R.Kurtinaitis - apie atsinaujinusios "Chimki" galimybes ir Lietuvos rinktinės pasirodymą

Rimas Kurtinaitis po savaitės pradės penktąjį savo, kaip trenerio, sezoną Eurolygoje, o iki pirmųjų rungtynių likus kiek daugiau nei savaitei jis pasidalino mintimis su oficialia Maskvos srities „Chimki“ klubo svetaine.

59-erių specialistas papasakojo apie Pamaskvio komandos pasiruošimą sezonui, jam trukdžiusius veiksnius ir įvertino tiek savo auklėtinių, tiek Lietuvos rinktinės pasirodymą pasaulio čempionate, rašo Alfa.lt.

Apie pasirengimą sezonui: „Viskas praėjo gerai, tik gaila, kad negalėjome ilgiau pasitreniruoti visa sudėtimi. Kai kurie žaidėjai žaidė pasaulio čempionate, kai kurie užtruko dėl vizos problemų, o kai kurių naujokų negalėjome iš karto leisti į aikštę, kadangi jie atvyko prieš pat draugiškų turnyrų pradžią ir nė kiek su mumis nesitreniravo. 

Taip pat neišvengėme ir smulkių traumų, tačiau taip jau nutinka. Pavyzdžiui, Aleksejus Švedas Italijoje paslydo ir pasitempė raumenį, o Anthony Gillas krito ant nugaros ir kiek susižeidė. Nepaisant to, net ir turėdami vos šešis ar septynis pagrindinės sudėties žaidėjus, o kitas sudėties pozicijas užpildydami jaunais krepšininkais, vis tiek sugebėjome neblogai sukovoti su stipriomis komandomis. Komandos veidas jau matomas ir nors sezonas prasideda kaip niekad anksti, manau, kad turime daugybę laiko tam, kad įgyvendintume savo tikslus ir įvestume į sistemą naujai atvykusius žaidėjus.“

Apie komandos naujokus: „Esu patenkintas, kaip jie atrodė pasirengimo cikle, nors ir ne visi iš jų žaidė. Žinau, ką gali Stefanas Jovičius ir Chrisas Krameris. Man patiko, kaip žaidė Sergejus Karasiovas. Viena priežasčių, kodėl patyrėme pralaimėjimą turnyre Kroatijoje, buvo mūsų įžaidėjų trūkumas, tad dėl to turėjau į šią poziciją statyti Dairį Bertanį ar S. Karasiovą, o pastarasis man paliko gerą įspūdį: jis puikiai suvaldė komandą ir pademonstravo aukštą krepšinio intelektą. Džiaugiuosi, kad pasirašėme sutartį su juo.

Jevgenijus Valijevas dėl kelio traumos negalėjo žaisti, tačiau puikiai prisijungė Jonas Jerebko, nors jis taip pat turėjo bėdų dėl Achilo skausmų. Trumpai tariant, turime puikią komandą, tik jai reikia laiko susižaisti.“

Apie pasaulio čempionate rungtyniavusius „Chimki“ krepšininkus: „Kaip treneriui, man kur kas geriau būtų, jei žaidėjai treniruotųsi su komanda – tokiu atveju jie greičiau viską įsisavintų. Viena mūsų tarpsezonio problemų buvo ta, jog kaskart prisijungus naujiems žaidėjams treniruočių procesą turėdavome pradėti kone iš naujo. Dirbdami tokiomis sąlygomis negalime pasistūmėti toli į priekį, nes kiekvienas žaidėjas turi suvokti savo vaidmenį. 

Vis dėlto rinktinės yra rinktinės – aš pats joms atidaviau 10 vasarų ir niekada savo žaidėjams netrukdau išvysti į nacionalines komandas, jei tik jie turi tokias galimybes. Nesame vieninteliai, turintys tokių problemų – daugybė Eurolygos komandų išleido savo žaidėjus į pasaulio čempionatą. Yra ir pozityvioji to pusė – krepšininkai nepoilsiavo, dirbo ir yra puikioje formoje, tad pamažu įvesime juos į savo suplanuotą žaidimą.“

Apie būsimojo sezono „Chimki“ komandos žaidimo stilių: „Pirmiausia, norime laimėti rungtynes. Mūsų komanda įdomi: jei įžaidėju žaidžia A. Švedas, tuomet žaidžiame laisvesnį krepšinį, su daugiau rizikingesnių metimų. Jei įžaidėjo vaidmenį perima S. Jovičius, tuomet komanda rungtyniauja ramiau, o jis laiko visą žaidimą savo rankose. Kai norime žaisti greitai, naudojame Aleksejų, o kai reikia pasaugoti rezultatą, galime naudoti Jovičių arba Kramerį. Turime daug galimybių, tačiau mūsų tikslas vienas – iškovoti pergales.“

Apie S. Jovičiaus, S. Karasiovo ir J. Valijevo pasirodymus pasaulio čempionate: „S. Jovičius žaidė daug ir sėkmingai, o paskutiniame mače dėl penktosios vietos ant parketo jis praleido net 35 minutes. Pažįstu Stefaną, jis puikiai ginasi, organizuoja atakas ir žaidžia disciplinuotai. Jis – tikras serbiškos krepšinio mokyklos auklėtinis. 

Kalbant apie Rusijos rinktinės žaidėjus, manau, kad jie pasirodė pagal savo galimybes. Jie neturėjo daugybės geriausių savo krepšininkų, kurie patyrė traumas, tačiau sugebėjo žengti toliau iš grupės. Visi kovojo, grūmėsi, tačiau jei ši komanda būtų turėjusi A. Švedą, Dmitrijų Chvostovą ir Dmitrijų Kulaginą, jų pasirodymas būtų buvęs geresnis. Svarbiausia, kad Rusija iškovojo teisę varžytis olimpinėje atrankoje, o tai dabar ir turėtų būti svarbiausias šios komandos prioritetas. Jauni žaidėjai per laiką subręs ir galbūt padės rusams sėkmingai pasirodyti kitame turnyre.“

Apie lietuvių reakcijų į nesėkmę pasaulio čempionate: „Mes visuomet tikimės medalių, o ši kartelė buvo iškelta nuo pats nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Kartais apie tai šnekame garsiai, kartais tyliai, bet visuomet galvojame tik apie medalius. Mūsų rinktinės pasirodymas buvo nesėkmingas, nors žaidė ji gerai. Galbūt problema nebuvo vien žaidėjai ir treneriai, bet ir teisėjavimas. Viskas susidėjo vieneriose rungtynėse ir nutiko taip, kaip nutiko. 

Gerai, kad patekome į kitą etapą, kadangi jau grupėje žaidėme prieš Australiją ir Kanadą. Jei tik pastarieji būtų surinkę daug NBA žaidėjų, galėjome neišeiti net į antrąjį etapą. Žinoma, rezultatas Lietuvai nebuvo tinkamas, bet bent jau patekome į olimpinę atranką ir galėsime reabilituotis olimpinėse žaidynėse.“