R.Kaukėnas: lemiamu metu mus išgelbėjo susitelkimas ir charakteris (interviu)

Daug prakaito ir mėlynių, spurtų ir duobių, taktinių žaidimų ir individualių dvikovų, begalė sudegintų nervų ląstelių ir įnirtingą mūšį galiausiai vainikavusi laiminga pabaiga. Išsiuntusi namo Puerto Riko krepšininkus, Lietuvos rinktinė tęsia kovą dėl kelialapio į olimpinį Londoną. „Vangiai pradėjome, bet paskui įsivažiavome. Labai džiaugiuosi tuo, kaip šiandien kovojome“.

Taip lygiaverčių priešininkų dvikovoje pasiektą pergalę 76:72 apibūdino gynėjas Rimantas Kaukėnas.

Pirmoje olimpinės atrankos turnyro ketvirtfinalio dalyje tuščiais šoviniais šaudęs žaidėjas nenuleido rankų ir toliau ieškojo kelių link varžovų baudos aikštelės. Visus 8 savo taškus po pertraukos pelnęs lietuvis sunkiais momentais pralauždavo ledus puolime, slopindamas atkaklių puertorikiečių bandymus pasivyti netoli pabėgusius varžovus.

„Sunkios buvo visos rungtynės, ypač pradžia, kol įsivažiavome. Aš pats dar ne visiškai įsibėgėjęs, bet po pertraukos jau žaidžiau kiek geriau, pajutau komandos draugus“, – sakė paskutinis prie rinktinės stovyklos Hjustone prisijungęs veteranas.

Nors pergalė buvo graži, euforijai R. Kaukėnas nepasidavė.

„Mes nieko dar nelaimėjome, nes svarbiausios bus kitos rungtynės. Tad reikia pailsėti ir vėl kibti į darbą“, – pabrėžė patyręs krepšininkas.

– Kai varžovai įpusėjus paskutinei minutei persvėrė rezultatą, kokius nurodymus davė treneris? – paklausėme R. Kaukėno

– Jokios panikos nebuvo, norėjome parengti gerą ataką ir atlikti paruoštą metimą. Kai Šarūnas (Jasikevičius – DELFI) labai gerai sužaidė, norėjome atlikti dar vieną ataką. Užpuolėme, apsigynėme – to ir pakako.

– Kuo lemiamomis akimirkomis buvote pranašesni už oponentus?

– Žaidėme visi kartu, susikaupę – vienas už visus, visi už vieną (šypsosi – DELFI).

– Puerto Rikui to pritrūko?

– Nežinau, kaip ir kas, bet matėte, kad kova vyko taškas į tašką. Jie žaidė labai gerai, mūsų žaidimas bangavo. Džiaugiuosi, kad galiausiai laimėjome.

– Tai buvo pirmas kartas, kai rinktinė parodė savo tikrąjį charakterį?

– Turbūt taip. Nors negaliu sakyti, kad anksčiau nenorėjome to charakterio demonstruoti. Iš paskutiniųjų vyrai kovojo ir su Nigerija, bet ši komanda – taip pat nepėsčia, pažiūrėkite, laimėjo prieš Graikiją.

– Tai, jog žiūrovai arenoje prieš rungtynes švilpė atliekant Lietuvos himną, taip pat padėjo susitelkti?

– Buvo nemalonu klausytis. Tada Robertas (Javtokas – DELFI) sušuko, kad turime dar labiau užsivesti. Manau, kad tai ir padarėme.