R.Kurtinaitis: R.Javtokas vienintelis rinktinėje galėjo gerai gintis (interviu)

Rimas Kurtinaitis užjaučia smūgį žemiau juostos patyrusios Lietuvos krepšinio rinktinės trenerius. Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) klubo strategas nepuoselėja iliuzijų, kad kas nors pajėgs lygiavertiškai pavaduoti dėl traumos Londono olimpines žaidynes praleisiantį rinktinės kapitoną Robertą Javtoką, tačiau pažymi, kad dėl skaudžios netekties kelti baltos vėliavos dar nereikėtų.

„R. Javtokas vienintelis komandoje galėjo gerai gintis ir, sakyčiau, netgi neblogai pulti. Aišku, gal ne visuomet jam pavykdavo sėkmingai užbaigti atakas, bet, vertinant bendrai, jis yra labai geras žaidėjas. Nematau, kas tokio rango varžybose kaip olimpiada galėtų jį pakeisti”, – DELFI sakė 52-ejų specialistas.

Anot jo, R. Javtoko sugebėjimai gintis vienas prieš vieną lietuviams būtų ypač pravertę galynėjantis su tokiomis komandomis kaip JAV ar Prancūzija.

Tačiau dėl stiprių skausmų ir išaugusios pėdos lūžio tikimybės 32-ejų vidurio puolėjas Londono žaidynes turės stebėti namuose, o jo žaidimo laiką dalinsis Jonas Valančiūnas, Darius Songaila bei iš atostogų JAV skubiai iškviestas Antanas Kavaliauskas.

– Ar smūgis, kurį patyrė R. Javtoko netekusi Lietuvos rinktinė, gali būti lemtingas? – DELFI paklausė R. Kurtinaičio

– Niekas neapdraustas nuo tokių dalykų. Reikia kažką perplanuoti, rinktis kitus gynybos variantus. Robis ginantis vienas prieš vieną buvo tikrai stiprus, o tai ir yra svarbiausia. Žinoma, galima ties baudos aikštele dvigubinti gynybą prieš varžovų vidurio puolėją, bet tuomet atsiveria kitos pozicijos, atsiranda daugiau rizikos. Vis dėlto manau, kad rinktinės trenerių kolektyvas yra neblogas ir susitvarkys su šita problema.

– Jūsų nuomone, ar su pagrindinio vidurio puolėjo vaidmeniu susidoros Jonas Valančiūnas?

– Sakyčiau, Jonui atsiveria labai dideli šansai, o kartu gula ir atsakomybė. Šiuo metu jis nėra pakankamai fiziškai pajėgus, kad galėtų atlikti tokį pat darbą kaip R. Javtokas. Bet jis turi labai šviesią ateitį. Laikas parodys, ką Jonas sugeba, o sugeba jis labai daug. Puikiai tai žinau, nes pats jį treniravau. Tik šie metai jam buvo nevisai vykę, bet dabar jis turi puikų šansą ir tiesiog privalo žaisti gerai.

– J. Valančiūnas niekaip negali nulipti nuo greitai susirenkamų pražangų grėblio. Kaip išspręsti šią problemą?

– Galiu pateikti tokį pavyzdį: kažkada Paulius Jankūnas, žaisdamas jaunimo (iki 21 metų) rinktinėje, kuri laimėjo pasaulio čempionatą Argentinoje, surinkdavo po 3-4 pražangas per 3 minutes. Paaiškinome jam, kad taip daryti negalima, nes jis yra labai svarbus žaidėjas, ir be jo mes nieko nelaimėsime. Nuo tos dienos prabėgo daugybė metų, per kuriuos Paulius neturėjo jokių problemų dėl pražangų. Manau, treneriai pajėgūs išaiškinti ir Jonui, kad reikia vengti bereikalingų pražangų, kad reikia labai atsakingai į tai žiūrėti, nes pakeisti Jono paprasčiausiai nebus kuo.

– A. Kavaliausko pakartotinis pakvietimas į rinktinę – priverstinis. Ar jis atitinka nacionalinės ekipos lygį ir gali duoti komandai pridėtinės vertės?

– Vėlgi, grįšiu prie tos pačios pasaulio čempione tapusios jaunimo rinktinės. Antanas yra geras žaidėjas, tik paskui porą metų buvo kažkur dingęs. Praėjusiame sezone jis visai neblogai rungtyniavo Latvijoje. Epizodiškai pakeisti J. Valančiūną jis gali, bet tikrai nebus pagrindinė figūra, sprendžianti Lietuvos rinktinės reikalus.

– Galbūt šioje situacijoje vertėjo prašyti šiemet į komandą nekviestų žaidėjų pagalbos?

– Nelabai mes turime iš ko pasirinkti... Lavrinovičiai? Jie abu gali parungtyniauti vidurio puolėjo pozicijoje, bet labiau yra sunkieji krašto puolėjai, todėl nespręstų problemos. Galiausiai, treneriai daro taip, kaip jiems atrodo geriausia, o aš visų niuansų nežinau.

– Apibendrinant, sutiktumėte su nuomone, kad olimpinėse žaidynėse jautriausia Lietuvos rinktinės vieta bus vidurio puolėjų pozicija?

– Taip. Visi gali įmesti tritaškį, dvitaškį, bet, jei neturi „centro“, turi bėdą.