­kas pri­klau­sys nuo to, kaip mū­sų krep­ši­nin­kai bus pa­si­ren­gę psi­cho­lo­giš­kai ir kaip pa­si­nau­dos ga­li­my­bė­mis.

„Pri­si­me­nu Sid­nė­jaus olim­pi­nes žai­dy­nes – mū­sų krep­ši­nin­kai pir­mas rung­ty­nes pra­lai­mė­jo bū­tent ita­lams (48:50). At­ėnų žai­dy­nių pus­fi­na­ly­je taip pat ita­lai bu­vo pra­na­šes­ni (100:91). Kaž­ko­dėl Ita­li­jos rink­ti­nė mums nė­ra par­an­ki. Bet tai tik is­to­ri­ja, – LŽ sa­kė A.Pa­vi­lo­nis. – Da­bar Ita­li­jos rink­ti­nė­je ki­ti žai­dė­jai, ki­tas tre­ne­ris, ki­ta mu­zi­ka.“

VTB Vie­nin­go­sios ly­gos Tei­sė­jų de­par­ta­men­to va­do­vu dir­ban­tis A.Pa­vi­lo­nis tei­gė, jog į ket­virt­fi­na­lį pa­te­ku­sios ko­man­dos – pa­na­šaus pa­jė­gu­mo, nė­ra ryš­kaus fa­vo­ri­to. „Ta­čiau kiek­vie­ną var­žo­vą rei­kia gerb­ti. O žai­džiant su pie­tie­čių ko­man­do­mis ypač svar­bi psi­cho­lo­gi­ja, – sa­kė pa­šne­ko­vas. – Jei šie iš to­li pa­tai­ko sy­kį, an­trą, tre­čią, ta­da gau­dyk vė­ją lau­kuo­se. Ita­li­jos rink­ti­nės re­zul­ta­tai pa­sta­rai­siais me­tais bu­vo pra­sti, to­dėl jos ne­sle­gia di­de­lė at­sa­ko­my­bė. Bet ma­nau, kad mū­sų rink­ti­nė vi­siš­kai pa­jė­gi su­si­do­ro­ti su ket­virt­fi­na­lio var­žo­vu. Daug lems mū­sų žai­dė­jų dva­sios tvir­tu­mas.“

Darbš­tuo­liai italai

Ki­tas LŽ kal­bin­tas krep­ši­nio spe­cia­lis­tas – Pa­sva­lio „Pie­no žvaigž­džių“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ri­man­tas Gri­gas mū­siš­kių var­žo­vų sto­vyk­lo­je ra­do trū­ku­mų, ta­čiau šia­me čem­pio­na­te vi­sus ste­bi­nan­tys ita­lai, pa­sak jo, kur kas pa­vo­jin­ges­ni už tas eki­pas, ku­rio­se yra ge­ro­kai dau­giau žvaigž­džių.

– Kuo ypa­tin­ga Ita­li­jos rink­ti­nė? – LŽ pa­si­tei­ra­vo Ri­man­to Gri­go.

– Kai Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai per kon­tro­li­nių var­žy­bų ma­ra­to­ną žai­dė su ita­lais, ma­niau, kad šie čem­pio­na­te bus vie­ni iš aut­sai­de­rių. Da­bar ita­lai žai­džia vis ge­riau, žai­dė­jai tu­ri cha­rak­te­rį, aikš­te­lė­je vi­si kau­na­si. Ita­li­jos eki­pos silp­no­ji vie­ta – aukš­taū­giai, bet šį trū­ku­mą krep­ši­nin­kai kom­pen­suo­ja pa­gel­bė­da­mi vie­nas ki­tam gy­ny­bo­je – ma­ži žai­dė­jai pa­de­da aukš­tie­siems. Tai ma­tė­me ir per jų rung­ty­nes su is­pa­nais, kai Ita­li­jos krep­ši­nin­kai pa­lik­da­vo sa­vo pri­žiū­ri­mą opo­nen­tą ir pul­da­vo pa­dė­ti ko­man­dos drau­gams ap­si­gin­ti nuo Mar­co Ga­so­lio.

Kaip sa­kė tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas, Ita­li­ja – rim­ta var­žo­vė, ne­ga­li­ma nu­mo­ti ran­ka ir svai­čio­ti, kad tai pats ge­riau­sias va­rian­tas, ket­virt­fi­na­ly­je te­kęs Lie­tu­vos rink­ti­nei.

