R.Kurtinaitis: tikiuosi, "Chimki" vadovai kitaip pažiūrės į šią pergalę (interviu)

40 žaidimo minučių trileris, skrydis ant auklėtinių rankų, pergalės šampanas, nesibaigiančių interviu maratonas – dėmesio epicentre sekmadienio vakarą atsidūręs Rimas Kurtinaitis slėptuvę nuo šurmulio surado savo kabinete Chimkų krepšinio arenoje. Permąstęs pastarųjų dienų įvykius, naujųjų Europos taurės čempionų treneris išsipasakojo Lietuvos žiniasklaidai.

Prabėgus pusantros valandos po Europos taurės finalo rungtynių kulminacijos iš spaudos konferencijų salės palengva traukiančio R. Kurtinaičio išvargęs veidas staiga nušvito.

„O, sveikas, užeik vidun“, – tarpduryje neryžtingai mindžiukuojantį žmogų paragino ir netrukus stipriai apglėbė Maskvos srities „Chimki“ klubo strategas.

Pasveikinti su Eurolygos duris Rusijos ekipai atvėrusia pergale prieš „Valencia“ ekipą R. Kurtinaitį norėjo jo senas bendražygis iš Azerbaidžano – šalies, kur prieš dešimtmetį buvęs Lietuvos rinktinės snaiperis pradėjo trenerio karjerą.

Su bičiuliu pasikalbėjęs R. Kurtinaitis neslėpė, kad nuoširdus draugo rankos paspaudimas jam malonesnis nei garsiausios fanfaros. Žurnalistams iš gimtosios šalies specialistas pasakojo apie savo jausmus įvykdžius žūtbūtinę užduotį, prisiminė netikėtą karjeros Vilniaus „Lietuvos ryte“ pabaigą, kalbėjo apie Europos trenerių kelią į NBA bei sekmadienį priimtą sprendimą dėl naujos atrankos į Eurolygą sistemos.

– Jau daug tokių tarptautinių sveikinimų spėjote sulaukti? – paklausėme R. Kurtinaičio

– Tiesą sakant, ne. Truputėlį pervargau, todėl buvau nuo visų užsidaręs savo kabinete. Reikia viską apgalvoti. Žinoma, džiaugiuosi, kad laimėjome, bet žinote, kas yra laimė: žmogus laimingas tuomet, kai siekia tikslo. O kai tai padaro, kas toliau? Man ši pergalė svarbiausia dėl to, kad įgijome teisę žaisti Eurolygoje. Tikiuosi, man bus pasiūlytas naujas kontraktas, kadangi dabartinis baigia galioti po sezono. Man tikrai svarbiau ne pinigai, o galimybė žaisti Eurolygoje. Gaila, kad netekau jos dirbdamas „Lietuvos ryte“, kur kiti treneriai naudojosi mano darbo vaisiais. Bet toks jau gyvenimas. Tikiuosi, čia klubai vadovai kitaip pažiūrės į šią pergalę.

– Vis dėlto akmuo nuo širdies nusirito?

– Taip. Visų pirma, esu labai reiklus pats sau, taip pat – savo komandai. Nenorėjau nuvilti lūkesčių. 10 ar 15 metų į „Chimki“ klubą buvo investuojami dideli pinigai, o rimtų trofėjų nebuvo. Tiesa, pernai laimėjome labai aukšto lygio turnyrą – VTB Vieningąją lygą. Bet ji nieko mums nedavė, o ši pergalė atvėrė duris į Eurolygą.

– Jautėte, kad, nesėkmės atveju, būtų reikėję atsisveikinti su „Chimki“ klubu?

– Permainų aš nebijau. Visada išeidamas randu naują nišą. Pažiūrėkite: po „Lietuvos ryto“ nuėjau dirbti į Rygos VEF klubą. Visi man sakė, kad nevažiuočiau ten, kad sugadinsiu savo reputaciją. Manau, jog būtent ten aš patobulėjau, ir tai man atvėrė kelią į „Chimki“ ekipą. Bet, jei būtų tekę palikti Chimkus, visiškai nebijočiau grįžti į tą patį VEF ar kokį nors „Kalev“. Kartais nesuprantu tų, kurie purtosi tokių darbų. Mane tėtis mokė su visais elgtis vienodai pagarbiai: ar su šlavėju, ar su direktoriumi. Svarbu, kad pats būtumei patenkintas.

Žinoma, visi mes svajojame apie aukščiausią lygį, apie Eurolygą. Ateis laikai, kai Europos treneriai važiuos dirbti ir į NBA, tik aš to turbūt nebesulauksiu. Nemanau, kad blogai kelti sau tikslą būti geriausiu Europoje, pasaulyje ar panašiai.

– O jūs norėtumėte važiuoti į NBA?

– Ne, dabar nenorėčiau. Tam reikia pasiruošti. Norus lemia sugebėjimai. Dievas yra negailestingas: pavyzdžiui, dabar pamatau moterį – noro dar neatėmė, o gebėjimą – jau atėmė (šypsosi – DELFI). Tas pats ir su NBA: kam ten važiuoti, jei nesi pasiruošęs. Kai kurie žmonės, pažaidę „Žalgiryje“ du mėnesius, jau tapo jo treneriais. Aišku, jų rezultatai nekokie – negali vairuoti „Formulės-1“ bolido nepasitreniravęs žemesniame lygyje. Nemanau, kad mano amžius man leistų pasiruošti NBA.

– Atšvęsite šį triumfą ar lauksite posezoninės žvejybos?

– Laukia birželis (juokiasi – DELFI). Dabar švęsti nėra kada, nes poryt jau ruošimės VTB lygos rungtynėms su „Lietuvos rytu“. Be to, artinasi Rusijos čempionato atkrintamosios varžybos. Tai, kas įvyko šiandien, jau istorija – tai pasakiau ir savo žaidėjams.

– Užsiminėte, kad pernai laimėtas VTB Vieningosios lygos trofėjus jūsų komandus niekur nenuvedė, bet nuo kito sezono situacija pasikeis, kadangi atranka į Eurolygą vyks per šį turnyrą. Kaip vertinate tokius pokyčius ir jų atoveiksmį Lietuvos krepšinio lygai?

– Kol kas nieko apie tai negirdėjau, bet logiškiausia būtų, jei Lietuvos klubams atranka į Eurolygą vyktų per Lietuvos čempionatą. Nematau tikslo tokiai aukai. Aišku, man dar reikia įsigilinti į dabartinę situaciją, nes viskas taip greitai keičiasi. Jordi Bertomeu (Eurolygos vadovas – DELFI) dar prieš porą mėnesių rėkavo, kad nieko čia nebus, o dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Nežinau, kas tai lėmė... Bet aš tesu treneris, turėsiu daryti taip, kaip man lieps.

– Jei LKL nebeliktų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“, kaip tai atsilieptų šalies krepšiniui?

– Manau, tai būtų neteisinga Lietuvos atžvilgiu. Klubas – kad ir privatus, bet ne koks nors statybinis objektas, su kuriuo kaip nori, taip elgiesi. Kalbame apie Lietuvos žmonių jausmus. Nedalyvavimas LKL pakirstų Lietuvos krepšinį, nes žinau, kaip Utenoje ar Prienuose laukiama didžiųjų klubų viešnagė.