Vi­sos eki­pos, pa­te­ku­sios į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas, to nu­si­pel­nė, jas rei­kia gerb­ti ir bū­ti at­sar­giems. Juk kar­tą lie­tu­viai jau nu­svi­lo žais­da­mi su ita­lais – 2004 me­tais At­ėnuo­se iš anks­to be­si­ma­tuo­da­mi olim­pi­nį me­da­lį nu­de­gė.

– Žai­di­mas, ku­rį Ita­li­ja de­mons­truo­ja Slo­vė­ni­jo­je, jums staig­me­na?

– Taip. Ita­lai ko­vo­ja dėl kiek­vie­no ka­muo­lio, dir­ba ir sie­kia per­ga­lės. To­kia ko­man­da la­bai pa­vo­jin­ga. Ir pa­vo­jin­ges­nė net už tas rink­ti­nes, ku­rio­se yra kur kas dau­giau žvaigž­džių. Kai vis­ką le­mia vie­nos rung­ty­nes, la­bai svar­bu, kaip žai­dė­jai nu­si­teiks dvi­ko­vai, ko­kį par­odys cha­rak­te­rį.

Ukrai­nie­čiai pus­fi­na­liui nepribrendo

– Kaip ma­no­te, ku­ri rink­ti­nė pra­na­šes­nė iš Ukrai­nos ir Kroa­ti­jos ket­virt­fi­na­lio po­ros?

– Ma­nau, lai­mė­ti tu­rė­tų kroa­tai. Bet ukrai­nie­čiai da­bar yra tas ne­ži­no­mas ark­liu­kas. Nuo­sta­bą ke­lia tai, kad Ukrai­na pa­sie­kė at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas ir kaip at­kak­liai dėl per­ga­lės ko­vo­jo su lie­tu­viais. Bet Ukrai­na dar nė­ra to­kia ga­lin­ga, kad nu­ga­lė­tų lie­tu­vius ar kroa­tus. Esu dir­bęs Ukrai­no­je, ži­nau šios ša­lies rink­ti­nę, to­dėl drą­siai ga­liu teig­ti, kad pus­fi­na­liui jie dar ne­prib­ren­do. Ma­nau, pus­fi­na­ly­je su­si­tiks Lie­tu­va ir Kroa­ti­ja.

Lie­tu­viai pa­ma­žu ei­na sa­vo tiks­lo link. Bran­duo­lys yra, mū­siš­kiai žai­džia su­nkiai, bet vis tiek pa­sie­kia per­ga­les.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te Kroa­ti­jos rink­ti­nę?

– Ryš­kus jos ly­de­ris Bo­ja­nas Bog­da­no­vi­čius. Bet ir be jo yra kam žais­ti. Vi­so­se po­zi­ci­jo­se yra pa­jė­gių krep­ši­nin­kų. Tai rim­ta ko­man­da. Slo­vė­ni­jo­je ji de­mons­truo­ja sa­vo meis­triš­ku­mą ir cha­rak­te­rį. Tai įro­do pa­sku­ti­nis pa­vyz­dys – per pa­sta­rą­sias rung­ty­nes kroa­tai po dvie­jų pra­tę­si­mų nu­ga­lė­jo grai­kus. Anks­tes­niuo­se čem­pio­na­tuo­se to ne­bū­da­vo. Da­bar Kroa­ti­jos rink­ti­nės žai­dė­jai ko­vo­ja dėl kiek­vie­no žings­nio, dėl kiek­vie­no ka­muo­lio.

Lie­tu­va yra su­bū­ru­si vie­ną stip­riau­sių rink­ti­nių čem­pio­na­te, tik žai­dė­jai per pir­mus du eta­pus su­nkiai ras­da­vo bend­rą kal­bą. Tai pa­aiš­ki­na­ma – yra nau­jas tre­ne­ris, jis rei­ka­lau­ja gal­būt dau­giau, nei rei­ka­lau­da­vo anks­tes­ni stra­te­gai. Bet jau dau­giau nau­dos ko­man­dai duo­da Jo­nas Va­lan­čiū­nas, Do­na­tas Mo­tie­jū­nas, Min­dau­gas Kuz­mins­kas. Rei­kia tik pa­lin­kė­ti mū­siš­kiams ge­ro žai­di­mo ir per­ga­lės.

Kroa­ti­ja iš arčiau

Su kuo penk­ta­die­nį teks kau­tis mū­siš­kiams, pa­aiš­kės šian­dien va­ka­re. Vie­ną iš ga­li­mų var­žo­vų – ukrai­nie­čius – jau ma­tė­me, E gru­pė­je lie­tu­viai juos įvei­kė 70:63.

Šian­dien skai­ty­to­jus iš ar­čiau su­pa­žin­di­na­me su Kroa­ti­jos eki­pa, ku­ri prieš dve­jus me­tus „Eu­ro­Bas­ket 2011“ užė­mė 13 vie­tą. Eu­ro­pos pir­me­ny­bė­se Lie­tu­vo­je kroa­tams va­do­va­vo Jo­si­pas Vran­ko­vi­čius.

2012-ųjų pra­džio­je Kroa­ti­jos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja par­eiš­kė, jog į rink­ti­nę grįž­ta 53-ejų Jas­mi­nas Re­pe­ša, ku­riam va­do­vau­jant šios ša­lies rink­ti­nė du kar­tus pa­te­ko tarp 8 ge­riau­sių Eu­ro­pos ko­man­dų (2007 ir 2009 m. užė­mė 6 vie­tą). Tie­sa, net ir tais lai­kais J.Re­pe­ša tu­rė­jo ne­iš­nau­do­tų re­zer­vų – jis ne­slė­pė, jog ko­man­dos vi­du­je bu­vo prob­le­mų dėl draus­mės.

J.Re­pe­ša – ti­piš­kas Bal­ka­nų mo­kyk­los, ku­rio­je rei­ka­lau­ja­ma mak­si­mu­mo iš aukš­taū­gių ir re­mia­ma­si ko­man­di­niu žai­di­mu, at­sto­vas. Jis pro­fe­sio­na­las, krep­ši­nin­kams – au­to­ri­te­tas, jie sten­gia­si įvyk­dy­ti jo rei­ka­la­vi­mus. Ir jiems tai pa­vyks­ta, nes žai­dė­jai – aukš­to meis­triš­ku­mo. Įdo­mus dar vie­nas fak­tas – ga­nė­ti­nai pa­jė­gio­je šių me­tų Kroa­ti­jos rink­ti­nė­je nė­ra nė vie­no NBA krep­ši­nin­ko!

Slo­vė­ni­jo­je ne­žai­džia Mar­ko Po­po­vi­čius, Zo­ra­nas Pla­ni­ni­čius (pa­var­go po se­zo­no), Kre­ši­mi­ras Lon­ča­ras (bai­gė kar­je­rą rink­ti­nė­je), Mar­ko To­ma­sas (trau­ma). Pa­sta­ra­sis su­si­žei­dė per kon­tro­li­nes var­žy­bas ir pra­lei­džia jau tre­čią čem­pio­na­tą, tad rink­ti­nė, at­ro­do, iš­mo­ko žais­ti ir be jo.

Prieš pir­me­ny­bes ly­de­riu įvar­dy­tas 2 me­trų ūgio 24-erių B.Bog­da­no­vi­čius pa­tei­si­no lū­kes­čius – vi­du­ti­niš­kai pel­ny­da­mas 17,5 taš­ko tarp čem­pio­na­to re­zul­ta­ty­viau­sių­jų uži­ma penk­tą­ją vie­tą. Jau šią va­sa­rą jis ga­lė­jo at­si­dur­ti Niu­jor­ke ir rung­ty­niau­ti NBA, ta­čiau Tur­ki­jos klu­bas „Fe­ner­bah­ce“ ne­pa­no­ro pa­leis­ti sa­vo ly­de­rio. At­akuo­jan­tis gy­nė­jas per Eu­ro­ly­gos rung­ty­nes sta­bi­liai rink­da­vo 15,9 taš­ko, pa­siau­ko­ja­mai dir­bo gy­ny­bo­je, taip su­lauk­da­mos dė­me­sio iš užat­lan­tės.

Be­je, kai kroa­tai ruo­šė­si at­ran­kos į Slo­vė­ni­ją ko­voms, B.Bog­da­no­vi­čius bu­vo iš­brauk­tas iš žai­dė­jų są­ra­šo. Bet krep­ši­nin­kas at­sip­ra­šė už sa­vo poel­gį ir su­lau­kė J.Re­pe­šos bei ka­pi­to­no Ro­ko Le­ni Uki­čiaus ma­lo­nės. Ką žai­dė­jas pri­dir­bo, ne­aiš­ku, in­ci­den­tas taip ir li­ko ko­man­dos vi­du­je, tik bu­vo šykš­čiai pra­neš­ta – dėl „šiurkš­taus draus­mės pa­žei­di­mo“. Kaip ma­to­me, Slo­vė­ni­jo­je, tai ne­pa­vei­kė snai­pe­rio žai­di­mo.